Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Teisiamo knygų leidėjo pamąstymai tarp teismo posėdžių
Claritypress.com nuotraukoje – G. Sapožnikovos knygos anglų kalba viršelis
Iš tikrųjų simboliška: kai Vilniaus miesto apylinkės teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą Nr. 1-1022-908/2018, kurioje aš kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsnį „Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas“, nes išverčiau į lietuvių kalbą ir išleidau Rusijos Federacijos žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygą „Kas ką išdavė“, – iš JAV atėjo sensacinga žinia apie tos pačios knygos išleidimą anglų kalba.
Jos angliškasis pavadinimas – „The Lithuanian Conspiracy and the Soviet Collapse“ („Lietuviškasis sąmokslas ir TSRS žlugimas“). Ta proga šios knygos autorė savo paskyroje „Facebook“ ne be švelnios ironijos sušuko: „Sveikinimai lietuvių tautai nuo amerikiečių!
Mano knyga „Kas ką išdavė“ išleista JAV! Valio!“
Grįžęs iš teismo po pirmojo posėdžio, internete paskaičiau ir Galinos Sapožnikovos interviu, kurį ji davė portalo „RuBaltik. Ru“ žurnalistui Aleksandrui Nosovič.
Tas interviu tiesiogiai liečia Lietuvą. Net ir pavadinimas nestokoja tos pačios švelnios ironijos, kaip ir „Facebook“ paskyroje.
O pavadinimas toks: „Galina Sapožnikova: Lietuvos valstybė – mano geriausias „piaro“ agentas“. Todėl tą interviu pirmiausia turėtų paskaityti mūsų politikos elitas – į Europos žandarų vaidmenį pretenduojantys Lietuvos „vanagai“, tokiu savo elgesiu nustumiantys mūsų šalį net į pašaipos objektų šiukšlyną.
Rusijos Federacijos laikraščio „Komsomolskaja pravda“ žurnalistės Galinos Sapožnikovos knyga apie tragiškuosius 1991 metų įvykius Lietuvoje, prie Vilniaus televizijos bokšto ir Medininkuose, savo kelią po pasaulį pradėjo 2016 metais Italijoje. Apie tai buvo pasakojama mano išleisto lietuviškojo šios knygos varianto „Išdavystės kaina“ įžangoje „Leidėjų žodis“.
Mat ruošiantis ją pristatyti visuomenei Romoje, sulaukta isteriškos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos reakcijos – net iki notos Italijos vyriausybei, o vėliau, pristatant knygą Milane, pirmuoju (sugedusiu! ) smuiku ėmė groti Lietuvo ambasadorė Italijos Respublikoje Jolanta Balčiūnienė.
Jos rašytinis pasipiktinimas, išsiųstas Italijos-Rusijos asociacijos direkcijai, yra ne kas kita, kaip bandymas primesti kitai Europos Sąjungos valstybei iškreiptą savo ir visos Lietuvos užsienio reikalų ministerijos požiūrį į viešosios informacijos laisvę.
Jau minėtame interviu internetinio portalo „RuBaltic. Ru“ žurnalistui Galina Sapožnikova papasakojo ir apie italų reakciją į mūsų politikos „vanagų“ pretenzijas įsitvirtinti Europos žandarų vaidmenyje.
Pasirodo, Italijos parlamente Lietuvos užsienio reikalų ministerijos valdininkų spaudimas buvo sutiktas „homerišku kvatojimu“, o knygos prezentacijai besiruošiančio didžiausio Milano knygyno direktorius, sulaukęs mūsų ambasadorės reikalavimo nerengti šio pristatymo, išsikvietė net policijos patrulį, kad apsigintų nuo Lietuvos „demokratų“. Tiesa, policijos paslaugų neprireikė, nes į piketą prie knygyno mūsų ambasada atsiuntė tik penkias, jau po 1991 metų tragiškųjų įvykių gimusias lietuves merginas, kurios net nepanoro dalyvauti diskusijoje dėl išleistos knygos.
Skirtingi dviejų Europos Sąjungos valstybių požiūriai į viešosios informacijos laisvę buvo aptarti ir mano baudžiamosios bylos svarstymo pirmajame posėdyje. Kaltinimą palaikiusiam prokurorui Rolandui Jurkevičiui buvo neaišku, kodėl kaltinamasis Povilas Masilionis ankstesnėje apklausoje akcentavo nepritarimą Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pozicijai.
