Patyręs karininkas: Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė dokumentą su terminu, kurio Vakaruose nė karto negirdėjau naudojant

Ką reiškia klaustukai svarbiuose dokumentuose?

Prisiminkime, nuo ko prasidėjo dideji skandalai pasaulyje, susiję su korupcija, karais ir pan. Nuo klaustukų. Netikėtų detalių, nes, kaip sakoma patarlėje, velnias (kaip ir Dievas), slypi detalėse. Nes kartais tie klaustukai, ypač kai jie yra ne bet kur, o oficialiame, labai svarbiame dokumente, gali reikšti labai daug.

Tai, kas dabar visiems atrodo savaime suprantama ir aišku, pvz., WikiLeaks, Edwardo Snowdeno, kitų paslapčių atskleidėjų drąsa, iš pradžių tebuvo nedrąsūs klaustukai. Kol E. Snowdenas pasirodė ekranuose, gyvas ir tikras. Kol pasaulis pamatė, kad Irako karas tikrai buvo pradėtas neteisėtai, o buvusiai JAV valstybės sekretorei teko dėl to atsiprašyti. Kol paaiškėjo, kas dėjosi (ir dedasi?) kalėjimuose, kuriuose yra tariami teroristai. 

Votergeito istorija, tapusi klasika, atsikartojo daugybėje valstybių. Lietuvoje taip pat yra daugybė paslapčių, apipintų klaustukais (versijomis, sąmokslo teorijomis). Vienos versijos pasiteisina, kitos ne. 

Einant prie aktualijos, kyla klausimas, kaip galima vertinti oficialų dokumentą, svarbų komunikatą, susijusį su mūsų ir kitų valstybių gynyba, jei ne kaip kažkieno parengtą juodraštį? Gal kalbos apie tai, kad valstybė pavojuje, išties tėra tik mitas, naudingas tam tikroms politinėms jėgoms, apie ką jau ne vienerius metus puse lūpų kalba daugybė Lietuvos žmonių? 

Tačiau nereikia nė sąmokslo teorijų. Pažvelkite į dokumentą, kuris pasirašytas šiandien, tiksliau, į trečiąjį jo punktą. 

Ką susitikime veikė itin greitai karjeros laiptais užkopęs ukrainiečių generolas?

Gegužės 28 d. Panevėžyje vykusiame Baltijos šalių gynybos ministrų susitikime Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Estijos gynybos ministras Svenas Mikseris (Sven Mikser) ir Latvijos gynybos ministras Raimondas Vėjonis (Raimonds Vējonis) akcentavo poreikį imtis ryžtingų veiksmų vystant kritinius gynybinius pajėgumus, reikalingus Baltijos šalių gynybai išaugusios grėsmės akivaizdoje. Ministrai sutarė iki šių metų rudens parengti galimus vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos bendro vystymo variantus, konsultuojantis su strateginiais partneriais, kaip JAV ir Lenkija. 

Po darbinio susitikimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai pasirašė bendrą komunikatą.

Po pasirašymo ministras J. Olekas teigė, kad išaugusi grėsmė saugumui yra postūmis aktyvesniam Baltijos šalių bendradarbiavimui saugumo ir gynybos srityje: „Regioninis Baltijos šalių bendradarbiavimas gynybos srityje kaip niekada svarbus, mūsų vienybė – mūsų saugumo garantas. (...) Svarbu užtikrinti papildomų sąjungininkų pajėgumų buvimo ir siekti išankstinio karinės įrangos dislokavimo Baltijos šalyse, tai leistų NATO pajėgoms greičiau reaguoti į situaciją regione iškilus pavojui.“

Ministrai taip pat sutarė plėtoti bendradarbiavimą su Lenkija, Baltijos šalių kaimyne ir strategine NATO sąjungininke, siekiant užtikrinti vieningą atkirtį galimoms grėsmėms.

Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimo atskiroje sesijoje dalyvavo labai įdomi persona: vos 37 generolu tapęs Ukrainos gynybos ministras generolas pulkininkas Stepanas Poltorakas (Степан Полторак).

Susitikimo metu ministrai akcentavo, kad Baltijos šalys yra pasirengusios toliau teikti pagalbą Ukrainai vystant jos ginkluotąsias pajėgas ir reformuojant gynybos sektorių.

Kas yra gegužės 28-osios Panevėžio komunikatas?

