K.Čilinsko 6-osioms mirties metinėms

Aš nesu įsitikinęs, kad egzistuoju iš tikrųjų. Aš – tai visi rašytojai, kuriuos skaičiau, visi žmonės, kuriuos sutikau, visos moterys, kurias mylėjau ir visi miestai, kuriuose buvau.

Jorge Luisas Borgesas

Manyje daug a. a.

Kęstučio Čilinsko. Tikiu, kad daug jo visuose žmonėse, kuriems teko pažinti šį nepaprastai daug dėl Lietuvos aukojusį advokatą, visuomenininką, žmogaus teisių gynėją.

Sunku kalbėti apie tai viešai, nes net jam iškeliavus anapilin, vien jo vardas daugelį kilsteli aukščiau, stumteli į priekį, į rampų šviesas, tad be garsių deklaracijų, bet, žinau, širdyje saugodami jo atminimą, dirbame ten, kur matome didžiausią prasmę: kad Lietuva neišsivaikščiotų, kad būtų apgintos prigimtinės, o ne siauro rato žmonių sugalvojamos teisės, kad būtų atkreiptas dėmesys į bendrą Lietuvos situaciją, ne į pasirinktą vieną skaičiuką, į bendrąjį gėrį, ne į individualius savanaudiškus poreikius, kad išliktų Lietuvos žemė ir kalba, kaip knygnešiai ir elektroniniu būdu, ir kopijuodami ant popieriaus vis dar perduodame vienas kitam dėmesio vertą informaciją, kurią blokuoja didžioji žiniasklaida. Sudėjus atskirus bendraminčių darbus, mes darome daug!

Savo iniciatyva, su Dievo pagalba ir prisimindami tuos svarbiausius žmones, kuriuos sutikome, knygas, kurias perskaitėme, miestus, kuriuos aplankėme...

Ar to pakanka? Ar Sizifo akmuo, kurį Judėjimo laikais visi kartu ritinome į kalną, nerieda žemyn?

Emigracijos skaičiai didėja, pajamų nelygybė, atskirtis Lietuvoje tik auga, regionai dar labiau tuštėja, juose naikinamos paskutinės valstybinės paslaugas teikusios įstaigos, tauta pirmauja pasaulyje pagal suvartojamą alkoholio kiekį, savižudybes... Ar tik jis nedunda, tas akmuo, pakalnėn pasišokinėdamas?

Nesulaiko šio sunkaus riedulio kelyje pasitaikančios nestiprios organizacijos, iškilios asmenybės. Gal dėl to, kad ne visi, kad nebestovime kartu?

O gal dėl to, kad nebėra autoriteto, kuris primintų:

„Mūsų pagrindinis principas – užtikrinti piliečių dalyvavimą tiesioginiame šalies valdyme, spręsti oligarchinės sistemos pakeitimo į konstitucinę klausimus, remiantis konstitucinėmis nuostatomis. <...

Mes kelsime visų pirma sau didelius reikalavimus ir būsime reiklūs sau, kad būtume stiprūs. <...
Esame atsakingi už tai, kas vyksta Tautoje, valstybėje“. (Iš Kęstučio Čilinsko kalbos, pasakytos Judėjimo visuotiniame susirinkime Vilniuje, Pedagoginio universiteto salėje, 2009 spalio 19 d.

).

Nebestovime kartu. Labai gerai atmenu tą bendrą pakilimą, prisimenu mus kaip kovotojus, susitelkusius, bandančius rasti visiems priimtinus sprendimus, suremiančius pečius mitinguose, sutelkiančius savo intelektą rengiant pasiūlymus, projektus, kreipimusis, rezoliucijas.

Aš mus tokius prisimenu, visus ir po vieną, išdidžius, nieko neprašančius, susirenkančius miesuose, miesteliuose į sueigas, besistengiančius apriboti savo ego ir dirbti bendrai Tėvynės labui. Turėjome išmintingą visuomenės lyderį, norą tartis, turėjome viltį.

Daugiau nei prieš dešimtmetį a.a. maestro Vytautas Kernagis per koncertą Palangoje, bendraudamas su publika tarsi juokais, tarsi atsainiai mestelėjo žiūrovams maždaug tokius žodžius: „Jūs dabar čia, jums atrodo, kad čia nieko ypatingo, bet kai pasakosite savo anūkams, kad matėte patį Vytautą Kernagį gyvą, jie negalės patikėti.“

Esu tikra, kad kai į Lietuvą grįš viltis, Kęstučio Čilinsko įžvalgos ir siūlymai Lietuvai bus vėl prisiminti, bus įvertinti istorijos. Ir niekas negalės patikėti, kad mes išties dirbome kartu su Kęstučiu Čilinsku: žinomu žmogaus teisių gynėju, garbiu advokatu, pasiaukojančiu visuomenininku, kurio nuopelnus kuriant demokratinę ir teisinę valstybę tikrai sunku pervertinti, kurį daugelis norėjo matyti Vilties Prezidentu, kuris buvo Lietuvos sąžine.

