Nuosprendis – (iš) Prezidentūros, Seimo, Kultūros ministerijos ir Teatro sąjungos

Taip, Lietuvos teatro sąjunga nustebino labiausiai. Daug labiau nei laukti ir maždaug numanomi atsakymai iš visų pagrindinių Lietuvos galios institucijų. Nors viltis yra iš tiesų kvailių motina ir ji tikrai miršta paskutinė.

Bet pagaliau išaiškėjo, koks yra tikrasis Lietuvos kultūros skurdo veidas. Ogi su teatro kauke. Ir visuotinis teatras vyksta nuo virtuvių iki ministerijų, Prezidentūros ir Seimo kabinetų. Kai viena kalbame savo aplinkoje, o visai kita darome „valstybiškai“. 

Pagal stažą šis Lietuvos valstybinis kultūros dramos teatras yra itin profesionalus. Atsinaujino 1990-aisiais, įsteigtas 1945-aisiais, o idėjos užuomazga subrendo 1918-aisiais. Taigi, šiais metais galima švęsti jubiliejų – 95 metus. Bet dar kantriai palaukime iki 2018-ųjų ir pagal žinomą Algirdo Kaušpėdo dainelę zombiškai galėsime švęsti tikrąjį Lietuvos valstybinio kultūros dramos teatro 100 metų jubiliejų. Kai kultūra – už minimumą ir su leisgyvių nusikultūrinusių darbuotojų 60 metų amžiaus vidurkiu.

Štai tokia yra tikroji strategiškai numatyta Lietuvos kultūros futuristika pagal Kultūros ministerijos 2013 metais suprojektuotą programą ČIA. Pagal Kultūros ministerijos 2013 09 23 vyriausybinį nutarimo projektą nuo 2016 metų kultūros ir meno darbuotojams minimalus mėnesio atlyginimas numatytas 1 732 litai. O pagal esamą situaciją kaip tik didžioji dalis kultūros ir meno darbuotojų dirba už minimalų atlyginimą. Negana to, net tokia apgailėtino skurdo programa, remiantis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės atsiųstu paaiškinimu, gali būti nepatvirtinta, o tada A. Pitrėnienė užbaigia: „Rezultatas – 2016 m. specialistų minimalus atlyginimas pasiektų 11,2 BSI, t. y. 1 366 Lt, tai būtų 366 Lt daugiau už minimumą.“ 

Pagal tokią Lietuvos futuristinę kultūros dramos programą jokia kita Europos valstybė mūsų tikrai neaplenks. Net nebandys. Valio.

Lietuvos teatro sąjunga – stabiliai laiminga ir patenkinta. Jokių revoliucijų

Lietuvos kultūros dramos teatro vyriausiosios laumės

Dėl Lietuvos kultūros ir meno darbuotojų 2013 m. situacijos bei atlyginimų vienodai suformuluoti klausimai spalio pradžioje buvo išsiųsti Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijai, Lietuvos kultūros centrų asociacijai, Lietuvos muziejų asociacijai, Lietuvos bibliotekininkų draugijai ir Lietuvos teatro sąjungai. Ir išaiškėjo, kad...

Teatralai ir aktoriai yra laimingiausi – visiškai patenkinti esama situacija. Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis 2013 m. spalio 8 d. atsiuntė nuostabiai atvirą atsakymą...

„Į visus Jūsų keliamus klausimus tikslius atsakymus gali pateikti Kultūros ministerijos Finansų skyrius, o dėl atlyginimo kėlimo jokios informacijos nesame gavę. Pagarbiai, R. Rimeikis.“

O dabar galima palyginti su kitais Lietuvos kultūros ir meno atstovais, kurie protestuoja ir ieško geresnių sprendimų. Kur kas detalesnius gautus atsakymus iš Lietuvos muziejų asociacijos ir Lietuvos kultūros centrų, protestuojančių dėl kultūros skurdo Lietuvoje, paskelbėme straipsnyje „Vyriausybės skurdo programa 2014–2016 m. – muziejams, kultūros centrams ir...“ ČIA. Itin nuodugnių atsakymų apie nepasitenkinimą kultūros skurdo politika sulaukėme iš visų Lietuvos bibliotekų ir paskelbėme straipsnyje „Skurdo revoliucija – būti ar nebūti bibliotekoms Lietuvoje“ ČIA.