Buvo atsakyta jam: todėl, kad Italijoje kitoks, aukštesnis, demokratijos ir jos supratimo lygmuo. Mes, deja, palengva, bet užtikrintai judame į policinę valstybę.
Kitoks, nei mūsų, demokratijos supratimas yra ne tik Italijoje. Kaip minėjome šio straipsnio pradžioje, Rusijos žurnalistės knyga jau guli ant prekystalių Amerikoje.
JAV knygų leidėjai (leidykla „Clarity press“) sužinoję apie Lietuvoje konfiskuotą Galinos Sapožnikovos knygos „Išdavystės kaina“ tiražą, o vėliau – net ir iškeltą baudžiamąją bylą lietuvių leidėjui, susisiekė su autore ir pasiūlė nemokamai išleisti jos kūrinį anglų kalba. Todėl Galina Sapožnikova su lengva ironija ir dėkoja mano Lietuvai, kuri yra jos „geriausias ir mylimiausias „piaro“ agentas“, nes Lietuvos valdžia „savo kvailumu padėjo tai knygai pasklisti Vakaruose“, o gal ir ateityje padės, nes, „yra atsargoje masė kalbų, kuriomis ši knyga dar neišleista“.
(O dėl Amerikoje išleistos knygos Lietuvos užsienio reikalų ministerija, matyt, pasiųs notą ir JAV vyriausybei! )
Sakoma, kvailumui ribų nėra. Kita vertus, kvailumas iš svetimo kvailumo tik kvailumo tegali išmokti.
Todėl mūsų nacionaliniai politikos „vanagai“, tvirtai susukę savo lizdus nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, tik pakartoja tarybinių laikų valdančiojo elito „patyrimą“ – cenzūruoti laisvą žodį. Jie pamiršta, kad šiandien, technologijų amžiuje, jau nebeįmanoma tam laisvam žodžiui „uždėti antrankių“.
Vos konfiskavus tiražą į lietuvių kalbą išverstos Galinos Sapožnikovos knygos „Išdavystės kaina“, ji nesulaikomai paplito ir tebeplinta internete. Galima paskaityti net atsiliepimų, kuriuose ironiškai dėkojama Lietuvos valdžiai už rūpinimąsi laisvo žodžio plėtra.
Štai tik vienas iš tų atsiliepimų: „Super valdžios reklama knygai! Nebūčiau nei ieškojęs, o tuo labiau – skaitęs.
A. Solženicyną skaitėme todėl, kad buvo draudžiama.
Dabar vėl tas pats, – nori nenori teks skaityti. Valdžia taip galėtų užsiimti ir kitų produktų reklama!..“
Juokas juokais, tačiau šiandien Lietuva išgyvena pavojingą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Viešosios informacijos cenzūra, pradėta 2010-aisiais metais LR Seime „prastumtu“ Baudžiamojo kodekso 170(2) straipsniu, yra tik viena iš šio pavojingo laikotarpio grimasų.
Mūsų politikos „vanagai“, vedami Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir komjaunuoliško entuziazmo kupino užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų pastaruoju metu visais svarstomais klausimais visada yra tarp kraštutinių reakcionierių. O dažniausia Lietuva pirmoji ir pasiūlo Europos žandaro vaidmens vertas iniciatyvas, ypač jei tai liečia santykius su Rusija.
Todėl mūsų Prezidentės debiutas JAV televizininkų surengtoje parodijų laidoje po susitikimo su amerikiečių prezidentu Donaldu Trampu nėra atsitiktinis. Atrodo, pasaulis jau rimtai perša Lietuvai juokdario vaidmenį!
Komentarai (27)
Lietuva jau seniai tapo Europos pajacu.
Stasys tapo produktyviausiu Kremliaus troliu, gindamas lietuviškus kgbistus, įsitvirtinusius valdžioje.
