Prieš savaitę Briuselyje (dar prieš JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą) vykęs NATO viršūnių susitikimas baigėsi pakilia Lietuvai gaida – kylantiems regioniniams saugumo iššūkiams Aljansas skyrė didelį dėmesį, todėl po 2022 metų susitikimo Madride kitas susitikimas vyks Lietuvoje.
„Tačiau Aljanso retorika, susiduriant su šiuolaikinėmis geopolitinėmis grėsmėmis, keičiasi jau dabar. Lyderių priimtame komunikate užsimenama, kad iškilus grėsmei, NATO turi būti pasiruošusi imtis ir puolamųjų veiksmų, ypač hibridinių grėsmių akivaizdoje. Taip pat pabrėžiama, kad Aljansas įsitraukia į konkurenciją, įvardyta auganti Kinijos grėsmė“, - skelbiama valstybinio transliuotojo publikacijoje „Lietuvos ambasadorius NATO: reaguodamas į grėsmes, Aljansas turi būti pasirengęs ir pulti“.
Geriausias 2011 m. Lietuvos valdininkas, sėkmingai besidarbuojantis prie visų be išimties valdžių, dabartinis Lietuvos ambasadorius NATO Deividas Matulionis išaiškino, kad tam tikroje situacijoje Aljansas galėtų imtis priemonių pirmas būtent tam, kad būtų neutralizuoti priešininko pajėgumai.
Minėtame susitikime daugiausia dėmesio šalys skyrė Rusijai, ji priimtame dokumente minima net 63 kartus. Nepraleista be dėmesio ir Baltarusija, dėl kurios demokratizavimo Lietuva kovoja aktyviausiai Europoje.
„Pats NATO susitikimas pademonstravo visišką vienybę dėl Rusijos vertinimų. Nebuvo jokių iliuzijų ar minčių, kad santykiuose su Rusija galima ką nors lengvai imti ir pakeisti arba kad su ja reikėtų daugiau kalbėtis ir tai padės“, - atskleidė D. Matulionis.
Pasak vyro, „pačiame dokumente atgrasymui ir gynybai skiriama nemažai dėmesio, taip pat yra labai aiškus įsipareigojimas, kad atgrasymas turi būti efektyvus“.
„Taigi, reikalui esant, jei įvyktų konfliktas, NATO turi būti pasiruošusi imtis ir tam tikrų puolamųjų veiksmų, kad suardytų priešininko pasirengimą pulti“, - drąsiai konstatavo D. Matulionis.
Jis taip pat patikslino, kad „tai nėra tiesiogine to žodžio prasme puolamieji veiksmai, labiau kalbama apie tai, kad tam tikro karinio konflikto atveju NATO turėtų turėti daugiau geoinstrumentų ir ne vien tik kalbėti apie gryną gynybą, bet ir apie tam tikrus veiksmus, kurie neutralizuotų priešininko pajėgumus“.
Mūsų šalis – vienintelė Europos Sąjungoje (ES), kurioje jau daugelį metų valdžios atstovai bei jų žiniasklaida intensyviai skelbia, kad bet kurią akimirką gali prasidėti karinė Rusijos invazija į Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes.
Prisiminkime glaustą (toli gražu ne visą) šio Rusijos karinio puolimo prieš NATO ir ES valstybes sąrašėlį.
Žinia, situacija valstybėje yra sudėtinga ne tik dėl išorinio priešo kėslų – būsimos Rusijos karinės invazijos, bet ir dėl destruktyvios diversantų veiklos mūsų valstybės viduje, apie ką buvo informavęs buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Daugelį mėnesių iš eilės pagrindiniai didžioji Lietuvos žiniasklaida – valstybinis-komercinis transliuotojas LRTHADĖ, nepriklausomas Žmonių partijos portalas delfi.lt, Kurlianskio žiniasklaidos tinklas bei kiti svarbūs sistemos viešinimo kanalai nuolatos skelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ pagaliau turėtų baigtis ne tik karine intervencija į NATO ir ES valstybę Lietuvą, bet ir Baltarusijos okupacija.
Rusija jau ilgą laiką realiai grasina kariniu susidorojimu ypač ji aktyviai tai darė prisidengdama puolamojo pobūdžio pratybomis „Zapad“, o taip pat kiekvieną dieną stengiasi palaužti Lietuvą savo skleidžiama propaganda.
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, buvęs jaunuolis Linas Linkevičius yra informavęs, kad Rusija galėjo pulti NATO šalį Lietuvą dar iki 2017 m. sausio 20 d., t. y. dar tik rengiantis naujai išrinktam prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) užimti JAV prezidento postą. Laimei ši prognozė nepasitvirtino.
Kiek anksčiau garsus Žmonių partijos politikas Žygimantas Pavilionis mūsų šalies žmonėms buvo pranešęs, kad Rusija visai netoli Vilniaus rengiasi invazijai į Lietuvą, kuri bus paskutinė.
