Skurdo revoliucija – būti ar nebūti bibliotekoms Lietuvoje

Klausimas dėl bibliotekų ir jų darbuotojų atlyginimų yra susijęs ne tik su skurdo dieta Lietuvos kultūrai. Jis susijęs ir su naujųjų technologijų karta, dėl ko protestuoti ar piktintis yra gana kvaila. Kitu atveju radikalams ir konservatoriams reikėtų kažin kokiu būdu grįžti beveik 500 metų atgal į XVI amžių ir sunaikinti visas pirmąsias spausdinimo mašinas. Tenka pripažinti, kad žmogaus neuronų aktyvumo ir jų savarankiško kūrybiškumo joks homo sapiens nepajėgus valdyti. Tam tikra prasme esame „nešiotojai“, bet čia jau kita tema.

Tačiau šiandien verta viešai paskelbti didžiausių Lietuvos miestų viešųjų bibliotekų darbuotojų skaičių ir jų 2013 metų atlyginimų vidurkį pagal specialiai šiam tyrimui 2013 09 30 atsiųstus konkrečių bibliotekų dokumentus iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos.

Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka

Veidrodėli, pasakyk, kas skurdesnis už bibliotekininką...

Apgailėtini skaičiai, prie kurių skurdo Lietuva jau yra nuolankiai pripratinta. Negana to, šių didžiausių Lietuvoje bibliotekų steigėja yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Ir kaip tik dėl to apima didžiausia gėda...

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka ir jos 2013 metų atlyginimų vidurkis: „iš viso kultūros darbuotojų – 66, prieš mokesčius – 1468 Lt, atskaičius mokesčius – 1166 Lt; iš jų specialistų – 61, prieš mokesčius – 1321 Lt, atskaičius mokesčius – 1059 Lt“. Atsiųstą 2013 09 30 dokumentą pasirašė direktorius Petras Zurlys ir vyriausioji finansininkė Danguolė Stropienė (pdf).

Kauno apskrities viešoji biblioteka ir jos 2013 metų atlyginimų vidurkis: „iš viso kultūros darbuotojų – 145, prieš mokesčius – 1400,80 Lt, atskaičius mokesčius – 1117,09 Lt; iš jų specialistų – 130, prieš mokesčius – 1349,75 Lt, atskaičius mokesčius – 1079,81 Lt“. Pasirašė direktorė Asta Naudžiūnienė ir vyriausioji buhalterė Vita Mozūrienė (jpg).

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir jos 2013 metų atlyginimų vidurkis: „iš viso kultūros darbuotojų (be vadovų) – 79, prieš mokesčius – 1477,13 Lt; atskaičius mokesčius – 1172,80 Lt“. Pasirašė direktorė Rima Maselytė ir vyr. buhalterė Jūratė Žmoginienė (pdf).

Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka ir jos 2013 metų atlyginimų vidurkis: „iš viso kultūros darbuotojų – 67, prieš mokesčius – 1434 Lt, atskaičius mokesčius – 1141 Lt; iš jų specialistų – 56, prieš mokesčius – 1338 Lt, atskaičius mokesčius – 1071 Lt“. Pasirašė direktorė Rūta Žirgulytė ir buhalterė Ilona Stankūnė (jpg).

Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka ir jos 2013 metų atlyginimų vidurkis: „iš viso kultūros darbuotojų – 69, prieš mokesčius – 1410 Lt, atskaičius mokesčius – 1114 Lt; iš jų specialistų – 58, prieš mokesčius – 1347 Lt, atskaičius mokesčius – 1075 Lt“. Pasirašė direktorius Juozas Šikšnelis ir vyriausioji finansininkė Andželika Plotnikova (jpg).

Klaipėdos viešoji I. Simonaitytės biblioteka

Skurdo bazė – 122 litai

Būtent skurdo dieta ir net skurdo politika šiandien yra pagrindinis Lietuvos gyvenimo veiksnys ir aktualiausia problema. Beje, ši problema sukurta ir skurdo politika su griežtai įtvirtinta skurdo dieta vykdoma mūsų pačių valia ir bendru sutarimu. Kaip kitaip paaiškinti, kad nė karto nuo Nepriklausomybės paskelbimo per 20 metų neteko girdėti jokio protesto prieš nustatytą absurdiško dydžio bazinę mėnesinę algą? Kaip tik pagal ją su juokingai „didėjančių“ koeficientų žaisme skaičiuojami kultūros darbuotojų ir bibliotekininkų atlyginimai.

Šiandien bibliotekininkų bazinė mėnesinė alga – 122 litai, t. y. 35 eurai, kurie dauginami iš koeficiento. Pavyzdžiui, dabar minimalios algos koeficientras yra 8,2, o buvo 6,45. Toks sakralus skaičių žaidimas. Pabandykime pagarsinti šiuos unikaliai lietuviškus skaičius kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiams ir palaukime jų reakcijos. Apie ją galima bus tyliai pasikalbėti, nes garsiai save niekinti lyg ir nedera...

Beje, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos prezidentė ir Lietuvos edukologijos universiteto bibliotekos direktorė Emilija Banionytė priminė, kad „iki krizės buvusį bazinį mėnesio atlyginimą – 128 litus – bibliotekininkams krizės metu sumažino iki 122 litų ir iki šiol jo nepakėlė“. Matyt, krizės finansininkai užsimiršo, užsižaidę koeficientų daugyba. Ir šiaip, ko čia nori tie niekam nereikalingi bibliotekininkai. Juokingos aukos, jeigu nori daugiau – tegul eina „į verslą“.

