Iš lietuvių šeimos atimtą ketverių metų berniuką britai atidavė nesusituokusiai porai

Jungtinėje Karalystėje apsigyvenusi lietuvių šeima net neįtarė, kokie keisti yra šios šalies įstatymai vaikų teisių atžvilgiu. Pasiskundę britų tarnyboms dėl smurto, kurį darželyje patyrė jų ketverių metų sūnus, vietoje užtarimo ir vaiko apsaugos lietuviai sulaukė baisaus atkirčio – Naidas buvo atimtas iš tėvų.

Atimtas be teisės būti globojamam artimųjų

„Esame ištikti šoko. Balandžio 26 dieną teisėjas Peter Wright tiesiog į akis mums išrėžė: „Bet kuris teismas ignoruotų jūsų argumentus, bet kuris teismas ignoruoja ir ateityje ignoruos bet kokius jūsų argumentus“, - teisėjo žodžius citavo Asta Skinulytė-Gulbaek, iš lietuvių atimto berniuko senelė. Po šių žodžių teismo nuosprendis įsigaliojo per 72 valandas.

Astai pavyko sužinoti, kad jos anūkas atiduotas įvaikinti vienai porai. „Penktadienį mano anūką pasmerkė įvaikinimui be teisės būti globojamam artimųjų. Vaikas atiduotas kinės ir brito šeimai. Beje, ne santuokinei šeimai, o partneriams“, - sakė anūko netekusi močiutė.

Pasak jos, vaikas buvo atimtas pernai, kai jam dar nebuvo suėję ketveri metai. Viskas prasidėjo nuo to, kad berniuką darželyje primušė vyresnis vaikas ir močiutė pasiskundė vaikų priežiūros tarnyboms, o šios įsižeidė, kad moteris per daug skundžiasi. Vėliau išsiaiškino, kad mažasis Naidas nemoka anglų kalbos, kurią tuo metu prastai mokėjo ir jo mama Kristina, ir nusprendė, kad vaikui bus geriau kitoje šeimoje.

„2012 metų kovo 12 dieną mano šeima buvo apkaltinta vadinamąja „emocine prievarta“, nes vaikas prastai kalbėjo angliškai. Kai paėmėme jį iš „Sunshine children center“, kur jis buvo nuskriaustas, pareiškėme, kad būtinas tyrimas tame centre, bet mūsų šeimą apkaltino arogancija. Sutartis su šiuo darželiu buvo sudaryta iki kovo 2 dienos, ir daugiau jos nepratęsėme - radome vietą kitame darželyje. Bet jau kovo 12 dieną mano anūką skubos tvarka iš mūsų paėmė, dalyvaujant 5 policijos pareigūnams“, - neįtikėtiną istoriją pasakojo Asta.

Sukrėsta moteris tada paskambino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorei Odetai Tarvydienei. Nurodė, kad vaiko negali įvaikinti svetimi žmonės, nes pirmumo teisė turi būti suteikta giminaičiams, bet nepaisant to jos anūkas atiduotas BAAF įvaikinimo agentūrai. O. Tarvydienė tuomet patikino Klaipėdoje gimusio berniuko močiutę, kad britai negalėsią daryti jokių sprendimų dėl įvaikinimo be Lietuvos žinios.

Šiuo metu Asta nerimauja, kad iš šeimos atimtas jos anūkas galbūt patiria smurtą. Anot jos, dokumentuose užfiksuota, jog vaikas bijo žmonių ir įsispraudęs į kampą ginasi nuo jų su lėle. „Aš jau nebežinau, gal mano anūkas nuolat patiria ir seksualinę prievartą? Dokumentuose nurodyta, kad ant jo skruostų yra dvi įtartinos mėlynės, panašu, kad suaugęs žmogus prievarta spaudė vaikui veidą. Kokiu tikslu? Gal jį liečia kokie iškrypėliai?..“, - svarstė moteris.

Ji sakė esanti apstulbusi, kad Lietuva leidžia Jungtinės Karalystės tarnyboms nevaržomai savavaliauti prieš mažąjį mūsų šalies pilietį.