Baltijos šalių gynybos ekspertai yra įspėję, kad siekdami užkariauti Lietuvą ir Baltijos šalis, pirmiausia rusai puls Švediją, kuri nepriklauso NATO, ir užims strategiškai svarbią Gotlando salą.
Taip pat yra tikimybė, kad puolimo prieš Lietuvą provokaciją gali suorganizuoti iš priešiškos šalies atvažiavę turistai į Klaipėdą.
Nereikia pamiršti, kad be to Rusija atnaujina ketvirčio amžiaus senumo bylas apie iš TSRS kariuomenės dezertyravusius kareivius ir imasi teisinio jų persekiojimo.
Galiausiai Rusija gali pradėti Trečiąjį pasaulinį karą užimdama Latvijos miestus, o Juodkrantėje laipinasi Rusijos specialiosios paskirties karinių daliniai ir t.t.
Tuometinis NSGK pirmininkas V. Bakas 2017 m. sausio pabaigoje Lietuvos visuomenę informavo, kad ties Lietuvos-Rusijos siena telkiamos beprecedentės rusų karinės pajėgos ir technika.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dar 2017 m. vasario mėnesį viešėdama Baltijos valstybių viršūnių susitikime Rygoje, pasakė: „Matome, kad grėsmės yra įvairios, jos didėja, tame tarpe mes laukiame su nerimu „Zapad 2017“ pratybų, kurių metu koncentruojamos labai didelės ir agresyvios pajėgos, demonstratyviai karui ruošiamasi su Vakarais“.
2018 m. prezidentė su „Sniego susitikimo“ dalyviai aptardama geopolitinius iššūkius, Europos ir transatlantinį saugumą perspėjo visus, kad NATO turi būti pasirengęs labai greitai pereiti iš taikos į karo režimą, turint omenyje, kad rusai gali pradėti puolimą bet kurią akimirką.
Kad Rusija turi kėslų pulti Europą yra kalbėjęs ir Lietuvos draugas Michailas Saakašvilis, apie tokią grėsmę yra užsiminęs ir kitas Lietuvos draugas, Ukrainos prezidentas, milijardierius Petro Porošenka ir t.t.
2017 m. rugsėjo mėnesį tuometinė Kultūros ministrė Lijana Ruokytė-Jonsson pranešė, kad Rusijos satelitas, diktatoriaus valdoma Baltarusija planuoja 2018 m. sausį Vilniuje parodyti Baltarusijoje pastatytą baletą „Vytautas“. Ministrė tai tiesiogiai susiejo tai su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programa ir pareiškė, kad tai yra minkštosios galios demonstravimas bei provokacija.
„Vienareikšmiškai neigiamai vertinu pasirodymo organizatorių bandymą prisišlieti prie Valstybės atkūrimo šimtmečio renginių“, - tąkart Lietuvos visuomenę perspėjo žaliųjų valstiečių ministrė.
Baletas Vilniuje buvo parodytas 2018 m. metų sausio 28 d. Nors tiesioginio konflikto pavyko išvengti, tačiau baleto pasekmės kol kas neaiškios.
2018 m. vasarą Lietuvos gyventojams buvo pranešta, kad situacija yra labai pavojinga ir Rusija bet kurią akimirką gali pulti tiek Vakarus, tiek ir Japoniją.
Žmonių partijos patriarchas Vytautas Landsbergis kalbėdamas apie Lietuvą yra pranešęs, kad „ši planetos vieta yra pasmerkta dėl Kremliaus keršto“, t. y. Baltarusijoje netrukus pradėsiančios veikti atominės elektrinės.
Signataras Petras Vaitiekūnas 2020 m. rugpjūčio 20 d. perspėjo apie galimą Rusijos karinę invaziją į NATO teritoriją paskutiniojo Europos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos rankomis.
Ir t.t. ir pan. be galo be krašto... Plačiau apie nuolatinę Rusijos agresiją ekspertai.eu publikacijoje „Vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ištiko bėda – dezinformacinių atakų sąrašo pateikti negali“.
Keli susiję:
G. Nausėda atkreipė geriausio 2011 m. Lietuvos valdininko dėmesį į didėjančią Rusijos grėsmę
Buvęs geriausias Lietuvos valdininkas paskirtas Vyriausybės vicekancleriu
Paminklas Lietuvos diktatoriui A. Smetonai bus pastatytas Gedimino prospekte Vilniuje
D. Matulionis patikino, kad Lietuva remia santykių su Ukraina ir Sakartvelu tolesnį visapusišką stiprinimą
D. Matulionis išsakė tvirtą paramą Ukrainai ir pabrėžė Lietuvai vieningos ir stiprios ES svarbą
D. Matulionis – iš A. Kubiliaus komandos į Lietuvos ambasadoriaus postą Vokietijoje
Lietuvoje veikia 906 valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainės
Klausimai geriausiam 2011 m. Lietuvos valdininkui D. Matulioniui
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
