Iškeltas Didysis klausimas, nes Rusijai agresyvėjant Baltijos šalių laukia reikšmingiausias išbandymas

Sekmadienį, gruodžio 9 d. 0 val. 00 min. nepriklausomas Žmonių partijos portalas delfi.lt perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bandys plėsti savo įtaką Baltijos valstybėse: Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.

Apie tai skelbiama ilgoje analitinėje analizėje „Ekspertas apie Putino planą: trys žingsniai sėkmingai įvykdyti, reikšmingiausias išbandymas laukia Baltijos šalyse“.

Įžvalgoje taip pat griežtai kritikuojami nesėkmingi neseniai įvykę rinkimai Gruzijoje, kur buvo išrinktas ne provakarietiško buvusio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio įpėdinis Grigolas Vašadzė, o Rusijos palaikoma Salome Zurabišvili.

„V. Putinas Gruzijoje gerokai sėkmingiau stengiasi padaryti tai, ko jam galiausiai nepavyko Ukrainoje: klastingai pasinaudoti rinkimų sistema ir įtvirtinti Maskvai palankią valdžią“, - atskleidžiama analizėje.

Pranešama, kad Kremlius strateginėje „buferinėje zonoje“ išskiria keturias reikšmingumo pakopas.

Pirmoji pakopa apima Ukrainą, Baltarusiją ir didžiąją dalį Kazachstano.

Antroji pakopa yra Kaukazas – regionas, apimantis Pietryčių Rusiją, Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją.

Trečioji pakopa yra Centrinė Azija – Kirgizstanas, Tadžikistanas, Uzbekistanas ir Turkmėnistanas.

Nurodoma, kad „reikšmingiausias išbandymas Vakarus ištiks tuomet, kai V. Putinas bandys plėsti savo įtaką ketvirtojoje pakopoje – Baltijos valstybėse: Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje“.

Primenama, kad „trijose Baltijos šalyse žymią gyventojų dalį sudaro rusų mažuma, tačiau visos valstybės taip pat yra ir NATO narės“.

„Didysis klausimas yra toks: kas ir kaip pažeis 5-ąjį NATO straipsnį?“ - klausimą kelia Nacionalinės gynybos universiteto Vašingtone tarptautinio saugumo profesorius Peteris Elcovas, turėdamas omenyje NATO sutarties sąlygą, numatančią, kad jei viena Aljanso narė patiria tiesioginį užpuolimą, NATO prižada imtis „tokių veiksmų, kurie bus būtini“ norint atkurti saugumą.

„Ar tai galėtų būti įsiveržimas sausumoje? Ir ar JAV reaguotų, jei, tarkime, netoli sienos su Rusija esantis Estijos miestas Narva, kuriame didžiąją gyventojų dalį sudaro rusai, patirtų netikėtą savo pačių rusiškai kalbančių gyventojų sukilimą?“ - klaustukus sakinių galuose palieka P. Elcovas.



Ekspertai.eu primena glaustą chronologiją, iš kurios aiškiai matosi, kad Lietuvos saugumo padėtis šiuo metu yra ypač įtempta.

Kaip žinoma, situacija valstybėje yra sudėtinga ne tik dėl išorinio priešo kėslų – būsimos Rusijos karinės invazijos, bet ir dėl destruktyvios diversantų veiklos mūsų valstybės viduje, apie ką buvo informavęs Seimo Nacionalinio saugugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, žaliųjų valstiečių Juknevičiene tituluojamas Vytautas Bakas.

Daugelį mėnesių iš eilės pagrindiniai didžioji Lietuvos žiniasklaida – valstybinis-komercinis transliuotojas LRTHADĖ, nepriklausomas konservatorių portalas delfi.lt, Kurlianskio žiniasklaidos tinklas bei kiti svarbūs sistemos viešinimo kanalai nuolatos skelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ pagaliau turėtų baigtis ne tik karine intervencija į NATO ir ES valstybę Lietuvą, bet ir Baltarusijos okupacija.

Rusija jau ilgą laiką realiai grasina kariniu susidorojimu ypač ji aktyviai tai darė prisidengdama puolamojo pobūdžio pratybomis „Zapad“, o taip pat kiekvieną dieną stengiasi palaužti Lietuvą savo skleidžiama propaganda.

