Putinas siūlo JAV ir Kinijai derėtis dėl Ukrainos be pačios Ukrainos

Siūlomame derybų formate kol kas nenumatytas nei Ukrainos prezidento Vladimiro Zelenskio, nei Europos valstybių vadovų dalyvavimas. Tuo metu Vašingtonas švelnina ekonominį spaudimą Maskvai, o Rusijos kariuomenė tęsia Ukrainos miestų ir energetikos infrastruktūros bombardavimą.

Spalio 19 d. paskelbtais duomenimis, V. Putinas šią iniciatyvą iškėlė spalio 9 d. per pokalbį telefonu su D. Trump.

Susitikimas galėtų įvykti lapkričio 18–19 d. Kinijos Šendženo mieste, Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo (APEC) metu.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad dėl galimo susitikimo vyksta diskusijos, tačiau galutinio susitarimo nėra. JAV administracijos pareigūno teigimu, D. Trump dar nėra sutikęs dalyvauti, nors tokios galimybės neatmeta.

Vašingtonas mažina ekonominį spaudimą Maskvai

Galimos derybos aptariamos tuo metu, kai JAV administracija priima Rusijos ekonominiams interesams palankius sprendimus.

Spalio 16 d. D. Trump nusprendė netaikyti dalies naujų sankcijų ir muitų Rusijai bei su ja prekiaujančioms valstybėms.

JAV prezidentas šį sprendimą aiškina siekiu išlaikyti Maskvą prie derybų stalo.

„Šiuo metu deruosi dėl taikos Rusijos ir Ukrainos kare ir nenoriu daryti nieko, kas kvailai atstumtų Rusiją nuo derybų stalo“, – pareiškė D. Trump.

Jis taip pat tvirtino, kad derybose pasiekta didelė pažanga, tačiau konkrečių Maskvos padarytų nuolaidų neįvardijo.

Rusiškas dyzelinas tampa derybų dalimi

JAV ir Rusija taip pat susitarė dėl rusiško dyzelino tiekimo Amerikos ir tarptautinėms rinkoms.

Vašingtonas siekia sumažinti degalų kainas, išaugusias dėl karo su Iranu ir sutrikusio energijos išteklių tiekimo.

D. Trump šį susitarimą aiškina ne vien ekonominiais, bet ir kariniais argumentais. Pasak jo, Rusija galėtų gerokai aktyviau remti Iraną kare prieš JAV, tačiau šiuo metu to nedaro.

Amerikos prezidentas siekia išsaugoti tokią padėtį ir kartu padidinti degalų pasiūlą pasaulinėje rinkoje.

Taigi Rusijos energetikos sektoriui suteikiamos palankesnės ekonominės sąlygos, tikintis Maskvos bendradarbiavimo sprendžiant du skirtingus konfliktus.

Ukraina spaudžiama riboti smūgius Rusijos energetikai

Tuo pat metu JAV administracija ragina Kijevą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.

Ukraina šiuos objektus laiko kariniais taikiniais, nes Rusijos naftos sektoriaus pajamos naudojamos ir karui finansuoti.

Kaip pranešama, JAV administracija net grasino sustabdyti žvalgybinės informacijos perdavimą ir ginklų tiekimą, jeigu Ukraina nenutrauks Rusijos energetikos infrastruktūros atakų.

Tokio ultimatumo oficialaus patvirtinimo nėra.

Ši informacija pasirodė po viešų Vašingtono ir Kijevo nesutarimų dėl amerikietiškos žvalgybinės informacijos perdavimo Ukrainai.

Rusija tęsia Ukrainos bombardavimą

Kol svarstomas galimas trijų valstybių vadovų susitikimas, Rusijos kariuomenė tęsia didelio masto oro atakas.

V. Zelenskio pateiktais duomenimis, per naujausią ataką Rusijos pajėgos paleido 16 balistinių raketų ir daugiau kaip 200 dronų, tarp jų – ir reaktyvinių.

Apgadinta daugiau kaip dešimt energetikos objektų, be elektros liko mažiausiai 550 tūkst. namų ūkių.

Taip pat nukentėjo gydymo įstaiga, mokykla, metro stotis ir gyvenamieji pastatai.

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad šalis ir vėl negavo išankstinio partnerių perspėjimo apie artėjančias balistines raketas.

„V. Putinas ne tik nenori užbaigti šio karo – jis net nenori imtis jokių deeskalavimo veiksmų“, – pareiškė V. Zelenskis.

Pasak jo, Ukraina teigiamai reagavo į partnerių pateiktus paliaubų pasiūlymus, tačiau Rusija karinių veiksmų nenutraukė.

Ukrainos vadovas taip pat kritikavo padėtį, kai Kijevui trūksta oro gynybos raketų, o Rusijai švelninamos ekonominės sankcijos.

Ukrainos ateitis gali būti svarstoma jai nedalyvaujant

V. Putino siūlomas derybų formatas reikštų esminį pokytį, palyginti su anksčiau aptartomis tiesioginėmis JAV, Ukrainos ir Rusijos derybomis.

Jeigu Vašingtonas pritartų Kremliaus iniciatyvai, trijų didžiųjų valstybių vadovai galėtų svarstyti karo užbaigimo sąlygas be šalies, kurios teritorijoje vyksta karas.

Europos Sąjungos atstovų dalyvavimas taip pat nenumatytas, nors galimi sprendimai tiesiogiai paveiktų visos Europos saugumą.

Lietuvai tai ypač svarbu, nes karo baigtis susijusi su Rusijos karinio potencialo atkūrimu, NATO rytinio flango saugumu ir ilgalaike Europos gynybos politika.

Kol kas trijų vadovų susitikimas tėra pasiūlymas, o ne suderėtas diplomatinis renginys.

Tačiau Vašingtonas jau švelnina ekonominį spaudimą Maskvai, Ukraina spaudžiama riboti smūgius Rusijos energetikai, o Kremlius siūlo karo užbaigimo sąlygas aptarti su JAV ir Kinija, nedalyvaujant pačiai Ukrainai.

Kol kas viešai nepaskelbta, kokias konkrečias nuolaidas už tokius sprendimus padarė Rusija.