Valstybės institucijų patyčia iš valstybės garbės ir istorijos tęsiasi

Gruodžio 18 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos, Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos nario Aldo Mačiulio ir buvusio Lietuvos Seimo nario Audriaus Nako spaudos konferencijos Seime „Politikai, paniekinantys Lietuvą, turi atsakyti patys“ pranešimas spaudai.

Valstybės institucijų patyčia iš valstybės garbės ir istorijos tęsiasi

Teisėjos Auksė Balkaitienė ir Jurgita Kolyčienė, kaip ir prokuroras Benediktas Leišys, nenori pasisakyti dėl to S. Sondeckienės, D. Banionio, A. Nako, signatarų A. Butkevičiaus ir Z. Vaišvilos kreipimosi į prokuratūrą – dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) sukurtų ir viešai paskelbtų dokumentų, kuriuose buvo teigiama, kad mirusieji Lietuvos šviesuliai buvo KGB agentais: kardinolas V. Sladkevičius - „Alksnis“, Donatas Banionis - „Bronius“, Maestro Saulius Sondeckis - „Saliutas“ (http://genocid.lt/centras/lt/2895/a/; http://www.kgbveikla.lt/lt/agenturos-bylu-reg-zurnalas/page:34). Prokuroras ir teisėjos vis rašo tik apie taip vadinamą KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalą, kurio LGGRTC ir neskelbė, ir pati pripažino nepatikimu šaltiniu. Kaip kurčiojo pokalbis su nebyliu.

Teismai ir prokuratūra nekreipia dėmesio net į tai, kad LR Seimo valdybos pavedimu LR Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarytos Darbo grupės 2019-06-26 Tyrimo ataskaitoje dėl šio klausimo nustatyta, kad už šios nepagrįstos informacijos paskelbimą atsakinga LGGRTC Generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Nustatyta, kad šiuos įrodymais nepagrįstus LGGRTC dokumentus sukūrė ir paviešinti nutarė LGGRTC darbuotojai, pažeisdami ir įstatymus, ir LGGRTC nustatytą tvarką, kad šie LGGRTC dokumentai buvo sukurti ir viešai paskelbti tai dariusiems LGGRTC darbuotojams suvokiant ir žinant, kad LGGRTC neturi teisės vertinti ir nustatinėti bendradarbiavimo su buvusios TSRS slaptosiomis tarnybomis faktų, nesikreipiant nei į LR VSD, nei į tarpžinybinę Liustracijos komisiją. Nustatyta, kad LGGRTC skelbė savo sukurtus dokumentus, bet netikrino ir neanalizavo KGB dokumentų. T. B. Burauskaitė ir raštu patvirtino, jog tai buvo padaryta žiniasklaidos ir politikų spaudimu. Tačiau šie politikai neįvardinti.

Teismai ir prokuratūra net nepasisako dėl to, kad vienintelė LR institucija, turinti teisę nustatinėti, ar asmuo slapta bendradarbiavo su buvusios TSRS slaptosiomis tarnybomis – tarpžynybinė Liustracijos komisija - 2018-03-31 sprendimu Nr.2012 nustatė, kad negali pripažinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai Saulius Sondeckis ir Donatas Banionis slaptai bendradarbiavo su KGB TSRS KGB.

Lietuvos Visuomenės Tarybos prašymu tarpžinybinė Liustracijos komisija priėmė 2019-12-05 sprendimą Nr.97-2, kuriuo nustatė, kad negali pripažinti, kad Lietuvos Respublikos pilietis Vincentas Sladkevičius slaptai bendradarbiavo su KGB. Taip vadinamą tyrimą vykdęs ir LGGRTC šmeižikiškus dokumentus paruošęs bei skelbimui perdavęs Marius Ėmužis pats patvirtino, kad kardinolas V. Sladkevičius nebendradarbiavo su KGB. Ir teismams, ir prokuratūrai kol kas tai nėra argumentai.

Vis dar laukiame LR Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio nuomonės po S. Sondeckienės, R. Banionio, A. Nako ir Z. Vaišvilos priėmimo, kurio metu prokuratūrai buvo pateiktas LGGRTC 2019-11-21 atsakymas į prašymą pašalinti iš kgbveikla.lt šiuos šmeižikiškus LGGRTC sukurtus dokumentus ir atsiprašyti apšmeižtųjų artimųjų. LGGRTC vadovė T. B. Burauskaitė nesiteikė net atsakyti į šiuos prašymus.

