Dalia Grybauskaitė ir Žygimantas Pavilionis prieš Stasį Lozoraitį

Gruodžio 2 d. įvyko Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Dalia Grybauskaitė ir Žygimantas Pavilionis prieš Stasį Lozoraitį“

Lapkričio 13 d. spaudos konferencijoje pranešiau, kad lapkričio 3 d. Generalinė prokuratūra be jokio paviešinimo nutraukė ikiteisminį tyrimą devyniose Sausio 13-osios bylos dalyse. Šioje byloje be 1991 m. sausio 13-oios įvykių tiriami ir kiti 1990– 1991 m. TSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui, kuriems senaties nėra. Šį gėdingą ir be motyvų priimtą prokuroro Gintauto Paškevičiaus nutarimą lapkričio 13 d. pateikiau Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei ir Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Kol kas gavau tik Seimo atsakymą, kad klausimas perduotas Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Prezidentė tyli. Nenuostabu, nes susipainiojusi ir besikankinanti dėl savo santykių su kolaborantais ji negali būti šioje situacijoje nešališka. Mat tyrimas, visų pirma, nutrauktas dalyje dėl TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos.

Nesulaukus jokios šalies vadovų reakcijos, paskutinę galimą dieną kaip nukentėjusysis šioje byloje ir kaip signataras vakar šį prokuroro nutarimą apskundžiau aukštesniajam prokurorui.

Nutarimu nutraukti ikiteisminiai tyrimai ir dėl mūsų piliečių sumušimo ir sužalojimo 1990 balandžio 20 d. įmonės „Spauda“ patalpose Maironio g. 1/9 Vilniuje, dėl 1990 lapkrčio 17 d. kariškių smurto prieš antikarinio taikaus mitingo dalyvius prie Vilniaus karinio Šiaurės miestelio, dėl 1991 sausio 13 d. TSRS kariškių patruliavimo prie Vilniaus karinio Šiaurės miestelio, dėl 1991 vasario 12 d. įvykdyto TSRS organizacijos „Ščit“ nepriklausomų karinių ekspertų neteisėto sulaikymo, dėl 1991 kovo 17 d. vykusio kitos valstybės (TSRS) referendumo „Dėl TSRS išsaugojimo“ organizavimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos departamento Pasienio apsaugos tarnybų, Muitinių departamento muitinių postų, Krašto apsaugos departamentui pavaldžių organizacijų užgrobimo, jose dirbančių darbuotojų, pasitraukusių iš tarnybos TSRS armijoje jaunuolių užpuolimų laikotarpiu nuo 1991 kovo 27 d. iki 1991 gegužės 19 d. d., dėl 1991 rugpjūčio 19-23 d.d. TSRS Valstybinio ypatingosios padėties komiteto sąmokslo plano organizavimo ir vykdymo Lietuvoje.

Nutarimas yra be jokių motyvų ir grindžiamas vieninteliu išskirtinai drąsiu prokuroro teiginiu, kad ne visi byloje tirti nusikaltimai turi nusikaltimų žmoniškumui bei karo nusikaltimų požymius. Prokuroras nenurodo, dėl ko konkreti nusikalstama veika tuo pasižymi, tik abstrakčiai teigia, kad išvardintų nusikaltimų atvejais „nekilo pasekmės, numatytos BK 100 str., 101 str., 103 str. 1 d., 111 str. 1 d. bei 112 str. dispozicijoje,.. todėl... ikiteisminiai tyrimai dėl aukščiau išvardintų nusikalstamų veikų turi būti nutraukti....“

