Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
„Ekspertai.eu“ domėjosi, kiek šie įsipareigojimai kainavo, kiek dar teks sumokėti ir kiek vakcinų numatoma panaudoti.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad už vakcinas jau sumokėta apie 160 mln. eurų. Tačiau likusią mokėtiną sumą pateikti atsisakė: „Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančias sutartis vakcinos dozės kaina yra konfidenciali informacija, bendros mokėtinos sumos nurodyti negalime.“
Kad nereikėtų aiškinti apie vienos dozės kainos slaptumą, paklausime iš anksto prašėme „nurodyti bendrą sumą, ne atskirų gamintojų ar vienos dozės kainas.“ Kodėl sumokėta suma vieša, o likusi – konfidenciali, matyt, teks aiškintis atskirai.
Pastaraisiais sezonais vidutiniškai panaudojama apie 40 tūkst. dozių, teigia SAM. Šiemet pristatytas vakcinas ketinama naudoti du sezonus. Kiek jų liks nepanaudota, ministerija neatskleidė. Gal tikimasi, kad šįkart pavyks sunaudoti visas.
Ieškant racionalios išeities, verta palyginti, kas Lietuvai kainuotų mažiau: atsisakyti dalies vakcinų padengiant sutartines išlaidas ar jas priimti ir nepanaudotas sunaikinti. Tokio palyginimo paprašėme iš SAM specialistų. Deja, ministerija jo nepateikė, tačiau pranešė, kad pagal penktąjį sutarties pakeitimą Lietuvai tenkantis vakcinų kiekis sumažintas daugiau nei dvigubai.
Tai 2023 metais Europos Komisijos su „BioNTech“ ir „Pfizer“ suderėtas pakeitimas: sumažintas privalomai įsigyjamų dozių kiekis, pristatymas išdėstytas ilgesniam laikui. Tačiau galimybė dalies dozių neužsakyti numatyta už tam tikrą mokestį. Kiek šis susitarimas kainavo Lietuvai, viešuose šaltiniuose rasti nepavyko.
Beje, dar svarstant pakeitimą Lietuva kartu su trimis kitomis valstybėmis siūlomą „lankstumo mokestį“ vadino neproporcinga finansine našta. Dabar atsakyme redakcijai ministerija pabrėžė sumažintą vakcinų kiekį, o šio lankstumo kainos nepaminėjo.
2025 m. rugpjūčio 1 d. viešame SAM atsakyme Seimo nariui Rimui Jankūnui nurodyta, kad sutarties nutraukimo galimybės vis dėlto buvo vertintos, tačiau pagrindų nenustatyta.
Ministerija priminė, kad dėl vakcinų pertekliaus dešimt Europos Sąjungos valstybių susirūpino dar 2022 metais. Vakcinas pagal tuos įsipareigojimus Lietuva priima iki 2026 metų pabaigos. Džiugina bent tai, kad papildomų vakcinų šiais pakeitimais, kaip patikino SAM, neįsigyta.
Kaip bus organizuojamas skiepijimas nuo 2027 metų, dar nenuspręsta. Tikėkimės, kad netikėtai užklupus kitai pandemijai ši pamoka bus išmokta ir sutartyse bus pasirūpinta ne vien gamintojų pajamomis, bet ir tuo, kad vakcinų poreikis būtų iš anksto pagrįstas skaičiavimais, o ne nustatytas iš akies.
Komentarai (1)
neskelbiama, kaip ir už kiek tos nepanaudotos vakcinos yra utilizuojamos.