Antrąją Kalėdų dieną siūlome paklausyti fenomenalaus pianisto koncerto, 1989 metais įrašyto Barselonoje.
Michel Petrucciani buvo nykštuko dydžio pianistas, tačiau grojo kaip milžinas. Nugyveno trumpą, bet audringą gyvenimą. Sirgdamas įgimta kaulų trapumo liga, M. Petrucciani nuolat kentė kaulų skausmus, o jų lūžių - nesuskaičiuotų. Būdamas ketverių, iš savo tėčio jis gavo dovanų žaislinį pianiną, tačiau jį sudaužė plaktuku. Tėvas nupirko tikrą pianiną, ir tuomet Petrucciani pradėjo rimtai groti.
Būdamas labai ligotas, jis visą gyvenimą buvo nešiojamas. Jį nešdavo ir ant scenos groti, o jo vadybininkas, supakavęs muzikantą į lagaminą, prasinešdavo jį ir į viešbučius, tokiu būdu sutaupydamas pinigų. Didžiausią įtaką pianisto kūrybai padarė tokios legendos kaip Duke Ellington ir Bill Evans. M. Petrucciani visad labai skubėjo įrašyti savo muziką, motyvuodamas tuo, kad nėra ko švaistyti laiko. Mirė sulaukęs vos 36 metų, o aplinkiniai žmonės, jausdami, kad jis mirs jaunas, atleisdavo už įžūlų elgesį. Jis labai mėgavosi grodamas vienas, o per savo karjerą spėjo sugroti net su Wayne Shorter ir Dizzy Gillespie.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]