Esu latvė ir dirbu advokate Norvegijoje, padedu tėvams bendrauti su Norvegijos vaikų inspekcijomis ir teismais. Ir juristės, ir socialinės darbuotojos išsilavinimą įgijau Norvegijoje.

Mano sociainės darbuotojos išsilavinimas yra toks pat kaip Norvegijos vaikų inspekcijos darbuotojų. Diskutuojama, ar vaikų atėmimas užsienyje, taip pat ir Norvegijoje, yra pagrįstas ar ne.

Daugeliui atrodo, kad nėra dūmų be ugnies, ir manoma, kad vaikus atima iš asocialių šeimų. Deja, mano praktikoje taip yra tik retais atvejais.

Dažnai pastebiu, kad Norvegijos vaikų inspekcija, susidūrusi su latvių ar rusakalbių šeimomis, patiria daug bendravimo sunkumų ir dėl kalbos, ir dėl kultūrų suvokimo. Taip pat yra prietarų ir nulis žinių apie Rytų europiečius.

Svarbiausia yra tai, kad Norvegijos vaikų apsaugos sistema turi trūkumų. Norvegijos vaikų apsaugos įstatymas paremtas tuo, kad vaikų inspekcijos darbuotojai, vertindami šeimas ir priimdami sprendimus, remiasi tuo, kas įstatyme vadinama „profesionaliu vertinimu“.

Problema yra ta, kad šie darbuotojai turi vos trejų metų išsilavinimą aukštojoje mokykloje, į kurią galima lengvai įstoti ir su silpnais rezultatais.

Ieva Zigurė Risė. Nuotr. facebook.com
Ieva Zigurė Risė. Nuotr. facebook.com

Šiame įstatyme numatytasis „profesionalus vertinimas“ daugeliu atvejų yra labiau darbuotojo subjektyvus vertinimas, į kurį jis/ji sudeda savo simpatijas ir antipatijas, savus įsitikinimus ir panašiai. Apie kiekvieną šeimą galime rasti ir pozityvių, ir negatyvių argumentų, priklauso nuo to, kuris ir kaip tai vertina.

Vaikų inspekcijos darbuotojai turi pernelyg didelę galią, kuri daugeliu atvejų net nepalyginama su jų žiniomis ir sugebėjimais. Todėl jų vertinimai yra klaidingi ir tai, ką jie daro, dažnai labiau sužeidžia, o ne reabilituoja vaikus ir šeimas.

Vaikų auginimas Latvijoje skiriasi nuo vaikų auginimo Norvegijoje. Bet tai nereiškia, kad vaikus reikia atimti.

Norvegijos vaikų inspekcija turi mažai žinių ir supratimo apie Latviją, o įprastinis požiūris yra toks, kad reikia daryti, kaip daroma Norvegijoje, nes tai yra geriau. Latvijoje, pavyzdžiui, mamos dažniau vaikus gražiai rengia ir puošia, ypač mergaites.

Norvegijoje vaikai mokyklose ir vaikų darželiuose vaikšto aprengti kombinezonais, kad galėtų laisvai žaisti smėlyje, ant žemės, sniege, nepaisant kokios oro sąlygos būtų. Jei vaikas į vaikų darželį nuvežamas aprengtas gražia, šviesia suknute, su kuria nepageidautina žaisti purvyne, tai gali būti įvertinta negatyviai.

Dalis latvių Norvegijoje turi ir prastesnes ekonomines sąlygas nei eilinis norvegas. Pagal įstatymą ekonominės sąlygos negali tapti priežastimi, kad būtų atimtas vaikas, tačiau praktikoje matome, kad, deja, tai tampa priežastimi atimti vaiką.

Mes skiriamės ir kalbėjimo manieromis bei emocijų išraiška. Norvegijoje tėvai privalo įdėti vaikams į mokyklą maisto. Turėjau tokių atvejų, kai latvių įdėtas vaikams maistas norvegams atrodė keistas ir jie dėl to informuodavo vaikų inspekciją. Mokyklos atstovai teisme reiškė nuomonę, kad visi mokiniai į mokyklą privalo atsinešti norvegiškus sumuštinius.

Taip pat Norvegijos vaikų inspekcija negatyviai žiūri į tai, jei vaikui liepiama muzikuoti ar sportuoti rimčiau, nei kitiems vaikams, ar į tai, kiek daug vaikas įtraukiamas į namų pareigų pildymą. Latvijoje vaikai daug daugiau įsitraukia į namų pareigų atlikimą.

Vienoje byloje, kurioje buvo nuspręsta, kad vaikas sugrįš į Latviją, Norvegijos vaikų inspekcijos darbuotoja kelyje į Oslo oro uostą skambino man. Ji buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi, kad, įskridus į Latviją, ją ir jos kolegas gali kažkas užpulti ir pagrobti vaiką.

Turėjau juos raminti. Po to, kai vaikas sėkmingai buvo nuvežtas į Latviją, darbuotoja man pasakė, kad yra maloniai nustebinta Latvijos, kad daug ko išmoko, veždama Latvių vaiką Latvijos vaikų globos įstaigai, ir kad apie Latviją susidarė tik pozityvią nuomonę.

Ji buvo tikra, kad vaikas atsidūrė gerose rankose, tačiau aš ilgai ir sunkiai su ja kovojau, kol ji sutiko grąžinti vaiką į Latviją.

Pagal įstatymą šeimoms priklauso pagalba, nes vaikų atėmimas yra numatytas kaip paskutinė priemonė. Deja, praktika yra tokia, kad pagalba šeimoms turi būti apmokėta iš savivaldybės biudžeto, o šis yra taupomas. Jeigu vaikas iš šeimos atimamas, tai pinigai, kurie keliauja paskui vaiką, jau yra iš kito biudžeto. Norvegijoje labai daug lėšų skiriama vaikų apsaugos sistemai, įskaitant įvaikintojų išlaikymą ir panašiai.