„Man įdomu, kodėl Lietuva niekada nepareiškė protesto prieš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos savivalę mūsų piliečių atžvilgiu?“, - valdžios pasyvumu stebėjosi Asta. Netekusi anūko, ji kreipėsi į Lietuvos ambasadą Jungtinėje Karalystėje, tačiau paaiškėjo, kad ši neturi teisės kištis. Užsienio reikalų ministerija patarė kreiptis į Lietuvos centrines vaiko teisių apsaugos institucijas. Tada Asta sužinojo, kad britai net nesiruošė apie savo sprendimus pranešti Lietuvos tarnyboms. „Po mano pranešimo Lietuva net du kartus kreipėsi prašydama informacijos, tačiau jokio atsakymo negavo. Tuomet O. Tarvydienė kreipėsi į Lietuvos ambasadą Londone, ir tik šių metų sausio 4 dieną britų Herytfordshire County Council suteikė Lietuvos vaiko teisių apsaugos institucijai šiokią tokią informaciją.“

Protestas prie ambasados

Neseniai viename socialiniame tinkle susibūrė grupė pavadinimu „Neleisime valdžiai grobti mūsų vaikų“. Vakar (antradienį) šios grupės nariai dėl A. Skinulytės-Gulbaek anūko atėmimo surengė protesto akciją prie Jungtinės Karalystės ambasados Vilniuje. „Dėl Lietuvos valdžios neveiksnumo, dėl Lietuvos ambasados Londone neveiksnumo. Teisėjas Peter Wright nusprendė, o Lietuvos ambasada teisme neatstovavo lietuvių, vadinasi, Lietuva pritaria Jungtinės Karalystės sprendimams. Neleisime nė vienai pasaulio valdžiai grobti mūsų vaikų, Lietuvos piliečių vaikų“, - sakoma kvietime į protesto akciją.

Plakatuose, kuriuos iškėlė protesto dalyviai, raginama nutraukti savivalę prieš Lietuvos vaikus, o juvenalinė justitucija (nepilnamečių teisės) vadinama Trojos arkliu.

„Kai perskaičiau Jungtinių Tautų (JT) rekomendacijas ugdymui, ką ir kaip vaikai turi išmokti, tai supratau, jog tai yra tautybių žlugdymas. Sąmoningai vykdoma globalizacija, naikinamos vertybės, šeimos institutas, ruošiami žmonės be vertybių, kurie turi teisę daryti bet ką, ir jiems (JT) nesvarbu, ar jis Lietuvos, ar kokios nors kitos šalies pilietis“, - sakė protesto dalyvis Rimas. Jam antrino akcijos organizatorė Milda: „Tai yra genocidas. Pasižiūrėkime, kaip atima iš šeimos vaiką: atvažiuoja policija, gavusi anoniminį pranešimą, ir be jokio teismo sprendimo jį tiesiog išsiveža...“.

Anot susirinkusiųjų prie ambasados, vaikai iš tėvų gali būti atimti už bet ką. Remiamasi ypatingai keistai apibrėžtomis emocinio, psichologinio ir fizinio smurto bei moralinės žalos sąvokomis. „Jei parduotuvėje pabarei vaiką už tai, kad jis pradėjo garsiai verkti, negavęs norimo daikto, tai jau yra prievarta ir vaikas gali būti atimtas“, - teigė Rimas. Anot akcijos dalyvių, apskritai užsienyje mokyklose ir darželiuose vaikams nuolat intensyviai pabrėžiama, kad jie turi daugybę teisių, gali paskambinti tam tikrais telefono numeriais, pasiskųsti, ir jų teisės bus apgintos. „Viena šeima, gyvenusi Norvegijoje, juokaudavo: nesuspausk per daug vaikui rankos, nes kaimynai paskųs, ir vaiką atims. Užtenka ir vieno nepatenkinto kaimyno, kuris anonimiškai paskambinęs pasako, esą su vaikais blogai elgiamasi. Bet visi juokai baigėsi, kai vaikus tikrai pradėjo atiminėti. Ta šeima tiesiog sugrįžo į Lietuvą“, - apie absurdišką sistemą Norvegijoje pasakojo Milda.   