Todėl kreipiamasi į LR Seimo valdybą ir Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą prašant užtikrinti, kad šis Lietuvą, jos įžymius žmones, garsinusius Lietuvos vardą pasaulyje, nepagrįstas šmeižtas LGGRTC interneto svetainėje kgbveikla.lt būtų nutrauktas, o T. B. Burauskaitė būtų nedelsiant atleista iš LGGRTC Generalinės direktorės pareigų. Dėl šio klausimo signatarai A. Butkevičius ir Z. Vaišvila Respublikos Prezidento prašo būti priimtais be eilės drauge su prof. S. Sondeckiene, R. Banioniu, A. Naku ir Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos nariu Aldu Mačiuliu. LR Seimo valdybos prašoma pareiškėjus pakviesti į posėdį, kuriame bus svarstomas šis klausimas.

LR Seimo valdybai ir Respublikos Prezidentui teikiama 2018-06-21 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. IBPS-V-1017060, kuria nustatyta, kad „...vieši kaltinimai bendradarbiavus su užsienio specialiosiomis tarnybomis (šiuo atveju KGB), gali itin pažeisti asmens garbę bei orumą ir kartu peržengti civilinės atsakomybės ribas, dėl ko privalu ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui, atlikus papildomus veiksmus, įvertinti baudžiamojo persekiojimo galimybes.“ LGGRTC vadovės ir jos vadovaujamos institucijos elgesys, veiksmai patvirtina ir šių veiksmų tyčią. Tai ir nestebina, nes atvirai prisipažinta, kad jie tai daro ir tęsia neįvardinamų politikų nurodymu.

Kurstytojišką ir Lietuvos visuomenę suskaldančią, supriešinančią LGGRTC veiklą, jos neteisėtą naudojimą šiai provokacinei veiklai patvirtina ir ką tik LGGRTC paskelbtos išvados dėl rašytojo Petro Cvirkos. LRT eteryje paskelbta apie sudarytą eilę žymių mirusių Lietuvos žmonių, pradedant nuo Petro Cvirkos ir Salomėjos Nėries, kurių dėka, šią kurstytojišką ir supriešinančią veiklą vykdančių asmenų nuomone, Lietuva prarado valstybingumą.

LR Seimo valdybos ir Respublikos Prezidento dėmesys atkreipiamas į tai, kad visuomenė dirbtinai skaldoma ir priešinama, ignoruojant esminius istorinius faktus. Ne poetė Salomėja Nėris, rašytojai Petras Cvirka ar Antanas Venclova, bet tuometinė Lietuvos valdžia, t.y. politikai priėmė sprendimus 1939 m. įleisti į Lietuvą Raudonąją Armiją, o 1940 m. drauge su Lietuvos kariuomenės vadovybe nesipriešinti okupantui. Lietuvos kariuomenė tapo Raudonosios Armijos 29-uoju teritoriniu korpusu. TSRS spaudimui ir ultimatumams, kurių pasekoje 1939 – 1940 m. buvo prarastas Lietuvos valstybingumas, pasidavė ir Lietuvos valstybingumą prarado tuometinė valstybės politinė valdžia, bet ne literatai. Visa kita – tai TSRS teroro Lietuvoje pasekmės, t.t. ir Liaudies Seimo rinkimai, ir delegacijos dėl stojimo į TSRS sudarymas.

Todėl susidorojimas su mirusiais Salomėja Nėrimi, Petru Cvirka, Justinu Marcinkevičiumi ir kitais Lietuvos šviesuliais yra dirbtinis ir naudojamas mūsų valstybės paniekinimui, visuomenės supriešinimui ir jos dėmesio nukreipimui nuo šiandienos problemų.

Selektyvus dviejų svainių rašytojų Petro Cvirkos ir Antano Venclovos, kurie abu buvo trečiafrontininkai ir Tarybų Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkai, Liaudies Seimo delegacijos dėl Lietuvos stojimo į TSRS nariai, o A. Venclova 1940 m. – dar ir švietimo ministras, skirtingas interpretavimas tuo koktesnis, kad P. Cvirka netikėtai mirė nenustatytomis aplinkybėmis, o A. Venclova sugebėjo suorganizuoti jo sūnaus Tomo Venclovos su žmona išvykimą iš TSRS gyventi užsienyje.

Lietuvos Visuomenės Taryba pateikia savo nuomonę Kultūros paveldo departamentui dėl Petro Cvirko skvero ir paminklo, kaip kultūros paveldo paminklų, statuso sustiprinimo.

Todėl šiandieninė veidmainystė, kai Lietuva 10 metų toleravo tai, kad Lietuvos Prezidentu buvo Rusijos Federacijos valstybės paslaptis Dalia Grybauskaitė, yra ne tik nepriimtina, bet ir baudžiama.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila 2016 m. kovo 31 d. raštu LR VSD ir AOTD prie LR KAM pateikė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos ir ambasados Lietuvos Respublikoje raštišką patvirtinimą, kad nepateiks jam informacijos apie Dalią Grybauskaitę, nes tai yra ne tik Rusijos Federacijos saugomi duomenys apie šį asmenį, bet ir Rusijos Federacijos valstybės paslaptis. 2016 m. kovo 31 d. raštu Z. Vaišvila prašė ištirti šią, jo nuomone, didžiausią grėsmę Lietuvos valstybei.

