Tradicionalisto mintys apie kintantį pasaulį ir Lietuvos likimą (3) Vakarų hegemonijos pabaiga(38)

youtube.com/watch?v=0OhVk4Q3awk ******** youtube.com/watch?v=uorsypWH4R0 ******** youtube.com/watch?v=JatY8Kz9zKc

youtube.com/watch?v=fiYHrJgn0FI

youtube.com/watch?v=3qy6QfEmNmw

už seminarijos kursą. Kaip kvėpuojame, kaip cirkuliuoja kraujotaka, kaip aktyvuojasi ir tvarkoma psichika (protas sąmonė pasąmonė), taip ir būties klausimu svarbu būti savarankiškai aktyviu be vadinamųjų autoritetų, be tariamųjų kompetencijų tiesioginės įtakos/komandavimo; be dogmų ritualų apeigų kultų ir visokių blizgučių dideliems vaikams. Religijos -tai nuolat atkartojami vaizduotės vaizdiniai, neturintys savyje nei tiesos, nei prasmės; besirementys į žmogaus ranka surašytus tekstus -kompensuoti nežinę, patenkinti žingeidumą, nesijausti gamtos atsitiktinumo auka, ar nežinomų anapusinių manipuliacijų žaisliuku.

Taip, yra tokia problema. Tai pasekmė biblinio projekto pabaigos, kuri jau visai arti. Talmudistai laukia mesijo atėjimo, kuris mums yra antikristu. Tuo momentu pagal talmudo reikalavimą krikščionybė jau turi būti diskredituota ir likviduota, kuo Bergoglio planingai ir užsiima. Taip pat ji nesuderinama su NWO, nes tai vienintelė religija, kurioje visi lygūs prieš Dievą. Tai netinka būsimai kastinei visuomenei. Tai rimtas išbandymas krikščionims. Svarbiausia, nepasiduoti į kastas ar Rytų religijas, su jų reinkarnacijomis. Nes ten nėra jokio aukštesnio Tikslo, tik egzistavimas vardan egzistavimo, tai skirta antrarūšiams žmonėms. Dievas visada atlygina, ir kas svarbiausia, NE UŽ REZULTATĄ, O UŽ PASTANGAS!

neatrodo, ar pastebite, ar suvokiate, kad: amžių bėgyje tikėjimai/religijos juodai susikompromitavę; gi atstovai/nariai agresyviai veidmainiški /grubūs egoistai /apsimetėliai plėšikai (vilkai avies kailyje); ir kuo labiau iš religinės praeities (istoriškai ir asmeniškai) tuo labiau pasibjaurėtini jie ir jų veiksmai. Ir gyvuliškas gyvenimas/instinktai daug dieviškesni nei samoningų dvasingų religijų pasekmės. Netgi ezoterika teosofija masonija ir pn. daug nuoširdesni atviresni ir gero linkintys reiškiniai. Kitaip tariant šventraštinis religinis Dievas trukdo ieškoti dieviško Dievo -moralaus, teisingo, adekvataus...

"dabar tam tinkami laikai (persmelkiantys sunkumai), kurių metu daugelis spontaniškai (ar fanatiškai) atsiveria "Dievo" klausimui. Būtent potyriai/patirtys aktualizuoja klausimus, ir paaiškinimų paieškas." Galima būtų apsieiti be viso šito, pasitelkus instinktus ir gyvenant gyvulišką gyvenimą. Tačiau turime dvasią, kuri surėdyta taip, kad ji visada turi kažką veikti. Neduodant jai teisingo užsiėmimo, ji pradeda kurti neracionalias, subjektyvias iliuzijas: nepagrįstą pavydą, nepagrįstus mirties baimę, turto troškimą, ir t. t. Gyvenant vien daiktais, laikui bėgant atsiranda didelis tuštumo jausmas, be to, jaunimas jau miklesnis, pradeda aplenkti daiktų naudojime. Tai veda į sunkias depresijas. Religijos paskirtis - atsikratyti tų subjektyvių, nepagrįstų ir neracionalų iliuzijų. Sąmoningesni, atėjus krizei, instinktyviai atranda, kad išeitis - Dievo ieškojimas.