Bendru komunikatu patvirtinta, kad Baltijos šalys įsipareigoja toliau teikti visa apimančią priimančios šalies paramą sąjungininkų kariams, teigia Krašto apsaugos ministerijos spaudos pranešimas, kuriame trečiasis punktas pažymėtas trimis klaustukais ir geltonai pabrauktu žodžiu netikėtas???

Visas komunikato tekstas lietuvių kalba, kokį mums pateikė vertėjai (kalba netaisyta ir netaisytina, nes tai oficialus ir strategiškai svarbus dokumentas):

BENDRAS MINISTRŲ KOMITETO KOMUNIKATAS

2015-05-28

Panevėžys, Lietuva

Ministrų komitetas, sudarytas iš Latvijos gynybos, Estijos gynybos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrų, 2015 metų gegužės mėnesio 28 dieną susitikime Panevėžyje (Lietuva):

1.            Akcentavo, kad saugumo klimatas pasikeitė nuo Ukrainos iki Vidurio Rytų ir Afrikos ir išreiškė pritarimą NATO ir Europos Sąjungos pastangoms savo atsakomybės ribose rasti tinkamiausias priemones,  užtikrinant saugumą ir stabilumą Europoje ir už jos ribų.

2.            Pasmerkė nesiliaujančią Rusijos agresiją Ukrainoje, kuri pažeidžia šalių apsisprendimo teisę ir ardo teise pagrįstą tarptautinę saugumo aplinką.

3.            Išreiškė nerimą dėl Rusijos pastangų įbauginti kaimynines šalis nuolat rengiant netikėtas???  karines pratybas.

4.            Pabrėžė, kad svarbu artėjančiame NATO gynybos ministrų susitikime toliau stiprinti NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemones tęsiant Pasirengimo veiksmų plano įgyvendinimą.  

5.            Pasveikino progresą, pasiektą steigiant NATO pajėgų integracijos štabus, kurie bus matoma NATO įsipareigojimų išraiška, bei nuolatinį buvimą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

6.            Išreiškė nuoširdų dėkingumą JAV už patikimą ir atsakingą įsipareigojimų vykdymą visos šiuo metu vykstančios operacijos  “Atlanto ryžtas” ir “Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos“ metu, bei kitoms Aljanso narėms už jų indėlį į Baltijos šalių saugumą siunčiant rotuojamas pajėgas.  

7.            Pabrėžė kritinį nuolatinio, tvirto ir operacinę reikšmę turinčio JAV ir kitų NATO narių priešakinį buvimą , taip pat ir sąjungininkų pajėgų ir išankstinį įrangos dislokavimą bei kitas NATO politikos įgyvendinimo priemones Baltijos šalyse.

8.            Pakartotinai patvirtino savo pasirengimą toliau teikti žymią dalį priimančiosios šalies paramos NATO kariams, taip pat ir vystant regioninio bendradarbiavimo iniciatyvą.  Patikino, kad bus teikiama geriausia įmanoma priimančiosios šalies parama NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse ir ją stiprinantiems pajėgumams derinant sąjungininkių poreikius ir atsižvelgiant į Baltijos šalių resursus.

9.            Akcentavo lemiamą Aljanso vaidmenį kovojant su hibridinio pobūdžio grėsmėmis ir pabrėžė Baltijos šalių pasirengimą hibridinėms grėsmėms duoti jungtinį atkirtį bei toliau prisidėti prie NATO pastangų šioje kovoje.

10.          Išreiškė pasirengimą norą plėsti bendradarbiavimą su Lenkija, Baltijos šalių kaimyne ir strategine sąjungininke NATO,  kas užtikrintų, kad galimoms grėsmėms bus duodamas vieningas  atkirtis. Sutarė pakviesti Lenkiją kartu formuoti atsparią struktūrą, užtikrinančią nenutrūkstamą 3B ir Lenkijos dialogą kurio dėka būtų galima padidinti galimybes funkcionuoti kaip vieningam regionui. 

11.          Pabrėžė tvirto Šiaurės Europos -Baltijos šalių bendradarbiavimo svarbą atsižvelgiant į tarptautinį saugumą trikdančius faktorius. Mums prioritetu tebėra informacijos dalijimasis ir nenutrūkstamas strateginis dialogas, padedantys siekti praktinio mūsų šalių gynybos bendradarbiavimo.

12.          Palankiai sutiko Ukrainos Gynybos ministro generolo pulkininko Stepano Poltorako dalyvavimą Baltijos šalių Gynybos ministrų susitikime. 

13.          Pakartotinai patvirtino Baltijos šalių pasirengimą teikti pagalbą Ukrainai vystant jos ginkluotąsias pajėgas ir reformuojant gynybos sektorių.