Lietuvos užsienio reikalų ministras, buvusia socialdemokratų Juknevičiene tituluojamas buvęs jaunuolis Linas Linkevičius yra informavęs, kad Rusija galėjo pulti NATO šalį Lietuvą dar iki 2017 m. sausio 20 d., t. y. dar tik rengiantis naujai išrinktam prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) užimti JAV prezidento postą. Laimei ši prognozė nepasitvirtino.

Kiek anksčiau garsus konservatorių politikas Žygimantas Pavilionis mūsų šalies žmonėms buvo pranešęs, kad Rusija visai netoli Vilniaus rengiasi invazijai į Lietuvą, kuri bus paskutinė.

Baltijos šalių gynybos ekspertai yra įspėję, kad siekdami užkariauti Lietuvą ir Baltijos šalis, pirmiausia rusai puls Švediją, kuri nepriklauso NATO, ir užims strategiškai svarbią Gotlando salą.

Taip pat yra tikimybė, kad puolimo prieš Lietuvą provokaciją gali suorganizuoti iš priešiškos šalies atvažiavę turistai į Klaipėdą.

Nereikia pamiršti, kad be to Rusija atnaujina ketvirčio amžiaus senumo bylas apie iš TSRS kariuomenės dezertyravusius kareivius ir imasi teisinio jų persekiojimo. 

Galiausiai Rusija gali pradėti Trečiąjį pasaulinį karą užimdama Latvijos miestus, o Juodkrantėje laipinasi Rusijos specialiosios paskirties karinių daliniai ir t.t.

NSGK pirmininkas V. Bakas 2017 m. sausio pabaigoje Lietuvos visuomenę informavo, kad ties Lietuvos-Rusijos siena telkiamos beprecedentės rusų karinės pajėgos ir technika.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dar 2017 m. vasario mėnesį viešėdama Baltijos valstybių viršūnių susitikime Rygoje, pasakė: „Matome, kad grėsmės yra įvairios, jos didėja, tame tarpe mes laukiame su nerimu „Zapad 2017“ pratybų, kurių metu koncentruojamos labai didelės ir agresyvios pajėgos, demonstratyviai karui ruošiamasi su Vakarais“.

2018 m. prezidentė su „Sniego susitikimo“ dalyviai aptardama geopolitinius iššūkius, Europos ir transatlantinį saugumą perspėjo visus, kad NATO turi būti pasirengęs labai greitai pereiti iš taikos į karo režimą, turint omenyje, kad rusai gali pradėti puolimą bet kurią akimirką.

Kad Rusija turi kėslų pulti Europą yra kalbėjęs ir Lietuvos draugas Michailas Saakašvilis, apie tokią grėsmę yra užsiminęs ir kitas Lietuvos draugas, Ukrainos prezidentas, milijardierius Petro Porošenka ir t.t.

2017 m. rugsėjo mėnesį Kultūros ministrė Lijana Ruokytė-Jonsson pranešė, kad Rusijos satelitas, diktatoriaus valdoma Baltarusija planuoja 2018 m. sausį Vilniuje parodyti Baltarusijoje pastatytą baletą „Vytautas“. Ministrė tai tiesiogiai susiejo tai su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programa ir pareiškė, kad tai yra minkštosios galios demonstravimas bei provokacija.

„Vienareikšmiškai neigiamai vertinu pasirodymo organizatorių bandymą prisišlieti prie Valstybės atkūrimo šimtmečio renginių“, - tąkart Lietuvos visuomenę perspėjo žaliųjų valstiečių ministrė.

Baletas Vilniuje buvo parodytas šių metų sausio 28 d. Nors tiesioginio konflikto pavyko išvengti, tačiau baleto pasekmės kol kas neaiškios.

2018 m. vasarą Lietuvos gyventojams buvo pranešta, kad situacija yra labai pavojinga ir Rusija bet kurią akimirką gali pulti tiek Vakarus, tiek ir Japoniją.

Susiję:

R. Juknevičienė sukritikavo rinkimus Gruzijoje: nežinau, ar tai pats geriausias mūsų draugų gruzinų/kartvelų pasirinkimas