"Teologija, religijos(jų) istorija turėtū būti eilinė universitetinė disciplina be tikėjimo priemaišų ir tautinių politinių atspalvių". Yra ezoterika, kurią įsisavina tie patys minėti 3 proc., ir yra egzoterika, skirta masėms. Joje yra supaprastintas, todėl kupinas prieštaravimų pateikimas, bet vistiek nukreipiantis Dievo plano kryptimi ir padedantis žmogui likti žmogumi.

"Žemiškas Dievas kompromituoja Visako Kūrėją ir Jo dabartines/ligšiolines versijas su visomis religijomis/tikėjimais ir teologijomis". Taip, visada buvo ir bus atskirtis tarp to dievo, kurį mes pajėgūs suvokti ir Dievo būties. Tai dėl mūsų ribotumo. Bet ši atskirtis ir yra Dievo plano dalis, sumanymas. Ši koncepcija yra vienoda visose trijose abraominėse religijose: mes sukurti tam, kad eidami Dievo link kurtume ir dvasiškai tobulėtume. Keliaudami iš vieno pasaulio į kitą, jau tobulesnį, kaip laiptais liptume ir plėstume savo nemirtingą dvasią apimtimi, tuo papildydami Visatos Intelektą, ir tuo tarnaudami Dievo evoliucijai.

Argumentas be logikos - tai tik nuomonė, o ji neturi jokios vertės. Nes ji reiškia: šiandien aš noriu manyti taip, bet tik šiandien, nes rytoj turbūt manysiu kitaip. Šis filosofijos pavaizdavimas be logikos labiau tiktų menui, kai metafiziniai pajautimai ir jausmai išreiškiami empirinėmis formomis. Vienas iš nedaugelio filosofų, bandžiusių mąstyti be logikos, buvo F. Nyčė. Užtat jo daugelis net nevadina filosofu. "Teologija - filosofijos atavizmas"? Filosofija gimė antikinėje Graikijoje, demokratijos sąlygomis atsirado poreikis įtikinėjimams ir demagogijai, ir jau seniai ji nebenaudojama pagal pirminę paskirtį. Filosofijoje yra nagrinėjami pasaulėdaros elementai, išankstiniu susitarimu ignoruojant egzistavimą Aukštesniojo intelekto ir jo aktyvios valios, valdančios reiškinius. Etiką, ignoruojant egzistavimą Dievo plano. Vis dėlto joje yra padaryta didelių atradimų, bet jie padaryti vaikštant aplinkeliais. Todėl logiška jos pabaiga būtų išnykimas istorijoje. Dar apie logiką. Kaip jau minėta, ji - tai dvasios apraiška, tos sąmonės dalies, kuri vienintelė skiria mus nuo gyvulių. Tiesioginė priklausomybė: kuo mažiau logikos - tuo mažiau žmogaus.

dabar tam tinkami laikai (persmelkiantys sunkumai), kurių metu daugelis spontaniškai (ar fanatiškai) atsiveria "Dievo" klausimui. Būtent potyriai/patirtys aktualizuoja klausimus, ir paaiškinimų paieškas. Teologija, religijos(jų) istorija turėtū būti eilinė universitetinė disciplina be tikėjimo priemaišų ir tautinių politinių atspalvių. Kosminis Dievas, Visatos Absoliutas mums neaktualus, kai žemėje nesibaigentis bardakas. Kita vertus -Žemiškas Dievas kompromituoja Visako Kūrėją ir Jo dabartines/ligšiolines versijas su visomis religijomis/tikėjimais ir teologijomis.

logika. Filosofija pat sau atskleidžia visumos paveikslą -tai netikėti sugretinimai/palyginimai išplečiantys sąmonės-proto-minties horizontus; kuriuose jau galima atrasti logiką (dirbtinį nuoseklumą). Protas/išmintis, patirtis/pasekmė nereikalauja/nepageidauja primityvių/pirmapradžių lygių -tai yra logikos! Teologijai (filosofijos atavizmui, kaip ir religijai -tikrovės atavizmui) išties nereikėtų susireikšminti ir hipnotizuoti aplinką. Žmogaus trumpas gyvenimas yra (pageidautina) duotas augimui (progresiniam, ar regresiniam); ir gyvenimo kelyje ta augimo dinamika apsprendžia/išrūšiuoja 3% ir 97%. Mokslas naudojasi logikos metodu, bet pati logika -mokslo stabdis. Siūlyčiau sąvoką "logika" pakeisti sąvoka "argumentas"; būtų mažiau spekuliacijų ir daugežodžiavimų. Ar ne taip?