Protesto akcija sulaukė ambasados darbuotojų dėmesio. Greitai perbėgęs gatvę, Stephen‘as Conlon‘as pasidomėjo, kas čia vyksta, ir žadėjo išsiaiškinti A. Skinulytės-Gulbaek anūko atėmimo atvejį, apie kurį sakė anksčiau negirdėjęs. „Kiekvienas sprendimas Jungtinėje Karalystėje gali būti skundžiamas aukštesniam teismui, tad ir šis sprendimas gali būti negalutinis ir turėtų būti skundžiamas, dar ne viskas prarasta“, - mandagiai kalbėjo ambasados darbuotojas.

Įstatymais įteisinta prekyba vaikais?

A. Skinulytė-Gulbaek terminą „juvenalinė justicija“ išgirdo dar 1995-iais Norvegijoje. Tuo metu norvegų tarnybos jos šeimos nelietė, mat buvęs vyras norvegas buvo itin gerbiamas žmogus. „Juvenalinė justicija - tai smurtas prieš vaikus, kurį valstybė vykdo prisidengdama šios justicijos samprata. Tendencija itin keista - vaikai atimami iš šeimų, apkaltinus tėvus smurtavimu, tačiau valstybinėse ir privačiose institucijose jie patiria visas smurto apraiškas. Įstatymo vardu“, - teigia Asta.

Anūko netekusi močiutė sako Jungtinėje Karalystėje įsitikinusi, kad po juvenalinės justicijos priedanga klesti globalinis verslas, kurio pelningumą galbūt galima lyginti su pelnu, gaunamu iš prekybos narkotikais, ginklais ir žmonėmis. Šiuo atveju – iš prekybos vaikais. Vieno vaiko kaina svyruoja nuo 5 iki 50 tūkstančių svarų sterlingų.

„Kodėl paimtų vaikų skaičius nuolat didėja? Atsakymas paprastas: kai Rytų Europa įstojo į Europos Sąjungą, atsivėrė galimybės rinką papildyti „šviežiena“. 75% atimamų vaikų yra baltųjų rasės, iš jų net 56% - rytų europiečiai“, - pasakojo Asta.

Jos anūkas praėjusį penktadienį buvo pasmerktas įvaikinimui be teisės būti globojamam artimųjų. „Kaip suprasti šią juvenalinę justiciją, kuri vykdoma pažeidžiant vaiko teises, be kitų dalykų, ir į gimtąją kalbą, kultūrą, tradicijas, pagaliau nepaisant ir tokio dalyko, kaip maitinimosi įpročiai? Kokie principai leidžia atimti kūdikį dar nenukirpus virkštelės? Tai ne juvenalinė justicija, o verslas, daromas vaikų sąskaita. Yra ratifikuotos konvencijos prieš prekybą žmonėmis, smurtą ir kitus svarbiausių žmogaus teisių pažeidimus, bet su vaikais elgiamasi taip, tarsi tai būtų ne žmonės, o prekės“, - sakė moteris.

Ruošiamas pagrindas ir Lietuvoje?

Gegužės mėnesį Seime bus svarstomas vaikų teisių įstatymo pakeitimas. Socialiniame tinkle „Neleisime valdžiai grobti mūsų vaikų“ teigiama, kad po gražia žodžių uždanga bandoma „prastumti“ tvarką, kuri įgalina vaikų teisių darbuotojus arba policijos pareigūnus dėl menkiausios priežasties atimti mažuosius iš jų šeimos. Tai jau masiškai vyksta kitose Europos (ir ne tik) valstybėse. Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) bruka Seimui ratifikuoti Tarptautinę vaikų teisių konvenciją, kuri jau veikia daugelyje JTO šalių narių. Tose šalyse vaikai, pagrobti iš tėvų, atiduodami privačioms įvaikinimo agentūroms, kurios už didelius pinigus juos oficialiai pardavinėja bevaikėms šeimoms.

„Jau ir Vaiko gerovės parlamentinės grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė nori įvesti naują tvarką, kai bus galima paimti vaikus su policija. Prioritetine tvarka vaikas bus apgyvendinamas šeimynoje, kuri galėtų jį įsivaikinti. Žadant naikinti valstybinius globos namus, nurodoma, kad bus kuriamos šeimynos. O kas tai yra? Tai - uždarosios akcinės bendrovės, žmonės, kurie siekia iš to pelno“, - sakė grupės narė ir protesto organizatorė Milda.

(Apie Seime vykusią diskusiją dėl vaikų globos įstaigų skaičiaus mažinimo rašėme ČIA).

Tęsinys rengiamas