Nemotyvuotas nutarimas negali būti nepanaikintas, pateikus skundą dėl jo. Žiūrėsime. Papildomai skunde nurodau, kad Europos žmogaus teisių teismas Kuolelio, Bartoševičiaus ir Burokevičiaus prieš Lietuvą byloje 2008-02-19 sprendimu konstatavo, jog TSRS kariuomenė vykdė karines operacijas prieš Lietuvos Vyriausybę, penkių TSRS kolaborantų nuteisimą pripažino teisėtu ir neprieštaraujančiu Europos žmogaus teisių konvencijai, patvirtino, kad vertinant TSRS kariškių veiksmus Lietuvoje 1990-1991 metais po 1990-03-11 d. turi būti taikomi Lietuvos Respublikos, o ne TSRS įstatymai. Todėl nesuprantama, kodėl nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų prieš Lietuvos Respublikos pareigūnus ir civilius asmenis. Šiuos nusikaltimus gi po 1990 m. kovo 11 d. įvykdė užsienio valstybės kariškiai, pavaldūs TSRS gynybos ministerijai, TSRS vidaus reikalų ministerijai (vidaus kariuomenė ir Rygos bei Vilniaus OMON būriai), TSRS KGB, kuriems talkino ir vietiniai kolaborantai (LKP/TSKP CK vadovybė, jos samdomi darbuotojai ir kiti šias galimai nusikalstamas veikas atlikę asmenys).

Nutrauktuose ikiteisminiuose tyrimuose akivaizdūs nusikalstamų veikų požymiai, atitinkantys požymius, išdėstytus LR BK 100 str. (tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis), 101 str. (dėl karo, ginkluoto konflikto, agresijos, okupacijos ar aneksijos meto įsakymų, kurstymų ar organizavimų žudyti ar žudymų tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis), 103 str. 1 d. (tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimas, kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys su jais ar jų turto apsaugos pažeidimas), 111 str. 1 d. (draudžiama karo ataka, pvz. įsakymas ir karo atakų vykdymas prieš civilius, medicinos ar civilinės gynybos personalą, karo ar civilinę ligoninę, medicinos punktą, sužeistus asmenis ar ligonius vežančią transporto priemonę, pan.), 112 str. (uždraustų karo priemonių naudojimas).

Prokuroras įvykdytų nusikaltimų neneigia, tačiau nenori matyti, kad nutrauktų ikiteisminių tyrimų atvejais yra ne tik objektyvioji įvykdytų nusikaltimų sudėtis, bet ji visiškai sutampa su nusikaltimų sudėtimis, išdėstytomis LR BK straipsniuose, pagal kurių kvalifikaciją nėra senaties terminų. Be to, Lietuva 1998 gruodžio 10 d. prisijungė prie 1998 liepos 17 d. d. Jungtinių Tautų Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto, kuris nustato, kad „Karo nusikaltimai - tai tyčinės, pavojingos veikos, pažeidžiančios visuotinai pripažintas kariavimo taisyklės ir papročius,..“. Reikia būti velniškai drąsiu prokuroru arba akivaizdžiai priklausomu, kad pasiryžti teigti, jog šie užsienio kariškių po 1991 m. kovo 11 d. prieš Lietuvos Respublikos struktūras, pareigūnus ir civilius asmenis įvykdyti nusikaltimai nėra tarptautinis ginkluotas konfliktas okupuotoje (aneksuotoje) teritorijoje. Gal dar sulauksime argumento, kad šios užsienio karinės jėgos buvimas Lietuvoje buvo teisėtas. Nenustebčiau, jei tai išsprūstų šališkai p. D. Grybauskaitei. Bet prokurorus, turinčius aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir dirbančius ne bet kur, o Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje, kviečiu ne tik gerbti save ir savo pareigas, bet ir prisiminti priesaiką Lietuvos Respublikai. O gal kažko nebežinau – gal Lietuvos prokurorai nebeprisiekia mūsų valstybei?

