J. Vaitkus: galvoju, kad galima tikėti tuo žmogum, jis neveidmainiauja(21)

Yra pagrindo manyti, jog Europos Parlamento nario, Prezidento Rolando PAKSO ir Lietuvos kino ir teatro legendos, Nacionalinės premijos laureato, Rusų dramos teatro meno vadovo Jono VAITKAUS š. m.

spalio 13 dieną Vilniuje įvykęs susitikimas tėra įžanginis akordas į konstruktyvų dialogą, aptariant aktualiausias problemas „neįvykusioje valstybėje“. Šioje išties kritiškoje situacijoje liaudiškas posakis „vienas lauke ne karys“ įgauna apčiuopiamą prasmę, nes tik sutelkus puikiai informuotų, adekvačiai mąstančių, dorų ir sąžiningų, šalyje gerai žinomų žmonių – šviesuomenės branduolį gali būti parengtas konkrečių veiksmų planas ir sugeneruota išganinga idėja, pajėgi konsoliduoti suskaidytą bei supriešintą pilietinę visuomenę.

Nuo seno gerai žinoma: Tautos jėga vienybėje!.. Ir tai yra vienintelis tikras kelias rimtos, nesisteminės, pilietinės – politinės opozicijos atsiradimui Lietuvoje.

- Kokį įspūdį jums paliko pirmasis susitikimas su europarlamentaru, Prezidentu Rolandu Paksu?.. Jūsų nuomone, užsimezgęs dialogas perspektyvus, galėtų išaugti į konstruktyvų bendradarbiavimą, būti tęsiamas kur kas platesniame, visuomeniniame – politiniame kontekste?..

- Į šį klausimą galėčiau atsakyti labai trumpai: ir gali, ir turi. Nors su politiku Rolandu Paksu man teko ir anksčiau susitikti, tačiau taip atvirai, akis į akį, mes kalbėjomės pirmą kartą.

Man tai buvo nauja patirtis. Juk susitikimas duoda tam tikrus atsakymus į tai, ką aš girdėdavau anksčiau.

Esu sekęs tą perversmo kelią, kaip visa tai įvyko, mačiau, kaip laikėsi Prezidentas tada, apkaltos metu, ir kaip laikosi dabar. Susitikimas su Prezidentu R.

Paksu paliko gerą įspūdį ir aš galvoju, kad galima tikėti tuo žmogum, jis neveidmainiauja...

- Gerai žinote, Rolandas Paksas yra ne tik patyręs politikas, bet ir puikus pilotas, akrobatinio skraidymo čempionas. Ir ši daugybę metų nesenkanti aistra skraidyti žinomam politikui R. Paksui, be abejo, nėra antraeilis dalykas...

- Manau, tai savybė, kuri reikalinga tikram politikui. Tai parodo, kad Rolandas Paksas – rizikuojantis, drąsus žmogus, valingai einantis savo keliu.

Matyt, jisai jaučiasi visiškai teisus tame savo kely ir tai yra svarbiausia!.. Nes jeigu nebūtų tvirto vidinio pasitikėjimo savimi ir valios, tai aš manau, tas labai greitai pasirodytų ir pasimatytų, tas sugniuždymas galėtų bet kuriuo metu įvykti.

Betgi dabar, sprendžiant pagal Prezidento elgesį, aš matau, kad tai nesugniuždytas, nepalaužtas, žinantis ko nori žmogus.

- Berods, abu esate žemaičiai?

- Lyg tai...

- Tad jums abiems vienodai taikytinas liaudiškas posakis: užsispyręs kaip žemaitis?..

- Svarbu, kad tas užsispyrimas nebūtų toks, kaip aklai užsispyrusio asmens. Bet šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad žmogus aiškiai mato perspektyvą, jo užsispyrimo tikslas pozityvus ir vertybinis, visom prasmėm.

Todėl čia jokių abejonių man nekyla. Lietuvoje turėtų įvykti piliečių susivienijimas.

Mes turime atrasti bendras vertybes, pabandyti vieni kitiems padėti, susitelkti bendram tikslui, kelti į viešumą klausimus, kurie yra gyvybiškai svarbūs mūsų valstybei. Trumpai tiek.

