Švonderis pasisakytų už progresinius mokesčius(20)

„Mes, namų valdyba, – su neapykanta prabilo Švonderis, – atėjome pas jus po mūsų namo gyventojų visuotinio susirinkimo, kuriame stovėjo klausimas apie namo butų suglaudinimą...“, – tai yra ištrauka iš Michailo Bulgakovo knygos „Šuns širdis“, kai Namų komiteto pirmininkas Švonderis su bendrais ateina pas prof. Preobraženskį reikalaudamas atsisakyti dalies kambarių.

Kaip teisingai pastebėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis, progresinių mokesčių absurdiškumą ir beprasmiškumą tiksliausiai apibūdina „Šuns širdies“ veikėjų logika. O kaip dešinieji, ar gali pateikti kitokių siūlymų, ar turėtų nematyti socialinės nelygybės Lietuvoje?

Bauda už norą tobulėti

Atsakingi tėvai vaikams pataria, kad gyvenime reikia stengtis gerai mokytis, daug dirbti ir siekti geriausių rezultatų, o už nuopelnus bus atlyginta. Stropus mokinys tampa darbščiu studentu, kuris vėliau gauna gerai apmokama darbą... ir čia pasirodo švonderiai: „Ar tamsta ne per daug uždirbi? Nutarėme, kad reikia tavo atlyginimą suglaudinti.“ Tai ir yra progresinių mokesčių idėja.

Ar tikrai mūsų visuomenė turėtų bausti tuos, kurie siekia karjeros? Ar tikrai tie, kurie daug ir kantriai mokėsi, išmoko to, ko kitiems sunku pasiekti, turi būti baudžiami nukerpant atlyginimą, kuris atsiranda tik dėl gebėjimų ir uolaus ilgo darbo?

Lietuvos darbo rinka nėra Mėnulyje. Jeigu gimtinėje nebus galimybių uždirbti solidų atlygį, tai gabūs žmonės nieko nelaukdami išvyks į užsienį, kur atlyginimai didesni.

Žmonės, kurie geba sukurti aukštą pridedamą vertę, visur yra pageidaujami ir nėra būdų priversti juos už neadekvatų atlygį darbuotis gimtinėje. Būtent tokią situaciją turime su Lietuvos medikais.

Jau rezidentūroje dauguma studentų išvažiuoja į užsienį, nes Lietuvoje mokamas atlyginimas jų netenkina. Kaip juos paveiktų dar padidinti mokesčiai?

Puikus pavyzdys yra Gerardas Depardieu, kuris, padidėjus pajamų mokesčiams, susirinko savo milijonus ir išvažiavo į Belgiją. Kas iš to laimėjo?

Gimtinė Prancūzija tikrai ne.

Progresyvumas pagal konservatorius

Dešinieji negali nusišalinti nuo šios diskusijos, reikia rasti kitus sprendimus ir nebausti žmonių už jų pastangas. Tačiau negalime nematyti, kad šalia tų, kuriems sekasi, yra neįgalieji, našlaičiai, sunkiai sergantys, todėl turtingųjų pareiga yra pasidalinti su bendruomene. Visuomenę piktina nuolat žiniasklaidoje rodomi visokie žvaigždūnai, būrėjai ir šoumenai, kurie puikuojasi savo turtais, kai didelė dalis visuomenės turi finansinių sunkumų.

Mano įsitikinimu, papildomai apmokestinti reiktų ne pastangas daugiau uždirbti, bet prabangą. Prof. Preobraženskis iš „Šuns širdies“ turėjo 7 kambarius ne dėl to, kad buvo pasipūtęs buržujus, bet dėl to, kad jam jų reikėjo darbui – priimamasis, darbo kabinetas, biblioteka, procedūrinė ir operacinė.

Dar senovės Graikijoje turtuoliai turėdavo atlikti liturgijas – savo lėšomis sukurti bendrąjį gėrį. Diskutuokime dėl mokesčių prabangiam turtui – namams, viloms, prabangiems automobiliams, jachtoms ir kitiems dalykams, kurie perkami tik tada, kai pagrindiniai poreikiai būna patenkinti. Tačiau nelieskime sėkmingų profesionalų sąžiningai pelnyto atlyginimo, nes ant jų pastangų laikosi visos Lietuvos pažanga.

Lietuvai reikia aukštųjų technologijų

Kompanijos, kurios sukuria aukštą pridėtinę vertę finansų, biochemijos, lazerių ir kitose srityse, savo darbuotojams moka didelius atlyginimus, nuo kurių mokami dideli mokesčiai. Tačiau šios kompanijos neinvestuos Lietuvoje, bet rinksis kitas šalis, jeigu jų darbuotojai bus neteisingai apmokestinti. Kai kas siūlo net 80 proc. mokesčius.