Būtent šių asociacijų vadovai išplatino ir savo desperatišką 2013 09 20 kreipimąsi „Dėl kultūros darbuotojų atlyginimų kėlimo“, skirtą Lietuvos Respublikos prezidentei, Seimo nariams, LR ministrui pirmininkui ir kultūros ministrui. Šį raštą su visais parašais galite perskaityti ČIA. Tačiau šiame protesto rašte nėra teatralų, tiesa, ir muzikų...

Tokiame kontekste atsakymas iš Lietuvos teatro sąjungos pirmininko R. Rimeikio yra išskirtinai ramus ir be jokio rūpesčio dėl kokių nors skurdo revoliucijų ar per mažų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų.

Nors – kaip žinoma – būtent aktoriai ir teatralai žudosi dažniausiai dėl perkrovų ir nevilties. Kai, eikvodami savo kūrybines galias biudžetiniuose teatruose už apgailėtinai juokingus pašalpos dydžio honorarus, yra priversti užsidirbti normalesniam pragyvenimui kaip renginių vedėjai, linksmindami tuos pačius Seimo ir vyriausybės narius. Na, o didžioji aktorių dauguma kaip žuvelių guotas yra sužvejojama televizijos, kur pagal negailestingus kontraktus – sirgdami, bjaurėdamiesi ar apimti depresijos – privalo laimingai šypsodamiesi ir su „džiaugsmo“ ašaromis linksminti Lietuvos teletabių liaudį. Primityviai iki šleikštumo, kai galiausiai intelektas ir kūrybinės galios pasiduoda. Išsilaisvinimo iš skurdo ir vergovės kaina – Anapilis.

Nuosprendžio kodas „Neužmirštuolės“ – iš Prezidentūros

O gal teatralai kur kas geriau suvokia beviltišką Lietuvos kultūros dramos teatrą? Nes ypatingo dėmesio nusipelno visi gauti atsakymai iš pagrindinių galios institucijų dėl to paties kultūros darbuotojų atlyginimų padidinimo klausimo. Bet pirmiausia reikėtų tiksliai pacituoti prezidentinį atsakymą kultūros darbuotojams.

Atsakymas iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros, kurį vietoj prezidentės 2013 10 15 pasirašė LR prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Genė Lukaševičienė. Šį atsakymą, skirtą Šiaulių „Aušros“ muziejui, kurio direktorius yra Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Raimundas Balža, galite perskaityti ČIA.

„2013-10-15. Į 2013-09-19 Kreipimąsi. DĖL KREIPIMOSI. Informuojame, kad su kreipimusi dėl akcijos „Neužmirštuolės“, kuri kelia kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimo klausimą, yra susipažinta.

Norime pažymėti, kad, Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, Vyriausybė privalo galvoti ir apie tuos žmones, dėl kurių sunkmečiu sumažintų algų atkūrimo nebuvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Kaip teigia šalies vadovė, būtina ieškoti galimybių didinti algas ir mažiausiai uždirbantiems biudžetinių įstaigų darbuotojams: bibliotekininkams, kultūros, meno, sveikatos priežiūros įstaigų ir socialiniams darbuotojams.

Pasak Prezidentės, sunkmečiu tauta buvo solidari, todėl ir dabar pagal finansines galimybes būtina pasirūpinti visomis grupėmis.“

Taigi. Šį klasikinės demagogijos tobulą pavyzdį galima būtų kur nors įamžinti. Kaip paminklinę lentą, papuoštą neužmirštuolėmis. Skirtą Lietuvos valstybinio kultūros dramos teatro politikai.

Atsakymai be neužmirštuolių – iš Kultūros ministerijos ir Seimo

Visų Lietuvos Respublikos galios institucijų atstovams buvo išsiųstas vienodai sufomuluotas išplėstinis klausimas: „Kokia Jūsų nuomonė apie vyriausybės nutarimo projektą iki 2016 m. nustatyti Lietuvoje profesionaliems kultūros ir meno darbuotojams minimalų pilno krūvio mėnesinį atlyginimą – 1 732 Lt (su mokesčiais): kada su šiuo projektu susipažinote; ar dalyvavote šio projekto svarstyme; ar pritariate tokiam atlyginimui; koks būtų jūsų siūlymas?“

Iš kultūros viceministro Dariaus Mažinto, kuris atsakingas už profesionalųjį meną, 2013 m. spalio 15 d. buvo gautas lakoniškiausias atsakymas. Be nereikalingų sentimentų ir negailestingai aiškiai. Kaip ir pridera profesionaliam viceministrui.

