JAV viceprezidentas J. D. Vance: mes patys jų daugiau nebefinansuosime

JAV prezidentas Trumpas, tikimasi, artimiausiomis dienomis susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

„Fox News“ rugpjūčio 10 d. interviu, kuriame aptarta daugybė temų, žurnalistė Maria Bartiromo paklausė JAV viceprezidento J. D. Vance, ko tikimasi iš šio susitikimo. 

Interviu metu paaiškėjo, kad gali neišsipildyti Europos lyderių norai, jog V. Putinas susitiktų su V. Zelenskiu.

Maža to, amerikiečiai nebefinansuos Ukrainos karo, tačiau sudarys visas galimybes europiečiams patiems pirkti ginklus už milijardus iš JAV ir juos atiduoti Ukrainai.

– Na, visų pirma, turiu pripažinti prezidentui didžiulį nuopelną, Maria, nes tai yra didelis proveržis Amerikos diplomatijai. Jei pažvelgtume atgal, šis karas tęsiasi jau daugiau nei trejus metus. Žuvo gerokai daugiau nei milijonas Rusijos ir Ukrainos karių. Ir, kaip sako prezidentas, tikrieji skaičiai greičiausiai yra daug didesni nei oficialiai pateikiama. Iki šiol nebuvo jokio esminio proveržio.

Šešis mėnesius pats prezidentas – jis kreipėsi į mane, į sekretorių Rubijų, žinoma, į Stivą Vitkofą – mes aktyviai dirbome, bandydami pralaužti aklavietę. Viena svarbiausių kliūčių buvo ta, kad Vladimiras Putinas sakė, jog niekada nesės prie vieno stalo su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. Prezidentui pavyko tai pakeisti.

Dabar esame tokioje stadijoje, kai, tiesą sakant, deriname tvarkaraščius ir kitus praktinius dalykus, kad šie trys lyderiai galėtų susėsti ir aptarti šio konflikto pabaigą.

Ką, mano manymu, galiausiai pavyks pasiekti? Iš tikrųjų viskas gana paprasta: jei paimsite dabartinę Rusijos ir Ukrainos kontaktinę liniją, bandysime rasti tokį derybų keliu pasiektą susitarimą, su kuriuo galėtų gyventi ir ukrainiečiai, ir rusai – kad galėtų gyventi santykinėje taikoje, kad liautųsi žudynės. Tai nieko labai nepradžiugins – greičiausiai ir rusai, ir ukrainiečiai galiausiai bus nepatenkinti. Bet nemanau, kad tokios derybos apskritai galėtų įvykti be Donaldo J. Trumpo lyderystės.

Prezidentas man šiandien privačiai pasakė: „Žiūrėk, gal pavyks, gal nepavyks. Bet verta stengtis. Verta pabandyti.“ Ir mes toliau naudosime Jungtinių Valstijų prezidento diplomatinę įtaką, kad pasiektume šio konflikto pabaigą.

Maria, tu žinai, bet kiti galbūt ne – jei pažvelgsite į prezidento užsienio politikos pasiekimus: paimkite Kongo ir Ruandos karą, kuris truko 30 metų ir nusinešė 6 milijonus gyvybių. Pažvelkite į įkaitus Izraelyje ir Gazoje, kurie buvo paleisti ir grįžo pas savo šeimas. Paimkite Malaiziją, Kambodžą – visus tuos baisius konfliktus. Prezidentas parodė pasiryžimą būti taikos prezidentu.

Tai didžiulis Amerikos lyderystės kokybės įrodymas. Ir tai nuostabu – turėti prezidentą, kuris dirba tam, kad sustabdytų žudynes, kai tiek daug kartų turėjome prezidentus, kuriems nerūpėjo atnešti taiką į tokius kruvinus pasaulio regionus. Tai yra dalykas, kuriuo, mano manymu, visi amerikiečiai, nepriklausomai nuo savo politinės partijos, turėtų didžiuotis.