Filosofai kaip akli kačiukai klaidžioja tamsoje, bandydami susigaudyti. Pagrindinė jų problema ta, kad bet kokia loginė seka turi prasidėti nuo postulato (aksiomos). Visi filosofų postulatai yra sukurti to paties netobulo proto, todėl tiek daug yra filosofijų, ir nė viena dar neatvedė iki Tiesos. Teologija turi tvirtą postulatą - Dievo egzistavimą, kurį įrodyti paprasta naudojant logiką. Kai ateistai susiduria su logika ir, patyrę neatsargumą loginėje sekoje ateina iki pradinės visų reiškinių priežasties, neišvengiamai sutinka jų vadinamą Absoliutą, kas ir yra Dievas, tik su kitu pavadinimu.

Rojus ir pragaras - tai ir yra viena iš tų Šv. rašto problemų, kurias minėjau anksčiau. Tame pačiame Šv. Rašte galima rasti ir rojaus - pragaro egzistavimo paneigimą. Nes šios sąvokos yra skirtos masiniam vartojimui. Teorijoje yra kitaip ir žymiai sudėtingiau.

Yra siela ir yra dvasia. Siela - tai organizmo valdymo centras, organizuojantis gyvybinius ciklus. , ją turi visa flora ir fauna. Augalas stiebiasi į šviesą - tai jau aktyvios valios apraiška, einanti iš sielos. Dvasia būdinga tik žmogui, tai sugebėjimas į save pažiūrėti iš šalies, taip pat abstraktaus mąstymo galimybė. Ji yra gyvuojanti amžinai ir yra suinstaliuota mums, kad dirbtų Tikslui, kuris yra tiksliai apibrėžtas mums iš Aukščiau. "Dvasia" iš didžiosios raidės - tai suma žmogaus sąmonės dalies dvasios, matematikos, materiją valdančių dėsnių, logikos, informacijos. Tai Visatos Intelektas, kitaip sakant Dievo dalis.

Anksčiau nebuvo tokio žodžio "informacija", šis žodis pakeitė žodį "dvasia". Tačiau sąvoka "dvasia" yra daugiau apimanti, nei "informacija". "dvasia" (iš mažosios raidės) - tai intelektas, logika, matematika, dėsniai. Taip pat tai ta žmogaus sąmonės dalis, būdinga tik žmogui ir kardinaliai jį atskirianti nuo kitos faunos. Dvasia žmoguje atsiranda tuo momentu, kai jis įgauna AŠ pajautimą ir sugebėjimą į save pažvelgti iš šalies. Pvz. , pasakyti: "kokią nesąmonę aš pasakiau". Kaip atsirado šis, toks sudėtingas, dėsniais sutvarkytas pasaulis? Juk ne savaime, iš chaoso atsitiktinumo dėka? Matematikas atsakytų - turint omenyje amžinybę - viskas įmanoma. Su tuo galima sutikti. Bet iš kur atsirado materiją valdantys dėsniai, o taip pat dėsnis, pagal kurį matematikas tai apskaičiavo, juk jie nematerialūs? Šiuolaikinis mokslas tokius klausimus tiesiog ignoruoja. Tokius atsakymus duoti pajėgi teologija, nes mokslo sritis - tik empirika, teologijos - empirika ir metafizika.

Stengiantis daug nesiplėsti, atsakymas į tuos 3 punktus turėtų išplaukti savaime, išsiaiškinus, kas yra slepiama po sąvoka "dvasia". Čia jau davė atsakymą senovės materialistai stoikai, kurie, pradėję nagrinėti nuo materijos užgimimo (iš ugnies, mūsų kalba - iš energijos) naudodami loginę seką, atėjo iki išvados, kad materijoje slypi ne vien energija, bet ir nemateriali dalis - intelektas, t. y. dėsniai arba LOGOS (mūsų atitikmuo - dvasia). Taip pat LOGOS yra valdomas iš vieno valdymo centro, kurį pavadino Roku. Tuo metu materialistai stoikai buvo pradėti kaltinti Dievo neigimu, nuo ko jie lengvai išsisuko. Roką pervadino Dzeusu, ir jų teorija jau mažai besiskyrė nuo tų laikų teologijos. Beje, krikščionybė yra grįsta stoikų ir Aristotelio atradimais.