O mūsų valstybei daug uždirbančių darbuotojų ypač reikia, nes susiduriame su labai skaudžiais demografiniais iššūkiais, apie kuriuos politikai nenori kalbėti. Sparčiai daugėja pensininkų ir mažėja dirbančių. Vienintelis tikrai realus būdas užtikrinti, kad garbaus amžiaus žmonės gautų bent minimalias pajamas normaliam gyvenimui, yra turėti kuo daugiau solidžius uždarbius gaunančių dirbančiųjų.

Vienas lazerių pramonės darbuotojas gali išlaikyti kelis pensininkus, tuo tarpu darbuotojas agurkų marinavimo fabrike, duok Dieve, vieną išlaikytų. Lietuvos biotechnologijų sektoriuje dirba tik apie 700 darbuotojų, tačiau jie sukuria daugiau kaip 1 proc. Lietuvos BVP. Palyginimui, panašus darbuotojų skaičius dirba žuvininkystės sektoriuje, bet sukuria vos 0,18 proc. BVP.

Lietuvai reikia aukštųjų technologijų investicijų, kurias galime prisivilioti tik siūlydami palankią mokestinę aplinką. Oponentai baksnoja į Švediją, tačiau ši šalis yra kelis kartus turtingesnė už Lietuvą ir gali kitais būdais skatinti investicijas. Nepaisant to, paskutiniu metu nebegalėdama atlaikyti konkurencijos iš tokių šalių, kaip Lietuva, Švedija nuosekliai mažina mokesčius ir privatizuoja valstybės įmones.

Šešėlio ekonomika

Kairieji, vietoj to, kad galvotų kaip dar labiau prispausti jau mokančius mokesčius, galėtų prisiminti savo deklaruojamą vertybę – lygybę. Apie trečdalis ekonomikos skęsta šešėlyje ir apskritai jokių mokesčių nemoka.

Ar tai lygu ir teisinga, ar tai progresyvu? Toli ieškoti nereikia.

Su V. Uspaskichu siejamoje Kėdainių bendrovėje „Vikeda“, kuri gamina ledus, vidutinis atlyginimas 2012 m.

siekė 540 litų. Ne ką daugiau uždirbo „Kėdainių konservų fabriko“ darbuotojai – po maždaug 833 litus.

Kas čia dabar? Ar yra tikinčių, kad darbuotojai iš tikrųjų išgyvena iš 540 Lt algos?

Labai keista buvo matyti, kai prieš porą metų dabartinis premjeras A. Butkevičius dalyvavo mitinge prieš kasos aparatus. Ir iš tikro, dabartinė valdžia nedaro nieko, kad kasos aparatai nebūtų tik dekoracijos. Apskritai, Vyriausybė nededa jokių pastangų, kad šešėlis mažėtų.

Kaip sekasi teismams su bylomis dėl neteisėto praturtėjimo? Visuomenę piktinančios istorijos kai niekur nedirbantys ar už 1 tūkst. litų algą gyvenantys žmonės statosi prabangius dvarus ir važinėja liukso klasės visureigiais. Jau praėjo dveji metai po įstatymo dėl neteisėto praturtėjimo priėmimo, bet jokios rimtos pažangos nepasiekta. Ar ne laikas išnagrinėti, kodėl procesai vyksta taip lėtai ir kodėl teisingumas nevykdomas?

Taigi skirkime prioritetą šešėlio mažinimui, tada valstybėje pagausėtų teisingumo ir sąžiningumo. O įvedę progresinius mokesčius sumažintume valstybės konkurencingumą, išvarytume gabiuosius iš šalies ir dar labiau apsunkintume labiausiai pažeidžiamų gyventojų padėtį. Atsirastų ilgalaikių pasekmių, kurios neleistų Lietuvai pasivyti Švedijos gerovės lygio. Tai būtų Švonderio pergalė.

Naujausi

Švedų komentatorius paskelbė apie 2,4 mln. žuvusių Ukrainos karių – įrodymų nepateikėPasaulis · 2026-07-31Europos Sąjungos solidarumas: Italija svarsto laikinai išmesti Ispaniją iš Šengeno zonosPasaulis · 2026-07-31Trump suabejojo pažadu leisti Ukrainai gaminti „Patriot“ raketasPasaulis · 2026-07-31Lietuvos oro erdvė ir toliau patikimai saugoma NATOKaras ir taika · 2026-07-31