– Ar norėtumėte, kad Putinas susitiktų su Zelenskiu prieš susitikimą su prezidentu Trump?

– Aš iš tikrųjų nemanau, kad tai būtų labai naudinga. Iš esmės Jungtinių Valstijų prezidentas turi būti tas, kuris juos abu suveda prie vieno stalo. Mes, žinoma, kalbėsime su ukrainiečiais – šiandien ryte su jais kalbėjausi, Marko su jais taip pat daug bendravo. Mes palaikysime atvirą dialogą.

Bet iš esmės šiuo atveju prezidentas turi priversti prezidentą Putiną ir prezidentą Zelenskį tikrai susėsti ir išspręsti savo nesutarimus. Mes, žinoma, smerkiame įvykdytą invaziją, mums nepatinka, kad situacija yra tokia. Bet čia būtina pasiekti taiką.

O vienintelis būdas pasiekti taiką – tai susėsti ir kalbėtis. Negalima rodyti pirštu, negalima sakyti: „Tu neteisus, mes teisūs.“ Kelias į taiką yra turėti ryžtingą lyderį, kuris priverstų žmones susėsti ir susitarti.

– Jūs nenorėjote siųsti mokesčių mokėtojų pinigų Ukrainai ir iš mokesčių mokėtojų lėšų finansuojamų ginklų Ukrainai. Ar manote, kad dabartinė padėtis šį klausimą pagerino, kai JAV parduos ginklus NATO šalims, o jos savo ruožtu tuos ginklus perduos?

– Na, čia yra du dalykai. Visų pirma, manau, kad prie šio lemiamo momento – tikro pokyčio, lyginant su tuo, kur buvome – priėjome todėl, kad prezidentas buvo pasirengęs daryti rimtą spaudimą ir iš tiesų pasakyti: jei nesėsite prie derybų stalo, Amerikos žmonės – mes tiesiogiai nesivelsime į šį karą. Turime daug ekonominių svertų, ir esame pasirengę juos panaudoti, kad pasiektume taiką. Tai ir buvo didelis lūžis.

Kalbant apie ginklus – europiečiams pasakėme labai paprastai: visų pirma, tai vyksta jūsų kieme, jūsų pašonėje. Jūs turite imtis didesnio vaidmens šiame reikale. Jei jums šis konfliktas toks svarbus, turėtumėte būti pasirengę kur kas tiesiogiau ir labiau finansiškai jį remti savo lėšomis. Manau, kad prezidentas, ir, be abejo, Amerika, jau baigė finansuoti Ukrainos karo verslą. Norime pasiekti taikų susitarimą. Norime sustabdyti žudynes. Tačiau amerikiečiai, manau, jau pavargo nuolat siųsti savo pinigus, savo mokesčių mokėtojų lėšas į šį konkretų konfliktą.

Jei europiečiai nori imtis iniciatyvos ir iš tikrųjų pirkti ginklus iš Amerikos gamintojų – mums tai priimtina. Bet mes patys jų daugiau nebefinansuosime.

Apsisprendus JAV nebefinansuoti karo Ukrainoje, akivaizdu, kad visos Europos valstybės priklausančios NATO, privalės dar labiau padidinti BVP dalį atgrasymui. 

Lietuva, kuri viešai pasižadėjusi Rusijos atgrasymui skirti 5 ar 6 proc. BVP, turės ženkliai tą procentą padidinti, siekiant pergalės fronto linijoje. Specialistų skaičiavimais, dabar tas BVP atgrasymui galėtų siekti 10 ar 12 proc.

Keli susiję:

Visa JAV viceprezidento J. D. Vance'o kalba Miuncheno saugumo konferencijoje

Nausėdos Budrys Kijeve patvirtino, kad jokio kito plano nėra, išskyrus planą A



„Iki paskutinio atodūsio“ – ukrainiečiai ir lietuviai vieningi: jokių Putino paliaubų, tik pergalė

Aliaskos šešėlyje Lietuvos pizdukai turi galimybę įrodyti, kad jie ne pizdukai