- Taigi, pripažįstate, jog R. Paksas yra ne tik profesionalus akrobatinio skraidymo pilotas bei patyręs politikas, bet ir žmogus, turintis idėjinį, vertybinį užtaisą, su žemaitišku užsispyrimu kantriai siekiantis užsibrėžto tikslo?

- Iš visos Prezidento elgsenos tai matosi. Iš jo parašymų spaudoj, kreipimųsi į visuomenę, viešų pasisakymų, iš jo laikysenos ne tik partijos atžvilgiu, bet ir savo rinkėjų atžvilgiu, pagaliau netgi tų žmonių, kurie jį išdavė, atžvilgiu.

- Lietuvoje, deja, jau seniai prigijo posakis: du lietuviai – trys partijos. Pastebimas visuomenės susiskaldymas, daugybė partijų ir visuomeninių organizacijų neleidžia susiformuoti rimtai opozicijai taip vadinamam politiniam „elitui“ arba isteblišmentui.

Ar nemanote, jog plačios erudicijos, padorūs, sąžiningi, puikiai informuoti žmonės turėtų imtis kilnios, nors ir sunkiai įgyvendinamos misijos – sutelkti ir aktyvizuoti pilietinę visuomenę, siekiant pozityvių, esminių permainų mūsų valstybėje?

- Be abejo, pastaruoju metu visuomenėje aiškiai pastebimas poreikis konsoliduotis, sutelkti pajėgas. Bet šiandien aš dar negaliu kalbėti už kitus.

Tai buvo mano asmeninis susitikimas su Prezidentu , todėl nei kolegos iš „Vilniau forumo“, nei „Talka“, su tuo nieko bendro neturi. Man tiesiog įdomu, žinant šį žmogų, kaip jisai elgiasi ir ką kalba, suprasti, ką aš pats, asmeniškai, turėčiau daryti.

Todėl ši mano iniciatyva buvo grynai asmeninė, siekiant sau atsakyti į tam tikrus klausimus. Manau, tai pavyko ir teikia vilties bei optimizmo tolimesnei eigai.

- Esate susipažinęs su mano parengta, Vilniaus leidyklos „Gairės“ pernai išleista knyga apie Prezidentą Rolandą Paksą „R. P. Vardan ko?..“. Profesionalaus kino ir teatro režisieriaus nuomone, prieš trylika metų Lietuvoje kilęs prezidentinis skandalas, pasibaigęs valstybės perversmu, – ar ši tema apskritai galėtų sudominti žiūrovus?

- Manau, remiantis šia medžiaga, galima būtų sudaryti stiprią dramą. Aišku, čia galima į visa tai pasižiūrėti ir vienaip, ir kitaip, bet tai yra likiminė drama , labai pamokanti.

Todėl aš galvoju, kad ją vertėtų kažkokiu tai būdu, nebūtinai scenoje, atidžiau panagrinėti. Kadangi man jau nelabai patinka vaidybinis teatras, manau, visa tai turėtų būti pagarsinta kitokiu būdu, dirbant su visai kitais žmonėmis, kitokio plauko aktoriais.

Juolab, kad visa ši istorija, Lietuvoje kilęs prezidentinis skandalas, sakyčiau, yra išimtinė.

Mano neseniai paskelbtame ketverių metų užmanyme (analitinių pjesių ciklas iš naujausios Lietuvos istorijos – autoriaus pastaba), imant laikotarpį nuo 1998 iki 2019 metų, kuomet galimai ir įvyko antroji Lietuvos okupacija, valstybės perversmo tema tampa išties aktuali, išskirtinė.

- Jeigu teisingai supratau, šiuo konkrečiu atveju – valstybinės reikšmės likimo dramai vizualizuoti galimi arba svarstytini keli variantai – ne tik teatro scenoje, bet ir video filmo kūrimas?

- Viskas priklausys nuo to, kokios pajėgos bus sutelktos, kokią sugebėsime sudaryti komandą, pagaliau kokį pavyks sutelkti finansinį fondą, kuris padėtų įgyvendinti šią idėją. Juk žinote, kokia problema yra, šiuo metu aš dirbu Rusų dramos teatro vadovu, bet 2018 metų pavasarį baigiasi mano kadencija. Gal tada aš jau būsiu laisvas ir galėsiu aptariamą valstybės perversmo idėją realizuoti kaip laisvą projektą.

- Imant iš esmės, jeigu jau drįstame kelti klausimą apie antrąją Lietuvos okupaciją, prezidentinis skandalas, valstybinis perversmas ir valstybės UŽVALDYMAS – tampriai susijusios sąvokos?

- Visiškai akivaizdu, jog būtent taip ir yra. Juk po Lietuvoje įvykusio valstybės perversmo į valdžią atėjo beveik tie patys politikai, kurie organizavo ir įvykdė apkaltą Prezidentui R.

Paksui. Tiktai aklam gali būti neaišku, kas tuo metu vyko mūsų valstybėje, o visi tolimesni įvykiai – tėra PASEKMĖ.

Stringantis liustracijos komisijos darbas, rinkiminės valdžios uzurpavimas, iki šiol neišspręstos rezonansinės bylos, aferos energetikos sektoriuje ir t. t.

Tokie dalykai tiktai patvirtina apkaltos Prezidentui R. Paksui organizavimo aplinkybes bei viso to pasekmes mūsų valstybei.

- Viena iš tokių pasekmių: Lietuvoje įsigalėjęs autokratinės valdžios režimas nepaiso nei JT Žmogaus teisių komiteto, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, ir iki šiol tęsia SISTEMOS nuversto Prezidento politinį persekiojimą...

- Dabar labai daug dalykų pas mus nepaisoma, ignoruojama. Netgi pats Seimas ignoruoja Konstitucinio Teismo sprendimus, jau nekalbant apie Strasbūro Teismo sprendimą – leisti R.

Paksui dalyvauti rinkimuose. Akivaizdu, jog panašūs dalykai leidžia kelti klausimą apie antrąją Lietuvos okupaciją.

Blogiausia yra tai, jog esant tokiai situacijai, iki šiol neatsirado politinė jėga, kuri pradėtų apsišvarinimo ar išsigryninimo procesą. Iki šiol mes ieškome kelio, padėsiančio nusikratyti apnašas, kurios neleidžia pakilti iš to liūno...

Kodėl tiek mažai Lietuvoje beliko sąžiningų žmonių, gebančių užmiršti savo nuoskaudas, užmiršti patirtus išgyvenimus, negalvoti vien apie gerą ir sotų gyvenimą, o pabandyti gyventi tiesoje?.. Tai liečia ir visas atsakingas valdžios struktūras.

Be tikro apsišvarinimo valstybėje, be rimtos politinės partijos arba kur kas platesnio visuomeninio – politinio judėjimo, siekiančio ne valdžios lovį užkariauti, bet visiškai kitokio tikslo, tol niekas Lietuvoje iš esmės nesikeis.

Būtina pradėti vieniems su kitais gyventi kur kas švaresnį gyvenimą, tikresnį, teisingesnį. Būtent dėl šio tikslo ir turėtų pagaliau atsirasti tikra politinė opozicija, o ne todėl, kad būtų patenkinti kokios nors partijos įgeidžiai bei norai.

Bet kadangi šalyje iki šiol nėra rimtos politinės opozicijos, pilietinė visuomenė suskaldyta ir supriešinta, mes nuolat stebime nesibaigiančias partines rietenas, kaip tai būdavo Lietuvoje ir anksčiau, iki Nepriklausomybės atkūrimo.

- Dėkoju už pokalbį.

Naujausi

Gazoje smūgiai nesiliauja – Donald Trump paskelbtas proveržis stringaPasaulis · 2026-08-02Teroro aktas Maskvos centre: prie restorano sprogus bombai žuvo trys žmonėsPasaulis · 2026-08-02Lietuva ir dar 21 ES valstybė nepakęs Ispanijos migracijos politikos: reikalauja skubaus pasitarimoPolitika · 2026-08-02JAV tiriama kibernetinė ataka prieš mažiausiai 39 vandens tiekimo sistemasPasaulis · 2026-08-02