Šitos problemos trijuose išvardintuose punktuose yra esminiai takoskyros taškai, kur mokslas su filosofija sustoja aklavietėje, o teologija užtikrintai eina toliau. O tai įvyksta dėl to šokiruojančio fakto, kad mokslas ir filosofija nėra pagrįsti logika, nes pastatyti ant klaidingų postulatų! Paaiškinimas to yra savaime suprantamas ir pagrįstas logika, klausimas tik, kaip man pavyks tai aiškiai, o svarbiausia, trumpai, išreikšti. Nes kalba yra pritaikyta daiktams ir mažai pritaikyta metafizikai. Taigi važiuojam. "Savaime suprantamas" pasaulėdaros modelis yra sudarytas iš 4 elementų MEST (angliška abreviatūra). Tai Materija, Energija, Erdvė, Laikas. Jau stoikai atrado, kad materija - tai niekas kitas, kaip energijos sankaupa. Tai tik patvirtino branduolinė fizika, kad skaidant materiją, iš jos belieka tik energija. Erdvė ir laikas - objektyviai neegzistuojantys elementai. Filosofijos pradžiamokslis jau parodo, kad tai tik abstraktūs proto dariniai, padedantys būtybėms apibrėžti santykius tarp daiktų. Objektyviu požiūriu lieka tik Energija. Sistema MEST buvo numesta masėms senovės Egipto civilizacijoje kartu su keturasmeniu dievu Amonu. Tikras, trijų elementų pasaulėdaros modelis priklausė slaptų žinių kategorijai, ir buvo naudojamas tik elito. Tikslas šio feiko - užkirsti masėms priėjimą prie objektyvių gėrio - blogio kriterijų, o taip pat prie to metafizinio tikslo, į kurį yra nukreipta Visko (ne vien pasaulio, bet ir metafizikos) vystymosi koncepcija. Nes žmogus, įvaldęs šias žinias, savarankiškai skiria gėrį nuo blogio ir tampa nebevaldomu. Po daugelio amžių šios žinios nežinomais tikslais yra išslaptintos ir pateiktos masėms.

Didelis dūmų/miglų pūtimas -tai "dvasia" "siela" -niekur nelimpančios sąvokos (kirvio sriuba), kaip ir dangus/pragaras visiškai dirbtini išsigalvojimai... kažkas mus žmones atkakliai/nuosekliai kvailina

Tenka pripažinti: 1) Materijos-biologijos autonominę/automatišką funkciją. 2) Psichikos unikalumą/autentiškumą -galimybę (besiplečiančią funkciją) etikai moralei. 3) Protas -kaip tiltas į pamišimą ar harmoniją -kaip įrankis tikslinei veiklai. Čia būtų galima pradėti sąmoningą progresinį judėjimą... ... atsiradę apreikšti pakišti: -vienas dievas (religija), -viena tauta (administracinis modelis), -vienos teisingos vertybės (melas/apgaulė), -tai dirbtinės kliūtys -priedangą užkulisiniai veiklai (išskirtinesniųjų lygesniųjų

Į visa kita trumpai atsakius, reikia skirti du dalykus: krikščionybę ir tas jėgas, kurios ja naudojosi. Šiandienos pavyzdys: "Popiežius" Bergoglio. Jo veikla nėra krikščioniška, ir jos niekaip negalima priskirti krikščionybei. O švabizmai, masonų, HABAD, veikla yra logiškas atspindys biblinio projekto, kuris ir prasidėjo judėju/Egipto istorija ir kaip tik šiuo metu baigiasi...

