L. Graužinienė: „Seimas pasiryžęs prisiimti atsakomybę už vientisą užsienio politiką“ (papildyta)

Grįžtanti į Lietuvą po oficialaus vizito Gruzijoje Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė apgailestauja, kad Lietuvoje nėra vieningos atsakomybės dėl užsienio politikos. Esą ji yra skaidoma tarp vyriausybės ir prezidentės.

„Jei nepasiekiama sutarimo, Seimas pasiryžęs prisiimti visą atsakomybę už vientisą užsienio politiką“, – teigia Seimo pirmininkė L. Graužinienė.

Po oficialaus vizito Gruzijoje, pakeliui į Lietuvą lankydamasi Ukrainoje, parlamento vadovė sako atidžiai stebinti Lietuvoje susiklosčiusią situaciją dėl Rusijos.

Grįžusi iš komandiruotės parlamento vadovė ketina nedelsdama aiškintis situaciją, nes padalijus atsakomybę, anot jos, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, bus iki galo neaišku, kas neatlieka savo darbo.

Eltos, „ekspertai.eu“ inf.



Abu pirmieji valstybės asmenys – tiek Seimo pirmininkė, tiek prezidentė – turi rimtų bėdų su Konstitucija, o antroji tiesiog sistemingai veikia prieš Lietuvą.

Prisiminkime L. Graužinienės reakciją sukėlusią D. Grybauskaitės poziciją:



Ši D. Grybauskaitės mintis, esą už santykius su rytais atsako vyriausybė, o už vakarus – prezidentė, grubiai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

LR Konstitucijos 84 straipsnio pirmojoje dalyje parašyta: Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.

Prezidentė, atsisakanti vykdyti konstitucinę savo pareigą, normalioje demokratiškoje šalyje ilgai savo poste neišbūtų.

Akivaizdus ir kitas dalykas: L. Graužinienės pastabos taip pat nesuderinamos su Konstitucija, kurios 67 straipsnio 16 dalyje parašyta, kad Seimas ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus.

Taigi, Seimo vadovė kišasi į sritį, atsakomybė už kurią yra prezidentės pareiga. Tačiau L. Graužinienę galima suprasti: matydama atvirai antikonstitucinius prezidentės pareiškimus, ji tokiu savitu būdu išreiškė visiškai pagrįstą rūpestį, kad Lietuvos užsienio politika yra formuojama chaotiškai.

Nuo pat 2009-ųjų mūsų šalies užsienio politika tapo, sakytume, anarchistine, o pastaruoju metu matėme dar ir kitą gėdingą reiškinį. Tuo metu, kai didžiulius nuostolius patiriantiems Lietuvos verslininkams buvo būtina aukščiausių valstybės politikų pagalba, prezidentė ir premjeras leido sau žaisti tenisą, kas turėtų prisiimti atsakomybę už politinio bendravimo su Rusija vengimą.

Tačiau pagal Konstituciją būtent prezidentė privalo suformuoti bendrą užsienio politikos idėją, o vyriausybės pareiga – ją įgyvendinti. Atsakomybė už strategiją vienareikšmiškai tenka prezidentui.

Pareikšdama, kad nevykdys dalies savo pareigų, susijusių su rytų politine erdve, ir savo nuožiūra primesdama jas vyriausybei, prezidentė D. Grybauskaitė, subjektyviausia ekspertai.eu nuomone, pažeidė Konstituciją. Šiuos jos veiksmus reikia įvertinti pagal įstatymą.

Susiję:

Žiauri pamoka Lietuvos verslui, kaip nereikia ignoruoti prezidentūros reikalavimų