Nusikaltimai, kuriuos prokuroras G. Paškevičius bando parodyti kaip atskirus, tiesiogiai nesusijusius su žudymais ir žalojimais, yra akivaizdi sudėtinė kitų byloje tiriamų ar ištirtų nusikaltimų dalis. Štai Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje ne tik buvo panaudota TSRS kariškių jėga, bet jie drauge su kolaborantais ten įkūrė vieną perversmo štabų , kuriame veikė „Tarybų Lietuvos“ radijas ir trimis kalbomis buvo leidžiamas laikraštis, kurie agitavo daryti šiuos nusikaltimus valstybei ir žmoniškumui. „Ščit“ organizacijos narių sulaikymas taip pat buvo siekis išgąsdinti ir sutrukdyti šių mūsų valstybės pagalbininkų darbą, renkant informaciją ir įrodymus, beje, panaudotus ir šioje byloje, apie šių nusikaltėlių Lietuvoje įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kurie šioje byloje tiriami toliau ar jau ir ištirti. Apie tai lapkričio 12 d. paskelbė Generalinė prokuratūra.

Nutarime nepaaiškinta, kodėl mūsų pasieniečių, muitininkų ir civilių asmenų žalojimų ir sumušimų laikotarpiu nuo 1991kovo 27 d. iki 1991 gegužės 19 d. tirti nereikia. Tai gal tokiu pačiu pagrindu be motyvų nutraukime ir Medininkų bylą? Beje, 1991 gegužės 19 d. nužudytas mūsų pasienietis Gintaras Žagunis. Mano žiniomis, ši nužudymo byla, nesuprantama kodėl, buvo perduota tirti Baltarusijai, nusikaltėliai išteisinti. Tačiau dėl viso pikto šiandien kreipiuosi raštu į Generalinę prokuratūrą dėl informacijos apie šią bylą ir jos eigą pateikimo. Beje, priminiau Generalinei prokuratūrai, kad dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Zigmo Vaišvilos sužalojimo Europos žmogaus teisių teismas taip pat buvo pradėjęs bylą. Todėl šia proga paprašiau, kad Generalinė prokuratūra pateiktų informaciją ir apie šios bylos likimą.

Dėl šio klausimo tylinčiai Respublikos Prezidentei noriu priminti, kad jos tyla dėl šios baudžiamosios bylos esmės, tik kartą metuose bravūriškai giriantis, jog kaltinimai pateikti 69-iems Rusijos, Baltarusijos ir, beje, Ukrainos neišduodamiems kariškiams, tuo pat metu naikinat įtarimų pareiškimą kolaborantams, drauge su Prezidentės inicijuotais Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais, įteisinusiais Lietuvoje ir prokurorinį teisingumą (nori prokuroras - tiria, nenori – netiria nusikaltimų), yra tiesiog šališki. Ne tik dėl Prezidentės praeities ir darbo kolaborantų valdytoje Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje. Visų pirma, dėl Prezidentės provokacijų, kuriomis Lietuva stumiama į karo pavojų ir ekonominį - finansinį kolapsą.

Viena „kieta“ ranka Prezidentė privertė parlamentines partijas drauge su įsipareigojimu statyti Visagino AE įsipareigoti 400 mln. Lt suma didinti krašto apsaugos biudžetą, „pamirštant“ 2012 m. referendumo sprendimą. Kita ranka (teisingiau, galva) paskelbus visą Rusiją teroristine ir bailia valstybe, Prezidentė, pagal „Linavos“ paskelbtus duomenis, per šį mėnesį išprovokavo Lietuvos biudžete iki milijardo litų pajamų nesurinkimą. Prezidente, kviečiu Jus nedelsiant atsiprašyti Rusijos pasienyje šąlančių mūsų vežėjų ir Lietuvos žmonių dėl savo provokacijų bei valstybei Jūsų provokacijomis daromos žalos. Geriausia išeitis – ir Jums, ir valstybei – kuo skubesnis Jūsų atsistatydinimas.

Taip pat prašau paaiškinti, ar ši neregėto masto karo propaganda ir eskalavimas mūsų valstybėje vykdomas Jūsų, Prezidente, nurodymu? Tokiu atveju tokio šliužiško nuolankumo ir paklusnumo karą kurstančiai valstybės valdžiai, mūsų karta nematė net tarybinėje santvarkoje. Demokratinėje valstybėje to negali būti.