14.          Pareiškė pritarimą Europos Sąjungos žingsniams peržiūrėti saugumo strategiją ir pabrėžė, kad svarbu, jog ją peržiūrint Europos Sąjunga išliktų vieninga ir solidari  bei būtų išsaugotas transatlantinis ryšys, kuris yra nepaprastai svarbus Europos saugumo ir stabilumo veiksnys.

15.          Pareiškė visapusišką paramą ketvirtosios Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimo Rygoje deklaracijai, kuri užtvirtina Europos šalims bendrą viziją ir kuria sutartinai patvirtinti šios partnerystės prioritetai ateičiai.

16.          Pritarė sprendimui įsteigti nenuolatinį Baltijos šalių jungtinio štabo elementą ir pabrėžė jo paskatintą progresą vykdant nacionalinės gynybos planų koordinavimą, dalijimąsi žvalgybine informacija ir bendros priimančiosios šalies paramos koncepcijos formavimą, kas padeda gerinti tiek nacionalinės, tiek regiono gynybos pajėgumus. 

17.          Išreiškė paramą Amari oro pajėgų bazės, kuri yra potencialus centras JAV ir kitų NATO sąjungininkių oro pajėgumų treniruotėms ir pratyboms Baltijos ar platesniame regione, plėtrai.

18.          Sutarė formuoti bendrą vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą ir taip užtikrinti, kad Baltijos šalys turėtų pagrindinius gynybinius pajėgumus.

19.          Sutarė padidinti koordinavimą Baltijos valstybių paieškos ir gelbėjimo sistemose, kad šių veiksmai ir parama nelaimių atvejais bet kurioje iš Baltijos valstybių  galėtų būti atliekami laiku ir derėtų tarpusavyje.  

Sven MIKSER

Estijos Respublikos gynybos ministras

Pasirašymo data: 2015-05-28      

Raimonds VēJONIS

Latvijos Respublikos Gynybos ministras

Pasirašymo data: 2015-05-28      

Juozas OLEKAS

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras

Pasirašymo data: 2015-05-28

[TEKSTO PABAIGA]

Net ir ne itin dideliam semiotikos, filosofijos ir psichologijos žinovui akivaizdu, kad šis dokumentas yra apie nieką. Apie tai, kad labai gerai, jog mus aplankė Ukrainos atstovas, apie pasikeitusį saugumo klimatą Afrikoje, Vidurio Rytuose ir Ukrainoje... Beje, o kas yra Vidurio Rytai? Skaitome originalą (anglų k.): Middle East. Tai Artimieji Rytai, tiksliau, šios valstybės: Bahreinas, Egiptas, Irakas, Iranas, Izraelis, Jemenas, Jordanija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Omanas ir Saudo Arabija.

Sakysite, ko čia kabinėjamės prie vertėjų ir jų nekokybiško darbo? Tačiau komunikatas yra labai svarbus dokumentas, juolab kad pasirašytas ir Lietuvos atstovo, krašto apsaugos ministro J. Oleko. Ar jam pasirašyti paduotas dokumentas su klaustukais? 

P.S.Kas yra snap military exercises?

Tai klausimas kariškiams, kurių vertėjai prie trečiojo punkto paliko tris klaustukus ir pageltonintą tekstą su žodžiu netikėtas???

Ne karinis žodynas pateikia tokias žodžio snap reikšmes: skubotas, staigus, neapgalvotas. Lyg ir neblogai išversta žodžiu netikėtas... Tačiau ką reiškia net trys klaustukai?

Ekspertai.eu pakalbino pavardės nenorėjusį viešinti aukštą karininką, kuris stebėjosi minėtu terminu, nors yra patyręs Lietuvos Kariuomenės karininkas, studijavęs JAV ir kitose Vakarų šalyse: „Prisipažinsiu, kad Vakaruose nė karto tokio termino negirdėjau naudojant. Bent jau dirbant su JAV ir NATO įvairiose pratybose nepasitaikė. Įtariu, kad gali būti taikomas Rytų kaimynei ir tik žurnalistų vertimuose į anglų kalbą.“

Ar tai reiškia, kad Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė dokumentą su terminu, kurio nėra?

Ekspertai.eu kreipėsi į krašto apsaugos ministrą J. Oleką, kad jis paaiškintų, ką reiškia jo pasirašytoje sutartyje esantis terminas, kurio nesuprato nei karo specialistai, nei vertėjai.