Istorikas V. Vareikis: kalbant apie pačias kovas, žinoma, kad buvo visko

Kai dėl Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo į Klaipėdos miesto merą kreipėsi konservatorė, buvusi Seimo narė A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Klaipėdos miesto tarybos nariai ėmė svarstyti tokią galimybę.

Vienas, mažiau išprusęs tarybos narys Viačeslavas Titovas apie A. Ramanauską-Vanagą nieko nebuvo girdėjęs, todėl nusprendė informacijos paieškoti internete.

Jame panaršęs rado LTSR teismo nutartį, kurioje Lietuvos partizanų vadas yra pateikiamas kaip banditas, kurio įsakymu buvo nužudyta nemažai civilių Lietuvos žmonių (su šiuo dokumentu galima susipažinti ČIA).

Su šia tarybinio teismo nutartimi V. Titovas atėjo pas savo kolegas norėdamas pasidalinti jam nauja informacija ir sužinoti daugiau apie Lietuvos partizanų vadą.

Tačiau kolegos vietoj to, kad ramiai paaiškintų nesiorentuojančiam V. Titovui, jog pasikliauti tarybinio teismo politizuotos bylos medžiaga negalima ir kad A. Ramanauskas-Vanagas dar 1992 m. buvo reabilituotas, pasitelkę nepriklausomą žiniasklaidą žaibo greičiu sukėlė valstybinės reikšmės skandalą.

Štai kaip įvykius komentuoja pats V. Titovas:



Visa be išimties valstybinė-komercinė žinaisklaida skambėjo smerkdama liaudies priešą Titovą, rėkiama buvo iki užkimimo ir perkeltine, ir tiesiogine prasme.

„V.Titovas proteste apipiltas miltais ir pasitiktas riksmu: „Dink iš Lietuvos, prakeiktas okupante“, „Titovas iš Kubanės Titovui iš Klaipėdos: „Pagyvenk, broleli, Rusijoje“, „Kremlius – prieš Lietuvos teisėsaugą, V. Titovas – prieš „miško brolius“, „Pradėta apkalta partizanų vado atminimą niekinusiam Klaipėdos tarybos nariui“, - tokių ir panašių nepriklausomos Lietuvos žiniasklaidos antraščių galybė papuošė šalies viešąją erdvę.

O konservatorių bendruomenės organizuotame megztųjų berečių pikete Klaipėdoje prie savivaldybės vienas drąsus liberalas V. Titovą apipylė ir miltais.

Taip vadinamas Kurlianskio žiniasklaidos tinklo kanalas „Info TV“ guodė, jog V. Titovui dar labai pasisekė, kad buvo apipiltas tik miltais (leista suprasti, kad galėjo būti ir aštresnis, ukrainietiškas variantas – zelionka su fekalijomis ar net paprasčiausias fizinis susidorojimas):


Žiūrint iš šalies, visa sukelta isterija atrodė labai dirbtina ir nesveika. Į tai dėmesį atkreipė ir politologas Kęstutis Girnius savo apžvalgoje „Patriotų dovana Maskvai ir kitiems Lietuvos priešams“.

K. Girnius.

„Skeptiškai vertinu visokiausias sąmokslo teorijas, bet neabejoju, kad Kremliaus troliai, pastebėję panašius partizanus niekinančius pasisakymus, skubės keikti titovus ir vanagaites, reikalaus bausti šmeižikus, iškelti jiems bylas, atleisti iš pareigų, smerks politikus ir valdininkus, kurie neva taikstosi su patriotų niekinimu. Jie sėkmingai kurstys aistras, pyktį ir kaltinimus, bei daugelio politikų ir žurnalistų pomėgį įsijausti į teisuolio, Lietuvos garbę ginančio patrioto vaidmenį“, - teigia K. Girnius.

Jūsų dėmesiui, šio skandalo proga nedidelis ekspertai.eu rubrikos „Aktualus skambutis“ interviu su istoriku, Klaipėdos miesto tarybos nariu Vygantu Vareikiu:





Tad kas tie, pasak K. Girnaius, Kremliaus troliai, tie Lietuvos garbę ginantys urapatriotai?

Tai turbūt pirmas kartas, kai garsus politologas tiesiai šviesiai prabilo apie tuos, kurie yra patys tikriausi etatiniai Kremliaus troliai, jau ne vienerius metus kryptingai veikiantys Lietuvos viešojoje erdvėje ypač naudinga Rusijai linkme.

Šias pavardes ir pavadinimus be abejo daugelis žino labai gerai: tapinai, garbačiauskaitės-budrienės, ramanauskai, valatkos, karobliai, linkevičiai juknevičienės, auštrevičiai, valstybinis-komercinis LRT, Kurlianskio žiniasklaidos tinklo kanalai, Senukų radijas ir t.t. ir pan.

Taip, tai tie – nepriklausomybės laikais gausiai užderėjusios bukos, primityvios, tačiau agresyvūs ir nepaliaujamu srautu skleidžiamos propagandos, melo ir manipuliacijų atstovai ir ruporai.

O vieningai inicijuota apkalta  V. Titovui Klaipėdos taryboje – geras žingsnis. Apkaltos metu be miltų, fizinės agresijos ir skambių frazių bus galima ramiai išsiaiškinti, ar V. Titovas tikrai yra Kremliaus samdinys ir siekė įvykdyti provokaciją, ar tiesiog pirmą kartą pamatęs įtartiną dokumentą  – LTSR teismo nutartį, norėjo pas kolegas gauti daugiau informacijos.

Net jei V. Titovas būtų buvęs provokatorius, kaip reikėjo elgtis? Tiesiog pakviesti jį į didžiausias televizijas, leisti išsakyti viską, ką žino, o tada jau neatremiamais argumentais prieš milijoninę auditoriją sutriuškinti oponentą ir partizano klausimą, paskelbus reabilitacijos detales, uždaryti visiems laikams.

Tačiau Kremliaus troliams toks variantas yra visiškai nepriimtinas… Tikrųjų Kremliaus trolių užduotis – kuo skambiau loti Rusijos naudai, bei kvailinti kuo didesnį kiekį Lietuvos žmonių.

Susiję:

Lietuvoje gyvenantys neteisingų pažiūrų rusai kol kas dar nėra laistomi išmatomis ir zelionka   

D. Grybauskaitė: ilga klasių kova buvo kurstoma, remiantis radiopropaganda, tiekiant maistą ir ginklus iš užsienio