„Esu susipažinęs ir, mano nuomone, atlyginimai kultūros darbuotojams turi būti didinami. Šiuo metu ieškome geriausio sprendimo, kaip, įvertinus valstybės galimybes, biudžete atrasti lėšų kultūros darbuotojų atlyginimams kelti.“

Ką gi, kur kas išsamiau atsakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.

„Kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2014–2016 metais programos tikslas – didinti kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestį, ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai uždirbančių kultūros ir meno darbuotojų darbo apmokėjimo didinimui, priartinant jį prie pedagogų darbo apmokėjimo, gerinti teikiamų kultūros paslaugų kokybę, kultūros ir meno darbuotojų socialinę būklę. Pagal šią programą per trejus metus turėtume pasiekti, kad mažiausiai uždirbančių kultūros ir meno darbuotojų minimalus mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei 1 732 Lt, t. y. minimalus tarnybinių atlyginimų koeficientas išaugtų nuo 1 000 Lt iki 1 732 Lt, tam prireiktų papildomų valstybės biudžeto asignavimų po 49 mln. Lt kasmet. Nuo 2015 m. sausio 1 d. kultūros ir meno darbuotojų tarnybinių atlyginimų koeficientai (teisinė bazė) didinami vidutiniškai 38 proc., t. y. statistiniu vidutiniu atotrūkiu.

Šio projekto svarstyme pati nedalyvavau, tačiau Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas buvo darbo grupės parengti naują kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą iniciatorius. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2013 m. balandžio 17 d. posėdyje svarstė klausimą dėl kultūros darbuotojų atlyginimo. Komiteto posėdyje buvo priimtas sprendimas pasiūlyti Vyriausybei sudaryti darbo grupę naujai kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programai parengti.

Jeigu nebūtų patvirtinta ši programa, galima pagalvoti apie tokią alternatyvą: didinti asignavimus darbo užmokesčiui, tikslinant kultūros ministro įsakymą, reglamentuojantį tarnybinių atlyginimų koeficientų ribas, didinti minimalų tarnybinių atlyginimų koeficientą tik kultūros ir meno specialistams siekiant apsaugoti specialistų didesnius atlyginimus, kad darbdaviai negalėtų taikyti šiai kategorijai minimalaus darbo užmokesčio (neįskaitant salių prižiūrėtojų, vairuotojų, apskaitininkų, personalo tvarkytojų).

1. Tikslinti kultūros darbuotojų darbo apmokėjimo teisinį reglamentavimą (kultūros ministro įsakymą 2012-10-09 ĮV-677) ir nuo 2014 m. padidinti 1 bazinės mėnesinės algos (toliau – BSI) dydžiu minimalią koeficientų ribą, kuri šiuo metu yra MMA. Tai turėtų garantuoti papildomą finansavimą kiekvienam kultūros specialistui 1 BSI.

2. Nuo 2016 m. padidinti 1 BSI dydžiais minimalią koeficientų ribą. Tokiam sprendimui įgyvendinti 2015 m. papildomai reikės 25 mln. Lt.

3. Nuo 2016 m. padidinti 1 BSI dydžiais minimalią koeficientų ribą. Tokiam sprendimui įgyvendinti 2016 m. papildomai reikės 25 mln. Lt.

Rezultatas – 2016 m. specialistų minimalus atlyginimas pasiektų 11,2 BSI, t. y. 1 366 Lt, tai būtų 366 Lt daugiau už minimumą.“

Šiurpoka. Bet juk kalbame apie Lietuvos valstybinį kultūros dramos teatrą ir jo mažiausius sraigtelius. Na, tik smulkmena dabarties ateičiai – kai užrūdys ar nudils tie menkiausi sraigteliai, laikrodukas sustos. 

Lietuvos kultūros dramos teatro 100 metų jubiliejus – su neužmirštuolėmis

Nacionalinio stadiono griuvėsiuose – Lietuvos Valstybės kultūros dramos teatro jubiliejus 2018 m.

Tiesiog toks futuristinis vaizdelis... 2018 metais visos Lietuvos teletabiai paklusniai susirinks švęsti Lietuvos Valstybės kultūros dramos teatro 100 metų jubiliejaus. Ne bet kur, o į garsųjį Lietuvos valstybinės kultūros simbolį – neužmirštuolėmis apsodintą Nacionalinį stadioną Vilniuje. Dainuos Seimo nariai, vaidins vyriausybės ministerijų tarnautojai, diriguos ir režisuos Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Visi kiti bus išsivažinėję užsidirbti europinės pensijos, kad nenumirtų iš begalinio patriotizmo mylimoje Lietuvoje.