"Jinai neneša nei etikos, nei moralės; religija tarp visų savo kliedinčių fantazijų kalba ir apie moralę etiką". Visa, kas dar liko iš mūsų žmogiško pavidalo yra krikščionybės palikimas. Etika ir moralė nėra duota iš gamtos, jos negali atsirasti be kažkokio pagrindo. Iš gamtos - tik instinktai, kurių vertinimo kriterijai "patinka - nepatinka" ir dvasia, kurios kriterijai yra "tiesa - netiesa", ir kuri yra kaip tuščia knyga, į kurią galima įrašyti bet ką.

Tik kai kas prašyte prašosi paaiškinimo, t. y. , standartiniai materialistų teiginiai." esmė ne "pakeisti", bet pasiaiškinti; sugretinti/palyginti -reiškinį iškomentuoti daugybe aspektų". Taip, bet šiuo atveju tai yra sudėtinga dėl informacijos gilumo ir didelio kiekio. Daug buvo filosofų ir ideologų, rodančių į Šv. Rašto "netobulumą" dėl jame esančių prieštaravimų. Šis požiūris atsiranda dėl nesupratimo, nes pastebima tik pusė dalyko. Patys teologai rodo šiuos prieštaravimus ir logiškai paaiškina: mokymas yra pritaikytas masiniam vartojimui, todėl kai kurios tiesos masėms yra per sudėtingos, todėl yra pateikiamas joms suprantamas aiškinimas.

Vietos užimtos, ir nieko keisti nebereikia? Tada aišku, kalbate iš liberalų pozicijos, nes liberalizmas yra toje vietoje. Tokiu atveju čia diskusiją būtų galima baigti dėl to absurdiško fakto, kad abi pusės yra teisios. Nes tos pusės yra iš skirtingų pasaulių su skirtingais interesais. Vienos pusės galutinio tikslo koncepcija yra egzistavimas, o kitos - išnykimas ir nebūtis. O juk būtent į šias koncepcijas ir yra projektuojami įsitikinimai ir pažiūros, todėl bet koks ginčas dėl ideologijų šiuo atveju yra absurdiškas.

ir esmė ne "pakeisti", bet pasiaiškinti; sugretinti/palyginti -reiškinį iškomentuoti daugybe aspektų. Jinai neneša nei etikos, nei moralės; religija tarp visų savo kliedinčių fantazijų kalba ir apie moralę etiką; ir tai didelė svarba, nes daugelis/dauguma šeimų nesugeba/nesistengia tinkamai akcentuoti etik/moral. Pradžiai tiktų pradėti nuo Viduramžių -su visa Šv. Sosto/Vatikano istorija ir nuo Biblijos atsiradimo su visa mistifikuota arabų/judėjų istorija. Didžioji dalis atsakymų slypi už matomos kasdienybės. Dabar metas kai visa apsireiškia: švabizmas, draugijos/klubai (slapti ir ne) religijų blefai... ir jų tarpusavio ryšiai tikslai ir priemonės.

Paprasčiausiai, jie tik biblinio projekto įrankis šeimininko rankose. Ta jų programinė klaida - viršenybės jausmas prieš kitas tautas - neliko nepastebėta ir yra produktyviai išnaudojama saviems tikslams...

"Ignacas Lojola prieš Martyną Liuterį # dievotas fanatikas prieš mąstantį biblinį dvasininką"? Martinas Liuteris buvo šėtono sinagogos tarnas, greičiausiai net ne krikščionis. Vykdydamas talmudo tikslus, į katalikybę infiltravo didelę dozę krikščionybės antipodo - liberalizmo. Protestantizmas - tai liberalizmas krikščionybėje, kurio vaisius šiandien skiname pilnu pajėgumu. "Religija kaip reikšmingas faktorius išties yra reikšmingas blefas... kuris reikalauja dėmesio, analizės, ir alternatyvių paieškų/tyrimų." Sutikčiau tuo atveju, jei galėtumėt pasiūlyti ką nors geresnio į krikščionybės vietą (apie šiandienos visuotinę mirties ideologiją - liberalizmą - net nekalbu).

kaip taip nutiko, kad sukurta tauta melui ir apgavystėm per kurę dievas valdo psichologiškai, gi išrinktieji labai skvarbūs aplinkoje (finansinėje, politinėje, užkulisinėje) ir įtakojantys pasaulio šalių padėtį, galimybes, ir perspektyvas.