Lietuvos konservatoriai ir visa proamerikietiška chunta persekioja Lietuvos patriotus, atima iš piliečių LR Konstitucijos garantuotą žodžio laisvę. Galinos Sapožnikovos knyga apie 1991 metų sausio 13 d. įvykius Vilniuje "Kas ką išdavė" išversta į anglų kalbą ir išleista Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ši knyga jau yra išversta į keletą kalbų ir yra išleista Europos Sąjungoje, tame tarpe Italijoje kūrinys išėjo italų kalba. Itališkam vertimui įžanginį žodį parašė žinomas Italijos publicistas, buvęs Europos Parlamento narys Džuljeto Kjeza. Nei vienoje šalių, kur šis G. Sapožnikovos kūrinys buvo išleistas, nebuvo pradėti jokie teisminiai procesai, nebuvo vykdomas autorės, vertėjų, leidėjų ar bet kokiu kitu būdu su knygos išleidimu susijusių asmenų baudžiamasis persekiojimas. Tik Lietuvoje, valdomoje konservatorių/liberalų fašistinės chuntos, buvo pradėtas politinio susidorojimo su knygos leidėju 78 metų publicistikos veteranu Povilu Masilioniu procesas. Valdančio konservatorių/liberalų režimo vykdomų represijų ir susidorojimų su politiniais oponentais už pastarųjų pasinaudojimą žodžio laisve nusikalstama praktika aiškiai rodo, kad Lietuvoje įsigalėjo fašistinis JAV kontroliuojamas marionetinis režimas, konservatorių/liberalų diktatūra. Šio politinio susidorojimo su knygos leidėju fone bet kokie Lietuvos prezidentės, Seimo narių, Vyriausybės ir teisėsaugos veikėjų postringavimai apie demokratiją, žmogaus teises ir laisves, įstatymo viršenybę ir asmenų lygybę prieš įstatymą, nuomonių pliuralizmą ir informacijos, žodžio, spaudos laisvę yra tik tuščios deklaracijos, kuriomis valdantis konservatorių/ liberalų režimas dangsto savo fašistinę esmę, nevykusiai bando paslėpti praėjusio amžiaus Lotynų Amerikos diktatoriaus Alfredo Stresnerio tipo diktatūrą ir niekaip nesiderina su esminiais demokratinės visuomenės principais. Šalin konservatorių/liberalų terorą! Šalin demokratų diktatūrą!! G.Sapožnikovos knygos "Išdavystės kaina" lietuvių kalba perskaityti galima čia : online.fliphtml5.com/grjld/qgsg/
Nieko teigti negaliu, bet jeigu paskaitysite pirmos Solzenycino zmonos memuarus, tai ji teigia - Solzenycinas buvo KGB agentas, isdaves daug zmoniu (ji nurodo pavardes). Tai suteike jam galimybe gauti lageriu, pakeitus mirties bausme, kuria realiai galejo gauti, nes vyko karas. Tie, kas sedejo kartu lageriuose, ir nevienareiksmiskai apibudina Solzenycina.
KGB agentė Jolanta Balčiūnaitė, dirbusi Italijoje Lietuvos ambasadore, savo pareiškimais Romoje Sapožnikovos knygai suteikė didžiulį rezonansą. Dabar šio žygio su anglišku variantu teks imstis NATO Tarybos prezidentei Rasai Juknevičienei. Idiotizmas.Dirba moteriškaitės "Lietuvos labui".
Staska, šiandien Sapožnikova verta daugiau, negu melagis Solženicinas.
aliau ..ar daug pasodino .?
Neiškraipyk pagrindinės minties išdykėli su berete.Esmė tame,kad gaudė ir sodino jo literatūros platintojus.
aliau.. viskas teisingai .. tik Solženicinui galbūt nereikėjo 'klapčiuku-publicistu" kurie už ji ant tvoros kartusi ir marškinius plėšytu. Gal tarp tavo minimu asmenu skirtumas tame kad vienas iš ju dėstė savas mintis , o kitam labai patiko svetimas kartoti ...? palyginimas juokingas ideologinio komunisto išverstas kailis niekada neblizga .
O kas skiriasi nuo ne taip senų laikų.Solženiciną smerkė darbo kolektyvai,net neskaitę jo knygų,žmones spausdinusius ir platinusius sodindavo,dabar vyksta tapatus procesas.Smerkia tipo alia Stasiai,o humaniška ir demokratijos kupina vadovybė stengiasi įkišti į cypę.Tad nieko naujo ponai ant Marijos žemės.
Lietuviams tai jau nebejuokinga. Tai jau pavojinga, tiesiogine, fizine prasme. O kad Trampas Pabaltijo prezidentus išvadino, nors ir netiesiogiai, "labai kvailais", tai to jie visi ir nusipelnė.
Povilas Masilionis tapo antra ‚vanagaite‘ .. tik su tokiu skirtumu kad pastaroji vystyk laiku susiprato paviešinusi teiginius kurie nieko bendro neturi su tiesa . Matyt toks jau tas laikmetis Lietuvoje.. kai kiekviena sureikšminta ‚asoba‘ ,. gali ne tik laisvamaniškai klykauti apie jo pažeidžiamas teises , bet ir visiškai teisėtai nakvoti ant „raskladuškės“ (sulankstoma lova) teismo salėję .. Gal nesigilinsiu kur mano supratimu autorius klysta įvardindamas save laisvo žodžio ‚mislytoju‘. , yba pradėjus ją meruoti savimi vargiai nesuklysi . ,O kaip reikėtu vertinti autoriaus siūlymą pasiskaityti ka galvoja jo bėdos autorė Facebook ?? , tarytum jos nuomonė ka nors galėtu čia reikšti . . Jei tai asmuo vertas jo pasitikėjimo –aukojantis ... jam derėtu suraukus ‚rudąją ‚.. iškentėti tuos likimo metamus sunkumus , o PRIKABINĖJUS viešumoje rytietiškos demokratijos ‘ blagovonijų‘ , vargiai tam teismui paaiškinsi kad tai jo asm. nuomonė kuri kažkodėl tampa aukščiau tos visuomenės intereso rasti bendra vienį tam permainingam Lietuvos istorijos laikotarpiui. Man dar neteko skaityti baisesnio pasiteisinimo apdergus didesne dali savo tautos .. ir tai menamas literatūrinis redaktorius- publicistas .. Kur ta žemė ritasi ..?? p. s. anglai kaip sena demokratija ir tai supranta kad liežuvis be kaulu .. todėl apibrėžtos melo ribos netgi privalomos .. ofcom. org. uk/about-ofcom/latest/features-and-news/rt-update
koks dar juokdarys ? - trispalvė kaliausė musmirišku snukiu :)
Juokdario vaidmuo yra puikus tuo, kad tik juokdarys galėjo karaliui pasakyti tiesą ir neprarasti galvos. Daugelyje filmų kvailiojantys juokdariai vaizduojami protingais. Ir, protingas moka apsimesti kvailiu, o kvailys apsimesti protingu - niekada. Kažkada Kazachija saugodama savo orumą uždraudė filmą apie naivų, apykvailį, bet gilumoje protingą Boratą... kuris (pagal scenarijų) buvo kilęs iš kažkokio Kazachijos kaimelio. Valdžia išstatė savo šalį pajuokai prieš visą pasaulį. Ir tuo draudimu tik dar labiau išreklamavo šį filmą.
kelis metus ir ruskių, lenkų vadovai yra pasisakę apie Lietuvą, kad tai gabių ir darbščių žmonių tauta, bet tiek vieni, tiek kiti kalbėjo, kad tauta išsirenka visai ne tuos, kurie jai dirbtų
Jeigu net šeimininkas raišuosius Pabalio tigersus tiesiai į akis išvadina very stūpidais.
O ko stebėtis tauta, kuri neseniai nuo žagrės nulipo.
Atsakau į antraštės klausimą -maitvanagiai(vanagai mintantis maita)
Lietuva ne Europos juokdarys, o Europos kvailys.
AR Dalia miega dabar naktimis, juk ne vienos raketos i SIRIJOS ZMONES NEPAleido....DUOKIT NORS RAGATKE....TEGU RAMINASI NERVUS... :)
BUTINAI PASKAITYSIU :) !!!
Uzsi-pis alfa Tapinas su savo chujveibinais protesto mitingus ir saltu cepelinu valgyma pagal NKVD gaisrininkes norus organizuoti. Sendien cepelinai turetu buti ediku edami Akmenu gatveje.
Kas bebūtų melas ar tiesa,drausti nevalia,atsirinksim pelus nuo grūdų.Dabar ieškosiu išreklamuotas knygas,juokingi musų politikai.
Kai politine prostitute bando tapti zandaru, manau atrodo gan juokinga. Todel Europa linkusi skaityti Lietuva juokdariu, nors krize zymiai gilesne - tai sizofrenija.
Kvaila politinės prostitucijos verslą vilkti į "žandaro" ar "juokdario" maršką. Nors esant tam tikroms erotinėms fantazijoms, tabu jokio nėra. Viskas priklauso nuo iškrypimo lygio...
pas britus koks Times viešai presuoja univerų profesorius , kiek suabejojusius Asado cheminėm atakom Sirijoj , niekuo nesistebėkim taigi .
Parsidavimas šetonui Lietuvoje ypač gajus, kai pasūlo didesnį pinigą. Štai čia ir yra žmogiškų vertybių vertybių pardavimas ir parsidavimas dėl 'medžiagos' gabaliuko su skaičiais (pinigo). Šetonas juokiasi, o parsidavėliai grimzta jo globon.