Konservatorių netekusiame Kaune – rusiško tipo informacinės atakos

Konservatorius Andrius Kupčinskas, greitai padaręs savąją konservatoriškąją karjerą – per ketverius metus iš vadybininko tapęs meru, sugebėjo nuveikti stulbinamų darbų Kauno miestui. 2003 metais įstojęs į Tėvynės Sąjungą, tais pačiai metais tapo mero pavaduotoju. 2007 metais 32-ejų informacijos ir komunikacijos magistras, dienraščio reporteris ir tarptautinės įmonės vadybininkas buvo išrinktas Kauno vadovu. Jis iš karto suvokė miesto strateginę kryptį bei bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ministerija naudą ir 2009 metais kreipėsi į savo bendrapartietę Rasą Juknevičienę, minėtosios ministerijos ministrę, dėl Antrojo gelbėjimo ir paieškos posto perkėlimo iš Aukštosios Fredos į netoliese esantį Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą. Nes Aleksoto gyventojai buvo nepatenkinti sraigtasparnių skrydžiais, vykdomais bet kuriuo paros metu, o Aukštojoj Fredoj žemė dyka stovi.  Konservatorė Rasa Juknevičienė pritarė įžvalgiam merui, kad Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrajam paieškos gelbėjimo postui Aleksote tikrai nereikia beveik 30 ha žemės sklypo. Ir palaimino projektą, kurio sandėris toks: 30 ha Aukštosios Fredos žemės įgyja Kauno miesto savivaldybė, kuri mainais Krašto apsaugos ministerijai perleidžia ne mažesnį nei 4 ha sklypą su įrengta infrastruktūra ir kitais statiniais, atitinkančiais Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų reikalavimus.

Tiesa, šio projekto du kolegos konservatoriai drauge įgyvendinti nespėjo, nes Krašto apsaugos ministeriją 2012 m. perėmė Juozas Olekas. Bet ministras socialdemokratas neprieštaravo tokiems mainams, o R. Juknevičienė tuomet džiaugėsi ir didžiavosi: „Tai vienas darbų, kuriuo didžiuojuosi, jog kartu su Kauno meru, savivaldybe sutapo nuomonės dėl gelbėjimo posto perkėlimo. Išties Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrajam paieškos gelbėjimo postui Aleksote tikrai nereikia tokios didelės teritorijos, kurią dabar bus galima panaudoti Kauno miesto infrastruktūros plėtrai. Džiugu, kad Krašto apsaugos ministerija tęsia pradėtus darbus, šis projektas itin svarbus Kauno miestui.“

Taigi Kaunas 2009 metais ėmė ieškoti lėšų galimybių studijai atlikti. Kiek ta studija kainavo, aptikti nepavyko. Bet štai praslinkus bemaž ketveriems metams, 2013 m. ilgai rengtą ir pagaliau parengtą konkursą įrengti infrastruktūrą aerodrome laimi UAB „Avona“, pateikusi 13 mln. litų sąmatą. Šis modernus ir šiuolaikiškas architektūros šedevras, skirtas malūnsparniams ir gelbėtojams, tikriausiai bus patikėtas interpeliaciją dėl blogos avariją patyrusių lakūnų paieškos atlaikiusiam ministrui Juozui Olekui, nes juostelę žadama perkirpti jau kitąmet. O va Aukštosios Fredos teritorijos konkursas neįvyko iki šiol.

Kodėl nuo 2009 m. iki 2013 m. nieko nebuvo daroma, neaišku, tačiau nepamirškime, kad vadovaujant Andriui Kupčinskui prie Kauno pilies buvo statomas konteineris, dar kitaip vadintas auksiniu viešojo naudojimo tualetu, kainavęs miestui 527 tūkst. litų. Bet netikėtai 2010 metais prasidėjo byla, kurioje kaltinimai pareikšti 12 valdininkų dėl svetimo turto iššvaistymo. 2012 m. Kauno apygardos teismas nuteisė penkis kaltininkus, o septynis išteisino. Tačiau po ilgų Apeliacinio teismo vargų ir labai stengiantis konservatorių pajėgoms, 2014 m. kaltųjų nebeliko.

Bet grįžkime į Kauno aerodromą. Po jį pasivaikščiojo naujasis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, o apžiūrėjęs dviems sraigtasparniams skirtą angarą pamatė meno kūrinį. Ypač merui padarė įspūdį angaro kaina – 2000 eurų už 1 kv. metrą. „Jeigu aerodrome būtų buvęs projektuojamas Guggenheimo muziejus, tai tada būtų galima suprasti, kodėl reikėjo išskirtinės architektūros ir viso kito,“ – stebėjosi Kauno meras. Paskaičiavęs, kad paprasto sraigtasparnių angaro, kurio sąmata yra 4 mln. eurų, kvadrato kaina prilygsta Vilniaus senamiesčio butų kvadrato kainai, meras piktinosi, kad „jeigu būtų dar šiek tiek brangiau statę, tai būtų pasiekę ir Valdovų rūmų kvadrato kainą“.   

Išgirdusi tokią miesto šeimininko nuomonę, konservatorė Rasa Juknevičienė pranešime spaudai išreiškė pasipiktinimą: „Populizmo viršūne galima laikyti V. Matijošaičio statomo angaro kainos palyginimą su Valdovų rūmais. Valdovų rūmai kainavo beveik 500 mln. litų, tad sakyti, jog 14 mln. yra beveik 500 mln., gali nebent aritmetikos pradinėje mokykloje visai nesimokęs žmogus. Spekuliacijos dėl statybų kainos, nesikreipiant dėl objektyvaus tyrimo nei į teisėsaugos institucijas, nei į ekspertus, tėra tik kerštinga viešųjų ryšių akcija. Sudėjus kerštingumą ir didelius pinigus krūvon ir gimsta rusiško tipo informacinės atakos.“

Beje, konservatorė nepamiršo ir kauniečių išduoto – naujai kadencijai neišrinkto bendrapartiečio, visiems primindama, kad „buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas labai rūpinosi, kad Gelbėjimo ir paieškos postas liktų Kaune. Galėjo būti, kad didelis žemės sklypas nebūtų atitekęs miesto žinion, o perleistas Turto fondui.“