D. Grybauskaitė pėdas mėtyti ir meluoti pradėjo jos pasirašytose 2009 m. ir 2014 m. kandidato į Respublikos Prezidentus rinkimų anketose LR VRK, pateikusi prieštaringus ir žinomai melagingus duomenis apie jos priklausymą LKP ar su Maskva kolaboravusiai LKP/TSKP, kuri dalyvavo rengiant perversmą prieš Lietuvą, taip pat dėl jos buvimo Vašingtone laikotarpio: 2009 m. anketoje nurodyta, kad Vašingtone ji buvo 1991 m., o 2014 m. anketoje – kad 1992 m. Tai padaryta, siekiant nuslėpti jos vykimą į JAV TSRS siuntimu 1991 m., kada susitelkusi Lietuva išgyveno Sausio 13-ąją, ir tuometinį jos darbą TSRS ambasadoje JAV. Z. Vaišvila prašė ištirti ir faktą, kurį gali patvirtinti tuometinis Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius ir tuometinis užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas - kad 1999 m. Lietuvos Vyriausybė gavo JAV Vyriausybės nurodymą per 24 valandas išsiųsti iš JAV antrąjį pagal rangą Lietuvos ambasados JAV sostinėje Vašingtone asmenį D. Grybauskaitę.

Politikams bailiams, kurie savo purviniems ketinimams įgyvendinti dangstosi LGGRTC ir jo vadove T. B. Burauskaite, priešpastatykime tikrąjį patriotizmą ir drąsą, kurią parodė teisėja Regina Gudienė, priėmusi 2018-07-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria panaikino LR Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento vyr. prokuroro Martyno Jovaišos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl LR VSD ir AOTD prie LR KAM direktorių neveikimo – šios didelės grėsmės Lietuvai netyrimo. Kodėl Prezidento Rolando Pakso veiklą tirti buvo galima, o Prezidentės Dalios Grybauskaitės – jau nevalia? Kieno nevalia? Gal Rusijos Federacijos?

Teisėja R. Gudienė teismo, t.y. valstybės vardu pripažinusi Z. Vaišvilos pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių svarbą Lietuvos nacionaliniam saugumui, pasisakė labai aiškiai, suprantamai ir vienareikšmiškai – prokuratūra turi patikrinti, ar Lietuvos žvalgybos institucijų vadovai organizuoja Z. Vaišvilos nurodytų aplinkybių dėl tuometinės Repsublikos Prezidentės D. Grybauskaitės tyrimą, o įsitikinus, kad tai nedaroma, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos žvalgybos institucijų vadovų neveikimo.

Teisėja R. Gudienė atkreipė prokuratūros dėmesį ir į tai, kad šis klausimas susijęs ir su surinkta medžiaga dėl signataro Zigmo Vaišvilos ir buvusio Seimo nario Audriaus Nako įtraukimo į LR VSD ir AOTD prie LR KAM 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“. Šios medžiagos pagrindu sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos žvalgybos institucijų vadovų atžvilgiu dėl jų piknaudžiavimo tarnyba (LR BK 228 str.) įtraukiant Z. Vaišvilą ir A. Naką į šį „Grėsmių vertinimą“ ir juos apšmeižiant (LR BK 154 str. 2 d.). Teisėjos R. Gudienės nuomone, toje pačioje medžiagoje turi būti išsiaiškinta, ar Z. Vaišvilos nurodytomis aplinkybėmis Lietuvos žvalgybos institucijų vadovai nepadarė ir LR BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos (neveikimo). Beje, 2019-12-09 d. A. Nakas ir Z. Vaišvila Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl LR VSD ir AOTD prie LR KAM neveikimo – jų abiejų nepašalinimo iš 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo“.

Teisėjos Reginos Gudienės teisės supratimas, minties paprastumas ir aiškumas, pilietinė drąsa – tai pavyzdys ne tik teismų darbui. Palinkėkime sau ir vieni kitiems tokios drąsos paprastai ir aiškiai pasakyti tai, kas žinoma visiems, tačiau daug kas apsimeta ar apgaudinėja save, kad to nėra. Pasakyti, kad karalius yra nuogas, būtina ir pilietinė drąsa, tam tinkamas laikas ir vieta.

Prezidentą Gitaną Nausėdą kviečiame apdovanoti teisėją Reginą Gudienę Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga.