Kovai su dezinformacija skiriama „daug lėšų“, tačiau eurais jų įvardyti Vyriausybės kanceliarijai nepavyko

Premjerui uždavėme konkrečius klausimus: kiek faktiškai pinigų išleista kovai su dezinformacija 2024, 2025 ir per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius, koks finansavimas patvirtintas visiems 2026 metams ir kokį planuojama skirti 2027–2029 metais. Jeigu duomenų nėra ar sumos dar nenustatytos, prašėme taip ir nurodyti.

Vyriausybės spaudos tarnyba pirmiausia supažindino redakciją su informacinėmis grėsmėmis, visuomenės atsparumu ir įvairių institucijų bendradarbiavimu. Apie pinigų apskaitą pranešė:

„Valstybės biudžeto asignavimai ir jų panaudojimo duomenys apskaitomi pagal teisės aktuose nustatytą biudžeto struktūrą, konkrečių institucijų programas ir vykdomas priemones.“

Pagal šį aprašymą apskaitoje turėtų būti galima rasti ir daugiau negu premjero žodį „daug“. Yra institucijos, programos, priemonės, galioja teisės aktai. Tačiau nė vienos konkrečios programos su jai skirta suma redakcijai nebuvo pateikta. Visa ši tvarkinga apskaita atsakyme pristatyta kaip pasiekimas, kuriuo turėtume patikėti iš jos aprašymo.

Vyriausybės kanceliarija aiškino, kad finansavimas išskaidytas, dalis priemonių skirta keliems tikslams, todėl jų sudėjimas į vieną sumą galėtų klaidinti. Suprantamas atsargumas. Tik jis kažkodėl nebuvo taikomas premjero pasisakymui Europos auditorijai – tam sumų tikrinti nereikėjo.

Toliau Vyriausybės kanceliarija paaiškino tai, ko redakcija net neklausė: kaip apskritai derėtų vertinti valstybės pastangas kovoje su dezinformacija:

„Todėl vertinant Lietuvos pastangas šioje srityje svarbu atsižvelgti ne vien į atskirų finansinių rodiklių visumą, bet ir į tai, kad valstybės atsakas grindžiamas nuosekliu skirtingų institucijų, sektorių ir visuomenės veikimu.“

Kiek mokesčių mokėtojai sumokėjo už kovą su dezinformacija, kanceliarija dar nepranešė, tačiau jau suskubo pamoralizuoti, kad nederėtų apsiriboti vien pinigais.

Žmonių išlaikomos institucijos tikriausiai labai norėtų būti įvertintos už savo pastangas, bendradarbiavimą ir nuoseklumą. Iš kanceliarijos atsakymo susidaro įspūdis, kad finansiniai rodikliai tokiam prisistatymui tik trukdytų. Juk juos gavus būtų galima daugiau klausinėti apie išlaidų pagrįstumą ir tai, kokia iš jų nauda visuomenei.

Nors klausėme apie 2026 metams patvirtintą finansavimą, Vyriausybės kanceliarija kažkodėl pasirinko pristatyti savo deklaruojamus veiklos principus:

„Lietuvos pasirinktas modelis grindžiamas visuomenės pasitikėjimu, saviraiškos laisvės apsauga, institucijų veiklos skaidrumu ir gebėjimu užtikrinti patikimos informacijos prieinamumą.“

Kalbėdama apie skaidrumą, kanceliarija galėtų šiuos aukštus standartus pritaikyti ir savo atsakymams visuomenei. Kol kas iš jų neįmanoma sužinoti nei kiek pinigų kovai su dezinformacija paimama iš mokesčių mokėtojų kišenės, nei kaip jie paskirstomi. Patikimos informacijos prieinamumas išsamiai aprašytas būtent tame atsakyme, kuriame prašomos finansinės informacijos nėra.

Kadangi pirmuoju atsakymu prašytų sumų negavome, paklausimą patikslinome. Tačiau kanceliarija ėmėsi ginti savo pirmojo atsakymo tinkamumą:

„Vien aplinkybė, kad atsakyme nepateiktos paklausimo teikėjo pageidaujamos konkrečios sumos, savaime nereiškia, kad nebuvo išnagrinėtas kreipimosi klausimas ar nepateikta turima informacija apie atitinkamos valstybės veiklos finansavimo principus.“

Taip, redakcija pageidauja konkrečių sumų, nes žmonės turi žinoti, kur keliauja jų pinigai. Žiniasklaidos darbas yra tikrinti valdžios teiginius ir reikalauti atskaitomybės už viešųjų lėšų naudojimą. Tačiau kanceliarijos formuluotėje šis darbas pateikiamas kaip pernelyg įnoringo klausinėtojo pageidavimas.

Užsispyrusiai konkrečių sumų pageidaujančiai redakcijai teko ir įspėjimas: Vyriausybės kanceliarija priminė įstatyme numatytą galimybę pakartotinio mūsų prašymo nenagrinėti.

Redakcija nesiekia įkyrėti. Norime visuomenei pateikti, kiek kainuoja kova su dezinformacija – tai dar 2025 m. lapkritį ketino suskaičiuoti tuometinis Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, svarstęs ir atskirą finansavimo eilutę Medijų rėmimo fonde. Beveik po metų klausimas tebėra aktualus. Juolab kad raginant finansavimą didinti reikėtų turėti konkretų atskaitos tašką: kiek skiriama dabar ir kiek siūloma pridėti. Visuomenei kol kas pateiktas tik žodis „daug“, nuo kurio ir siūloma didinti išlaidas.

Įsivaizduokime UAB vadovą, kuris mokesčių inspektoriui vietoj išlaidų dokumentų pateikia savo įmonės skaidrumo aprašymą ir pasiūlo plačiau vertinti kolektyvo pastangas. Vargu ar tokio išradingumo pakaktų patikrinimui užbaigti. Tačiau kai atsiskaityti prašo valstybę išlaikantys žmonės, kanceliarija leidžia sau ir pamokyti, ir pasiskųsti skaičiavimo sunkumais, ir priminti apie savo teisę daugiau nebeatsakinėti.

P. S.