Ignacas Lojola prieš Martyną Liuterį # dievotas fanatikas prieš mąstantį biblinį dvasininką. Kažkodėl Palestinoje Judėjoje neaprašyta Jėzaus istorijos, kažkodėl pasakojimai sukurpti Graikijoje, Romoje?! -iš daugybės anuometinių raštų tendencingai išcenzūruotas "Naujasis Testamentas"?! Religija kaip reikšmingas faktorius išties yra reikšmingas blefas... kuris reikalauja dėmesio, analizės, ir alternatyvių paieškų/tyrimų.

Mačiau roliką su šiuolaikinių komjaunuolių konferencija JAV. Kalbėta apie klimato kaitos pavojų ir kad mažai laiko beliko. Įsikarščiavo, jau pasigirdo tokie šūksniai: "Švedų mokslininkas rekomendavo suvalgyti mirusiuosius, todėl motinos privalo suvalgyti savo vaikus, kitaip mes nenugalėsime klimato kaitos!!!" Deja, šis video greitai buvo pašalintas iš jutūbo. Religija yra valdymo forma, skirta tiems 97 (ne 90) proc. , kad būtų įsprausti į kažkokius rėmus, turėtų kokias nors normas tam, kad vienas kito nesuvalgytų. Tai ideologija, jei ne proto, tai prievartos būdu nukreipianti gyventi ir elgtis pagal pagrindinį pasaulėdaros dėsnį (įstatymą), kurį materialistai vadina Absoliutu, visi kiti - Dievu. Taip, kartais tai būna panašu į šantažą plaukus praradusios beždžionės tapti žmogumi.

ir jo raida yra dirbtina (rankų darbas) ir jo valdymas/reguliavimas (dėsniai-matrica) šešėlinis-užkulisinis. Šamanizms (vadovavimas) okultizmas (procedūra) nėra nei pagrindas, nei šaknys/ištakos -tai žmonijos apgraibomis atrastos/sumodeliuotos sąvokos-sąmpratos-praktikos. Susižavėjimą kelia pastangos imtis darbo ne pagal jėgas; gi jėgos atsiranda pradėjus dirbti!

3% kritiškai mąstantys, 10% mąstantys. Religija ideali/universali priemonė 90% procentų psichiniam šantažui apgaulei ir užslėptai prievartai; tai vandens drumstimas, dümų uždanga ir ūkų pasaulis turintis labai specifinius (psichinius-idėjinius-ideologinius "ženklus ir simbolius") ryšius su realybe.

Puiku.

kaip jau ne kartą minėjau, ekspertų auditorija tokia (ne be pačių ekspertų indėlio, beje), kad tokio lygio analitinė medžiaga (martinkaus, vaišvilos, alaunio... ) domina tik kelis proprocentus tos auditorijos ... , - nežiūrint į šitą kattastrofišką situaciją, linkiu andriui stiprybės ir kantrybės tęsiant pradėtą sumanymą naikinti debilizmo smogą , kretinų uzurpuotoje šizolitchūanijos media erdviukėje :) - ir susilaikau nuo kritikos andriaus mintims, kuri šitoj absurdiškoj situacijoj ytra tiek beprasmiška, tiek nesavalaikiška ...

Laisvė prieš teisingumą - įdomiai ir logiškai sudėliota. O dėl Lietuvos, ar pajėgus šis seniai valią praradęs nabašnikas pats į ką nors reaguoti? "Iššūkis laisvei" - manyčiau, greičiau ne iššūkis, bet laukia liberalizmo kaip atidirbusios medžiagos utilizavimas, nes jis nesuderinamas su NWO. Nebelikus šitų dviejų, kas užims tuščią vietą, štai kas įdomiausia...

test

Kitas įrašas bus apie LR režimo reakciją į globalius pokyčius. Iš karto galiu anonsuoti, kad šita reakcija yra viena pačių debiliškiausių ir antinacionalinių VISAME PASAULYJE.

As visada buvau blogas katalikas bet man, sita logika patinka. P.S. Landzbergistama, satanistams ir tiesiog nusidrocinusiems simonkoistams to nesuprast. Pagarba Autoriui...