Lietuvos kelias: karo kryžkelės ar taikos takai

G. Mauricas (dešinėje).

Lietuvoje klostosi gan įdomi situacija: mūsų nedidelė šalis atsidūrė grėsmingų įvykių kryžkelėje. Oficialiai teigiama, kad štai nuo 2022 metų vasario, kada prasidėjo taip vadinamas Rusijos-Ukrainos konfliktas, Lietuvai iškilo didžiulė grėsmė, ir neva tai gresia net okupacija. Tačiau gal verta pasiaiškinti – kokios grėsmės iškilo Lietuvai? Kodėl iškilo? Kokia gi tikroji padėtis su ta okupacijos grėsme?

Galima pradėti nuo paskutinio klausimo ir iškelti esminius klausimus: jei LR Konstitucija neleidžia nuolatinio užsienio karinių dalinių buvimo šalies teritorijoje, tai kaip galima paaiškinti tai, kad Lietuvoje nuo 2014 metų pastoviai yra vokiečių daliniai ir kai kurių kitų šalių karinės formuotės? Jei Konstitucija paminta, tai kur žvelgia geras algas gaunantys Seimo nariai?

Antra: į Ukrainos krizę jau senai įsivėlė kai kurios lietuviškos priedangos struktūros. Tokios kaip atsargos kariškio Gintauto Maurico vadovaujama organizacija. G. Mauricas yra įmonės „Lukšų vyrai“, registruotos Kauno rajone, Ramučiuose, vadovas. Oficialiai teigiama kad įmonės veiklos sritys yra labdara, parama ir pramogos. Įvairiose publikacijose buvo teigiama, kad G. Mauricas užsiima ukrainiečių kariškių kovinio parengimo kursais.

Kai kuriuose soc. tinkluose buvo informacija jog keletas G. Maurico bendražygių iš Lietuvos žuvo. Tačiau tai ir liko kaip versija, kol tas to patvirtinti ar paneigti dar negalima. Teigiama, kad G. Maurico vadovaujama struktūra daugiausia bazuojasi Lvove. Kas padėjo jiems įžengti į Ukrainą? Tai dar atviras klausimas, tačiau yra kai kurių ženklų jog prie to prisidėjo buvęs „Aidaro“ pulko kuopos vadas, propagandos asas Jevgenijus Dykijus, kuris Lietuvoje lankydavosi labai dažnai.

„Lietuvių legionas“ – kokia jo misija?

Nuo pereitų metų vidurio pasirodė informacija, jog suburtas „Lietuvių legionas“ – konkreti karinė formuotė. Ta informacija sklinda ir toliau, iki šių dienų. Skamba ir „Lietuvių legiono“ narių pavardės: štai Rimas Armaitis, Povilas Stankūnas. „Legionieriai“ pagrinde veikia kartu su Kosto Kalinausko pulku – baltarusišku daliniu, kurio gretose yra ir lietuviai, ir lenkai, ir kai kurių kitų tautų atstovai. Pulkui vadovauja Denisas Prochorovas, o pulko veiklą idėjiškai parėmė ir Baltarusijos lyderė Svetlana Tichanovskaja.

Įdomu tai, kad delfiai bei kiti stambieji interneto portalai mažai publikuoja duomenis apie „Lietuvių legioną“. Daugiau medžiagos apie tai teikia: bernardinai.lt, kariuomenėskurejusajunga.lt, kai kurie regioniniai portalai.

Kokia gi „legionierių“ misija? Ties ta vieta daug kas dažnai lieka po paslapties šydu. Tiesa, kartais teigiama, kad lietuviai Ukrainoje dalyvauja išminavimo darbuose, užsiima tokia svarbia sritimi-kaip kariniai dronai ir panašiai.

Kas gi tie „legionieriai“ R. Armaitis ir P. Stankūnas?

56 metų Rimas Armaitis nuo 1991 metų ilgai darbavosi „Aro“ rinktinėje. Vėliau perėjo į Pasienio apsaugos tarnybą. Nuo 2009 m. buvo ir aktyvus teisėsaugos profsajungos veikėjas, rengė straipsnius į įvairius interneto portalus, gynė skriaudžiamus pareigūnus. Prieš keletą metų išėjo į pensiją. Praėjusiais metais R. Armaitis atsidūrė „Lietuvių legiono“ gretose, oficialiai pranešama, kad Ukrainoje jis užsiima išminavimo darbais.