Turbūt negalės patikėti ir tuo, kad daugybė gyvybiškai svarbių jo siūlymų per ilgai gulėjo archyvuose... Bet iki to, iki tos grįžtančios tikros vilties, dar aukštas kalnas ir mūsų visų akmuo apačioje, kurį ridenti viršun gali tik daugybė pasiryžusiųjų tartis ir aukotis.

Naujausi

Seutos gyventojai po migrantų antplūdžio saugo namus lazdomis: „Taip ginu savo būstą“Pasaulis · 2026-08-03Gazoje smūgiai nesiliauja – Donald Trump paskelbtas proveržis stringaPasaulis · 2026-08-02Teroro aktas Maskvos centre: prie restorano sprogus bombai žuvo trys žmonėsPasaulis · 2026-08-02Lietuva ir dar 21 ES valstybė nepakęs Ispanijos migracijos politikos: reikalauja skubaus pasitarimoPolitika · 2026-08-02

Komentarai (13)

Rikiuoti
senis 4-am2017-05-21 21:15

nekeista. CZV visada taip dirbo.

zinoma2017-05-21 15:40

Daug kas tuo laiku kalbejo , kad sis Zmogus po sirdies operacijos atsigavo, isveiko .Po to jam skyre neteisingus vaistus , neteisinga gydyma , jo sveikata eme silpneti . idomu kur buvo namiskiai , kad nepastebejo kazka ne taip , ar tuo laiku visi labai visais tikejo , pasitikejo ?. Niekur nera viesinamos medikamentines zmogzudystes ?.Filmuose daug rodo tokiu nieksybiu .

Grybų koncervai -> 3 Autorei2017-05-21 14:35

Tai tampsta tai vadini pokazucha kai žmogus vienintelis užsistojo tą Budrevičienę kai ją ginti turėjo visos darbo inspekcijos ir kitos valstybinės institucijos, kurios pridėjo į kelnes prieš uzpiskicha... tuo pademonstruodamos, kad kai iškils realus reikalas, tai valstybė tave paliks likimo valei... imk vokelį ir neišsišok žmogau. O dėl Sorošo... tai garantuoju, kad ir šitie protinguoliai tais laikais patys nežinojo, kas tas Sorošas ir džiaugėsi jo fondais. o Čilinskas beje iš kubiliaus kanclerio atsistatydino pamatęs kas tę vyksta...

viltė 9 - am2017-05-21 13:25

O ar K. Čilinskas nebuvo balta varna , ar negalėjo būti ja ?

Nežinantiems2017-05-21 13:15

K.Čilinskas buvo „Žmogaus teisių stebėjimo instituto“ valdybos pirmininku, kurį įkūrė D.Sorošas per „Atviros Lietuvos Fondą“: //lt.wikipedia.org/wiki/Atviros_Lietuvos_Fondas

viltė2017-05-21 11:36

Ir pabaigai...nebeliko norinčių pasiryžti ir pasiaukotis :)

Vytas2017-05-21 03:13

90 procentu signatarų pardavė orumą už sklypus , dauguma iniko į rentas...Tik a.a. šviesios atminties Lietuvos dvasios milžinas A.Patackas liko garbingas- nesusigundė nei sklypu, nei renta...

Vytautas2017-05-21 03:00

Knyga "Raudonoji Dalia" turėtų būti dalijama mokyklose ir darželiuose vyresniųjų grupėse,kad ateinanti karta nepadarytų tokios pat klaidos kokia buvo padaryta dabar. O knygos apie Landsbergių-išdavikų dinastiją reikalinga ,kad finansuotų valstybė ir būtų kaip mokyklinis vadovėlis,kad ,Neduok Dieve, vėl negimtų ir neplistų tokia giminė. Niekada. Dalijama turėtų būti ir nepaprastai įžvalgi Vytauto Petkevičiaus knyga "Durnių laivas".

skorpe2017-05-21 02:43

3 Autorei --- matosi, kad sestadienis.... komentatoriau - prasom prasipagiriot :)

skorpe2017-05-21 02:38

AR nekeistos tos LIGOS, ar KRITIMAI, kur staiga UZKLUMPA pacius aktyviausius, geriausius , tikrus LIETUVOS puoseletojus ?

Autorei2017-05-21 02:05

Tamsta irgi Sorošo pagimdyta, kaip ir K.Čilinskas ar paprasčiausiai nieko nežinai apie jį? Nežinai, kaip prieš Kedį varė, kaip Seiman nuo „konservų“ ėjo, kaip „pakazūchą“ darė, Budrevičienę gindamas, vien kad Uspaskich sutriuškinti?

yel“l“ow submarine to 1. nuomonė2017-05-21 01:09

tamsta kažką kliedi :) - atsakingi visi, peržengę pilnametystės ribą, jei jie yra pilno proto ar teismo nepripažinti neveksniais ! o stsakomybės laipsnis tų, kurie užimama pareigas valstybės valdyme - atskira kalba :)

nuomonė2017-05-21 00:57

nuomonė : kas dalyvauja rinkimuose tas ir atsakingas.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi