Sinica protestuoja prieš migraciją, o TS-LKD pavardės lieka paraštėse – strateginiais klausimais balsai sutampa(1)

„Šiandien susirinkom su iš esmės trimis reikalavimais“, – renginio pradžioje informavo V. Sinica.

Pagarsinti reikalavimai yra šie:

a) mažinti migraciją į Lietuvą ir mažinti užsieniečių skaičių Lietuvoje;

b) uždaryti visus už Europos Sąjungos ribų turimus Lietuvos išorės paslaugų centrus ir nereklamuoti Lietuvos pasaulyje, kviečiant vykti į Lietuvą;

c) deportuoti visus nusikaltusius užsieniečius.

Partijos kvietime buvo aiškiai pasakyta: „Dėl imigracijos ir jos pasekmių kalti ją leidę politikai.“

Tačiau viešuose pagrindinių mitingo kalbų ir reikalavimų aprašymuose TS-LKD pavadinimas (daugiau žinomas kaip Landsbergių partija), Ingridos Šimonytės, Agnės Bilotaitės ar kitų ankstesnės Vyriausybės politikų pavardės kaip pagrindinis protesto taikinys neišryškėjo.

Jeigu dėl imigracijos ir jos pasekmių kalti „ją leidę politikai“, kas konkrečiai tie politikai?

Klausimas nėra vien retorinis. Didžiausias užsieniečių skaičiaus šuolis Lietuvoje užfiksuotas TS-LKD vadovautos I. Šimonytės Vyriausybės laikotarpiu.

2021 m. sausio 1 d., šiai Vyriausybei tik pradėjus darbą, Lietuvoje gyveno 87 269 užsieniečiai. 2024 m. sausio 1 d. jų jau buvo 221 848. Per trejus metus skaičius padidėjo 134 579, arba daugiau kaip du su puse karto.

Žinoma, labai didelę šio augimo dalį lėmė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir Lietuvoje apsigyvenę Ukrainos piliečiai.

Tačiau vien karu šio augimo paaiškinti negalima.

Migracijos departamentas pats skelbė, kad 2023 m. užsieniečių skaičių toliau didino darbo jėgos migracija iš Baltarusijos ir Centrinės Azijos valstybių. 2021 m. darbo pagrindu buvo išduoti arba pakeisti 39 085 leidimai laikinai gyventi, 2022 m. – 49 049, o 2023 m. – jau 79 401.

Būtent I. Šimonytės Vyriausybės laikotarpiu, nuo 2023 m. pradžios, atsirado galimybė prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje pateikti per „VFS Global“ padalinius 34 užsienio valstybėse. Migracijos departamentas tuomet skelbė, kad ši sistema leis užsieniečiams leidimus gauti dar prieš atvykstant į Lietuvą. Sprendimus dėl leidimų ir toliau priėmė pats Migracijos departamentas.

Taigi, jeigu šiandien kalbama apie politikų atsakomybę už susiformavusį migracijos mastą, TS-LKD vadovautos Vyriausybės laikotarpio iš šios istorijos išimti neįmanoma.

2026 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje galiojančius leidimus gyventi turėjo 226 999 užsieniečiai. Metų pradžioje jų buvo 217 067, liepos 1 d. – 222 425, rugpjūčio 1 d. – 224 192. Per pirmus aštuonis metų mėnesius skaičius padidėjo 9 932.

Pagal pilietybę oficialus Migracijos departamento pjūvis toks: Ukrainos – 80 312, Baltarusijos – 47 872, Rusijos – 13 272, Uzbekistano – 12 617, Indijos – 9 441, Tadžikistano – 7 473, Filipinų – 5 612, Kirgizijos – 4 711, Azerbaidžano – 4 543, Kazachstano – 3 837, Pakistano – 3 412, Turkijos – 2 692, asmenų be pilietybės – 2 085, Sakartvelo – 1 842, Latvijos – 1 794, Bangladešo – 1 722, Zimbabvės – 1 442, Moldovos – 1 206, Vokietijos – 1 193, Maroko – 1 110, Lenkijos – 1 016, Nigerijos – 998, Jungtinės Karalystės – 985, JAV – 928, Izraelio – 873, Italijos – 853, Rumunijos – 692, Kamerūno – 660, Prancūzijos – 576, Brazilijos – 476, Ispanijos – 471, Armėnijos – 443, Pietų Afrikos Respublikos – 440, Vietnamo – 436, Kinijos – 420, Egipto – 413, Šri Lankos – 400, Švedijos – 398, Sirijos – 381, Nepalo – 374, Irano – 364, Afganistano – 339, Alžyro – 310, Bulgarijos – 274, Nyderlandų – 270, Estijos – 260, Ganos – 239, Portugalijos – 239, Libano – 200, kitų pilietybių – 4 083.

Dar iškalbingesnis leidimų pagrindas.

2026 m. rugsėjo 1 d. galiojo 194 732 leidimai laikinai gyventi. Iš jų 107 777 – darbo pagrindu. Laikinosios apsaugos pagrindu – 51 918, šeimos susijungimo – 12 747, studijų – 10 654, aukštos kvalifikacijos darbo – 4 685, humanitariniais pagrindais – 3 243, studijas baigusiems ir darbo ieškantiems – 709, mokymosi pagrindu – 619, lietuvių kilmės asmenims – 484.

Dar 500 leidimų galiojo Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiams, ketinantiems dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvoje, 213 – verslo, 187 – teisę atkurti Lietuvos pilietybę turintiems asmenims, 161 – sporto, 149 – religinės veiklos, 144 – dėstytojams ir tyrėjams, 92 – startuoliams, 86 – pagal Investicijų įstatymą, 81 – „Brexit“ sąlygomis, 78 – atlikėjams, 74 – prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo aukoms, 50 – papildomos apsaugos pagrindu, 28 – žurnalistams ir 20 – perkėlimo įmonės viduje pagrindu.

Kitaip tariant, didžiausia laikino gyvenimo leidimų kategorija šiandien yra darbas – 107 777 žmonės.

Kas kviečiama į Lietuvą dirbti, Migracijos departamentas taip pat skelbia.

Vien 2026 m. rugpjūtį pagal profesijas daugiausia kviesta atvykti 6 667 tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus, 644 betonuotojus, 590 suvirintojų, 237 virėjus, 227 tinkuotojus, 144 elektrikus, 120 mėsininkų, 111 vamzdynų montuotojų, 109 mūrininkus ir 107 pastolininkus. Tą mėnesį išduoti 5 597 leidimai laikinai gyventi, pakeisti dar 3 178.

Tai jau ne politinė retorika. Tai oficiali valstybės statistika.

Jeigu Nacionalinis susivienijimas sako, kad dėl imigracijos „kalti ją leidę politikai“, keista, kad viešai aprašytuose pagrindiniuose protesto akcentuose TS-LKD pavadinimas aiškiai neišryškėjo. Kodėl ryškiai neįvardijamos I. Šimonytės, A. Bilotaitės ir kitų tuometės valdžios politikų pavardės?

Juk būtent I. Šimonytė 2020–2024 m. vadovavo Vyriausybei, o A. Bilotaitė – Vidaus reikalų ministerijai, kurios valdymo sričiai priklauso migracijos politika.

Dar įdomesnis tampa paties V. Sinicos santykis su šia politine aplinka. Politikas anksčiau dirbo TS-LKD Seimo narės A. Bilotaitės padėjėju. Pats V. Sinica 2016 m. viešai patvirtino, kad dirbo jos komandoje, nors nebuvo TS-LKD narys ir turėjo savarankišką poziciją partijos atžvilgiu.

Tačiau šiandien kur kas svarbesnis ne dešimtmečio senumo darbas.

Svarbiau – kaip V. Sinica balsuoja dabar, kai sprendžiami strateginiai valstybės klausimai.

2026 m. liepos 7 d. V. Sinica balsavo už Konstitucijos 137 straipsnio pripažinimo netekusiu galios projektą. Šiame straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Projektui po pateikimo pritarė 89 Seimo nariai, 11 buvo prieš, šeši susilaikė.

V. Sinicos balsas sutapo su žmonių iš politinės aplinkos, kurioje jis anksčiau dirbo, balsais: „už“ balsavo A. Bilotaitė, Laurynas Kasčiūnas, I. Šimonytė, Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir kiti TS-LKD atstovai.

Kapčiamiesčio klausimu – vėl tas pats.

2026 m. balandžio 23 d. V. Sinica balsavo už Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymą. Įstatymas priimtas 105 balsais, 12 Seimo narių balsavo prieš, keturi susilaikė.

Kartu su V. Sinica „už“ balsavo I. Šimonytė, L. Kasčiūnas, A. Anušauskas, A. Ažubalis, Gintarė Skaistė, Ž. Pavilionis, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir kiti TS-LKD politikai. A. Bilotaitės balsas šiame konkrečiame galutiniame balsavime neužfiksuotas.

Ir čia visas paveikslas tampa gerokai aiškesnis.

Migracijos klausimu V. Sinica šiandien kuria ryškią opozicinę poziciją dėl reiškinio, kurio mastas labiausiai išaugo TS-LKD vadovautos Vyriausybės metais. Tačiau pačios TS-LKD ir jos tuometinių lyderių pavardės pagrindiniuose viešai aprašytuose protesto akcentuose lieka paraštėse.

Tuo pat metu, kai pereinama nuo protesto šūkių prie strateginių Konstitucijos ir gynybos klausimų, V. Sinicos balsas atsiduria greta politikų iš tos politinės aplinkos, kurioje jis pats kadaise dirbo.

Todėl verta klausti ne tik, prieš ką V. Sinica protestuoja. Ne mažiau svarbu – ko jis protesto metu ryškiai neįvardija ir su kuo balsuoja tada, kai sprendžiami ilgalaikiai valstybės strateginiai klausimai.

Aikštėje galima kalbėti apie abstrakčius „imigraciją leidusius politikus“.

Seimo balsavimo lentoje pavardės jau nebe abstrakčios.

P. S. 1.

Išorės paslaugų sistema, apie kurią kalbėjo V. Sinica, pradėjo veikti 2023 m. sausio 2 d., TS-LKD vadovautos I. Šimonytės Vyriausybės laikotarpiu. Ją įdiegė Migracijos departamentas, priklausantis Vidaus reikalų ministerijos sistemai, kai vidaus reikalų ministrė buvo A. Bilotaitė. Viešojo pirkimo būdu išorės paslaugų teikėja pasirinkta privati bendrovė „VFS Global“. Iš pradžių jos padaliniai Lietuvai paslaugas teikė 34 valstybėse, šiuo metu – 30 valstybių. Tai nėra Lietuvos valstybiniai centrai: „VFS Global“ priima prašymus, dokumentus ir biometrinius duomenis, o sprendimą dėl leidimo gyventi priima Migracijos departamentas. Migracijos departamentas

P. S. 2.

Oficialūs nusikalstamumo duomenys taip pat pateikia kiek kitokį vaizdą, nei būtų galima suprasti vien iš reikalavimo deportuoti „nusikaltusius užsieniečius“. 2025 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 989 užsienio valstybių piliečiai, įtariami ar kaltinami nusikalstamomis veikomis. Grubiai perskaičiavus pagal Lietuvoje gyvenančių užsieniečių ir Lietuvos gyventojų skaičių, užsieniečių rodiklis sudaro apie 455 įtariamuosius ar kaltinamuosius 100 tūkst. žmonių, o Lietuvos piliečių – apie 775 įtariamuosius ar kaltinamuosius 100 tūkst. žmonių. Taigi pagal tokį palyginimą užsieniečių rodiklis yra maždaug 41 proc. mažesnis. Tačiau tai nėra tikslus „imigrantų nusikalstamumo“ rodiklis: oficiali statistika skirsto pagal pilietybę, o į užsieniečių grupę gali patekti ir Lietuvoje nuolat negyvenantys asmenys.

P. S. 3.