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka

60 savivaldybių – 1295 bibliotekos su 2533 darbuotojais

Dar įdomiau skaityti Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkės ir Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorės Danguolės Abazoriuvienės atsiųstus atsakymus ir paaiškinimus, kurie išsamiai atsakė į nusiųstus klausimus apie visų savivaldybių bibliotekų tinklą ir jų darbuotojų atlyginimus.

„Savivaldybių viešųjų bibliotekų tinklą sudaro: 60 savivaldybių viešųjų bibliotekų su padaliniais miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Iš viso 1295 bibliotekos (2013 m. sausio 1 d. duomenys). Jose dirba 2533 profesionalūs darbuotojai. Bibliotekų darbuotojų atlyginimai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu patvirtintomis darbo apmokėjimo sąlygomis.

Šiuo metu vadovaujamasi Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-240 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. ĮV-677 „Dėl kultūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo“ pakeitimo“. Jie nustatomi vadovams skiriant koeficientus x bazinės mėnesinės algos (122 Lt). Koeficientai skiriami, atsižvelgiant į einamas pareigas ir išsilavinimą. Atlyginimų dydis priklauso ir kokiu etatu darbuotojas dirba, nes daugumoje bibliotekų (ypač kaimų) darbuotojai dirba 0,75, 0,5 ar net 0,25 etato.

Minimaliausias atlyginimas bibliotekininko, dirbančio visu etatu, yra 1000 Lt, t. y. minimali mėnesinė alga. Lietuvoje minimalų atlyginimą gauna vid. 18 proc. bibliotekininkų (didžiausias proc. gaunančių minimalų atlyginimą yra 47). Apie didžiausią atlyginimą sunku pasakyti, nes tokios informacijos neturiu.

Savivaldybių viešųjų bibliotekų steigėjos yra savivaldybių tarybos. Atskirose savivaldybėse bibliotekininkų atlyginimai yra įvairūs. Tai priklauso nuo savivaldybės stiprumo, požiūrio į bibliotekininko darbą ir savivaldybės tarybos patvirtinamo darbo užmokesčio fondo. Konkrečius koeficientus darbuotojams nustato bibliotekų vadovai (vadovams – savivaldybių tarybos).

Šiuo metu bibliotekininkų atlyginimų vidurkiai ir kaip jie atrodo, lyginant su vid. atlyginimu šalyje (2012 m. bruto – 2171, neto – 1679): bibliotekininko, turinčio aukštąjį išsilavinimą, atlyginimas: bruto – 1508 Lt (lyginant su vid. Lietuvos – 663 Lt), neto – 1189 Lt (lyginant su vid. Lietuvos – 490 Lt). Bibliotekininko, turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, atlyginimas: bruto – 1257 Lt (lyginant su vidutiniu Lietuvos – 914 Lt), neto – 1002 Lt (lyginant su vidutiniu Lietuvos – 677 Lt). Vidutinis bibliotekininko atlyginimas (neįskaičiuoti vadovų ir skyrių vedėjų atlyginimai): bruto – 1382 Lt (lyginant su vid. Lietuvos – 789 Lt), neto – 1095 Lt (lyginant su vidutiniu Lietuvos – 584 Lt).

Prieš krizę jie buvo atitinkamai 4,5 proc. didesni, nes buvo skaičiuojami nuo 128 Lt bazinės mėnesinės algos.

Darbuotojų skaičius mažėja (2012 m. sumažėjo 1,12 proc.). Aukštąjį išsilavinimą turėjo 38,8 proc., aukštesnįjį – 45,1 proc., kitą – 16,1 proc. Aukštąjį išsilavinimą turėjo 42,5 proc. profesionalių bibliotekininkų, iš jų bibliotekininkystės ar informacijos mokslų – 23,1 proc., aukštesnįjį – 48,3 proc., iš jų bibliotekininkystės – 35,5 proc., kitą – 9,1 proc. (Duomenys paimti iš Dalios Jaskonienės, LNB BC Bibliotekų vadybos skyriaus vyriaus. metodininkės straipsnio „Lietuvos savivaldybių viešosios bibliotekos 2012 metais.)“

Šiuolaikiškai atnaujinta Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka

Ant kultūros aukuro – jaunimas be kultūros

Pasak D. Abazoriuvienės, „darbuotojų maži atlyginimai kelia įvairių problemų: mūsų profesija nėra patraukli, kolektyvai sensta (amžiaus vidurkis – 49 metai), į juos neateina dirbti jauni specialistai, profesionalūs ir labai gabūs darbuotojai palieka bibliotekas“.

Net ne juokingas, o visiškai kvailas šūkis galėtų skambėti taip: „Lietuvos jaunime, pasiaukok vardan kultūros ir eik dirbti bibliotekininku už 1000 litų! Vietoj maisto – knygos, vietoj stogo – žvaigždės.“

Paradoksas, kad raštijos saugyklose dirbantys žmonės Lietuvoje yra baudžiami. Štai ką reiškia vėlyvas krikštas ir tik 1547 metais pasirodžiusi pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Itin simboliška, kad bibliotekininkų nereikalingumas kaip tik tiesiogiai susijęs su šiuo vėluojančiu traukiniu, nes garsiausia Lietuvos biblioteka yra pavadinta kaip tik Martyno Mažvydo vardu.

Galima ir „pozityvi“ versija. Kad lietuviai visame pasaulyje išsiveržė bent vienoje srityje į avangardo lyderius ir jau šiandien futuristiškai nusprendė, kad spausdinta raštija yra visiška atgyvena, neverta dėmesio. Tad ir atlyginimai „užsispyrusiems bibliotekininkams“ gali būti nebent simbolinės išmokos. Pašalpos atgyvenoms.