Lrt.lt svetainėje 2014 gruoždžio 1 d. paskelbtame šios svetainės vadovo V. Liaučiaus interviu su Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi JAV ir Meksikai Žygimantu Pavilioniu, pastarasis viešai paskelbė, kad Rusija visai netoli Vilniaus rengiasi invazijai į Lietuvą. Šią žinią paskelbė visi pagrindiniai interneto portalai Lietuvoje. Tačiau vakar LRT „Panorama“ apie šią ypatingos svarbos žinią nepranešė, o po to transliuotoje LRT laidoje „Teisė žinoti“ jos vedėja R. Miliūtė net nepaklausė apie tai laidos svečio ambasadoriaus Ž. Pavilionio.

Kadangi ši informacija yra ypatingos skubos ir svarbos, nes tai yra mūsų valstybės saugumo ir galimo karo klausimas, todėl vakar, kaip signataras, raštu paprašiau, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija paaiškintų, ar šio ambasadoriaus paskelbta informacija yra jo asmeninės žinios, ar informacija, kuria disponuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija arba Lietuvos Respublikos ambasada JAV ir Meksikoje? Jei tai yra teisybė, tai ši informacija turi būti žinoma ir Jums, valstybės vadovei. Viena yra paskelbti, kad Rusija yra teroristinė valstybė, tačiau jau visiškai kita yra, kai tokio aukšto rango diplomatas paskelbia, kad Rusija prie pat Lietuvos, t.y. NATO ir Europos Sąjungos narės, sostinės Vilniaus jau rengiasi karinei invazijai. Tokiu atveju būtina kreiptis ir į NATO šalis dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, ginant NATO narę Lietuvą.

Jei ambasadoriaus Ž. Pavilionio paskelbta informacija yra tikra, apie tai išsamiai privalote ir Jūs, Prezidente, pranešti Lietuvos piliečiams. Šie taip pat turi teisę priimti savo asmeninius sprendimus karinės intervencijos akivaizdoje. Apie 1940 m. karinę intervenciją į Lietuvą jos piliečiai sužinojo, deja, pavėluotai.

Jei ambasadorius Ž. Pavilionis viešai paskelbė šią, išskirtinės svarbos, tačiau melagingą informaciją, tai jis, kaip provokatorius nedelsiant turi būti atleistas iš jo užimamų pareigų, o jo veiksmai teisiškai įvertinti prokuratūros. Lietuvos ambasadorius JAV privalo būti mąstantis ir atsakingas, profesionalus asmuo, savo iniciatyva neskelbiantis žinių, galinčių sukelti karinį konfliktą jo atstovaujamai šaliai.

Ponia, Prezidente, su šiomis provokacijomis valstybės vardu per toli nueita. Karo kurstymas Lietuvoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Būtina suprasti, kad kiekviena tokia provokacija, visų pirma, naudinga mūsų valstybės priešams.

Labai gaila, kad Lietuvos rinkėjai 1993 m. Respublikos Prezidento rinkimuose nepatikėjo tikru ir ilgamečiu Lietuvos ambasadoriumi Vašingtone a.a. Stasiu Lozoraičiu. Priminsiu, kad St. Lozoraitis naktį iš 1990 m. kovo 10 d. į kovo 11 d. telefonu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui pasakė tiesmukai - nesuprantama, kodėl delsiame atkurti Nepriklausomybę, t.y. skelbti Kovo 11-osios Aktą. Lietuva dar nesuvokė, kokia dėkinga turi būti šiam Lietuvos Ambasadoriui už jo prasmingą gyvenimą, jei jo darbo Vašingtone tęsėjas galėjo nusiristi iki paprasto provokatoriaus lygio.

Prezidente, kviečiu Jus parodyti pavyzdį Lietuvai, žengiant iš melo ir tyčiojimosi iš Lietuvos žmonių.