Povilas Stankūnas įvardijamas kaip karinių dronų specialistas. Nuo 2022 metų vasaros dažnai būna Ukrainoje, apmoko ukrainiečių kariškius. Turi šešerių metų patirti karinių dronų valdymo srityje. Aišku, jog tokių specialistų dabar Ukrainoje labai reikia, ir tikrai žinoma, kad ten yra samdiniai, kurie būtent yra dronų specialistai, iš įvairių pasaulio kraštų.

Kaip rengiami „legionieriai? Kas juos rengia ? Viena iš pagrindinių figūrų – atsargos pulkininkas Valerijus Šerelis, kas įdomu, tradicinio žygio „Žalio velnio takais“ aktyvus dalyvis. „Žalias Velnias“ (Jonas Misiūnas) kadaise aktyviai veikė kaip vokiečių okupantų talkininkas, pasižymėjo ir Holokauste. Duomenis ape jo veiklą surinko ir žymi Holokausto tyrėjų grupė, vadovaujama Josifo Melamedo.

Jei grįžtant prie V. Šerelio veiklos „Lietuvių legione“, tai yra tipinė instruktorių veikla. Ir dar – Šerelis mėgsta ir viešus renginius, štai pereitų metų lapkritį dalyvavo viename iš tokių renginių, kur pristatyta „legionierių“ veikla. Tuose renginiuose dalyvauja ir V. Šerelio bičiulis Kostas Ivanauskas – žymus Šaulių sąjungos veikėjas. Jis užsiima ir paramos „legionieriams“ rinkimu.

Aišku jog „Lietuvių legiono“ veikla atitinka kai kurių valdžios veikėjų poziciją. Jie, tokie kaip Seimo narys Laurynas Kaščiūnas, ne kartą lankėsi Kijeve, ir jų kalbos ten tikrai nebuvo taikios.

Ar Lietuva taps taikos zona?

Komentarą šia tema pateikė žurnalistas ir žmogaus teisių gynėjas Giedrius Grabauskas: „Lietuva – nedidelė šalis, turinti garbingą istoriją. Dabar pasaulyje regime tikrą „perkrovą“, vyksta didžiulės geopolitinės varžybos. Verda aistros, propagandos kovos, skamba ksenofobiniai šūkiai. Ir tikrai daug kas priklauso nuo įvairių šalių vyriausybių pozicijos : štai regime gan išmintingą Vengrijos valdžios poziciją-nuosaikią ir nukreiptą į bendradarbiavimą su Rytais ir Vakarais, panašią poziciją užima ir Gruzija, gan nuosaiki ir Graikijos pozicija. Kaip gi Lietuvos valdantieji? Verta panagrinėti atidžiau.

Pirma, jei žvelgiame į paskutinių keliolikos metų periodą: įdomu kodėl gi Lietuvos kariškiai buvo įvelti į tokias „misijas“ kaip Malyje, kur ne vienerius metus jie buvo siunčiami? Ten Afrikos reikalai, ir kažin ar Lietuvai verta į tai veltis? Prieš kurį laiką Lietuvos kariai vis tik išvesti iš tos Afrikos šalies. Antra, Lietuvos kariškiai ne taip senai buvo įvelti ir į Irako reikalus: jie buvo ten siunčiami, kai kurie buvo ir sužeisti. Kiek žinome tą istoriją, vėlgi – ar verta Lietuvai veltis į tos tolimos šalies reikalus?

Trečia, dabar Lietuvos piliečiai įvelti ir į Ukrainos krizę. Ir vėl kyla klausimas: ar mūsų šalies interesus atitinka vėlimasis į tokius konfliktus? Belieka tikėtis, kad šie „legionieriai“ neis J. Noreikos (Jonas Noreika-Generolas Vėtra aktyviai veikė kartu su vokiečių okupantais 1941-1943 metų periode) takais. Lietuvai geriausias kelias – būti taikos zona, neutralia šalimi, nesivelti į karinius konfliktus. Tai galimo mūsų krašto klestėjimo pagrindinis laidas“.