Labai gaila, tačiau atimtųjų vaikų ateitis nėra šviesi. Daugelis jų, kai jau suauga, turi labai rimtų problemų.

Net Norvegijos vaikų inspekcija laiko rizika, jei žmogui, kuris buvo jų priežiūroje, gimsta vaikas. Atėmimas iš šeimos vaiką traumuoja.

Deja, įvaikintojų šeimos irgi nėra pastovios, ir vaikams prisieina laikas nuo laiko keisti šeimas ir mokyklų aplinką. Tokie vaikai patys, kai jau suauga, pasakoja, kad jiems sunkiausia buvo, kad niekas jų nesiklausė ir kad jie vaikų inspekcijos sprendimuose figūravo tik kaip vardas ir pavardė – vaikų inspekcija laikas nuo laiko vis priimdavo naujus sprendimus vaikų neatiduoti tėvams, kaitalioti įvaikintojų šeimas ir vaikų namus, nė neklausdami pačių vaikų nuomonės.

Rimta problema Norvegijos vaikų inspekcijos praktikoje yra grubūs žmogaus teisių pažeidimai, kai vaikai atimami iš užsieniečių šeimų. Ir pagal vaikų konvenciją, ir pagal Norvegijos vaikų apsaugos įstatymą atimtuosius vaikus reikia stengtis apgyvendinti pas šeimos gimines ar draugus.

Jei to padaryti neįmanoma, tuomet reikia ieškoti šeimos, kurioje vaikas galėtų išlaikyti savo gimtąją kalbą ir kultūrą. Tokios šeimos galima ieškoti ir Norvegijoje, ir šalyje, iš kurios vaikas kilęs.

Praktikoje tai nedaroma. Aš nuolatos dėl to turiu kovoti su Norvegijos vaikų inspekcijomis.

Labai dažnai vaikų inspekcija net neleidžia tėvams susitikimų su vaikais metu kalbėtis gimtąja kalba. O tai irgi yra rimtas žmogaus teisių pažeidimas.

Šaltinis: diena.lv

Naujausi

Teisingumo ministerija inicijavo Antano Kandroto ekstradicijos procedūrąPolitika · 2026-08-04Gitanas Nausėda reikalauja apsaugoti žmones nuo kainų augimoPolitika · 2026-08-04Lietuva rengiasi kartu su Ukraina gaminti dronusKaras ir taika · 2026-08-04Ispanija reikalauja solidarumo – Lietuva solidarumą supranta savaipPolitika · 2026-08-04

Komentarai (21)

Rikiuoti
eda2017-03-25 02:40

Galiu atsakingai patvirtinti,kad vaiku pietus Norvegijoje skurdus,nera jokiu valgyklu, jokiø karsto maisto-tik sumustinukai,mano vaikai mokesi nuo pirmos klases,trejose mokyklose Osle,siaubas,kai kurie norvegiukai atsinesdavo duonos su paprika-tai tokie budavo pietus. Tai faktas -vaikai liudininkai ir mokyklos geruose Oslo rajonuose, neprastos.

ai2016-03-03 16:18

tikrai....kur yra vaiko gerove, kuria jie taip propoguoja??? Sumustiniai darzeliuose...siaubas!!! nebesneku kai atima vaikus, kaip suzalojama ju psichika. Ka vaikas patiria, koks siaubas buna ju akyse, baisu net isivaizduoti. Viskas jiems svetima, zalojami vaikai paciu ziauriausiu budu, kokiu tik imanoma. Vaiko gerove !!! Ziauru, kraupu ir baisu....

konkreciai2015-05-29 19:27

konkreciai ir paprastai parase taip, kaip ir yra praktikoje. Ta pati padetis ir Svedijoje. Svedijoj nuo praeitu metu jau padidintas planuotas vaiku isvezimo is namu skaicius :35000 per metus. Dar pries kelis metus penkerius metus isveztu vaiku skaicius per metus buvo 25000 per metus. Dar anksciau , 2000-2008 skaicius buvo 20. 000 per metus, dar maziau isveztu vaiku buvo, kai nebuvo homoseksualiu "santuoku" ir maziau pedofilu. Taigi , vaiku poreikis auga, tai ir vaiku atiminejimo mastai auga vaiku biznyje.

Irena2015-03-29 13:33

Tiesiog sitas straipsnis - propaganda pries Norvegu vaiku teisiu organizacija.BE PRIEZASCIU "BERNEVERNET"NIEKADA NEATIIMS VAIKA IS SEIMOS.!!!!!

Granlund2015-03-24 21:31

I Norvegija girtuokliu seimos neatvaziuoja tam jie neturi nei pinigu nei noro. Novegijoj isgyvena ir susikuria sau darbus tik labai darbstus ir atsakingi zmones, gersi prarasi darba ir niekada norvegijoj neisitvirtinsi. Taip kad vaikai atimami is tvarkingu geru tevu, nes norgams reikia darbo vietu ir geru algu tai patogus, lengvas irprivatus biznis ,musu vaikai lietuviukai. Jei tos seimos butu zinojusios , kad bus atimti is ju vaikai gyvenime butu i norvegija kojos nekele. Mes turime kovoti pries blogi kuris yra sioj salyje , o neteisinti ji. Atvaziuokit pabandykit cia isgyventi nors keleta meteliu, ir pamatysite, koks cia rojus. Tada galėsite ir komentuoti apie vaiku atiminejima...

Užsakytas straipsnis2015-03-24 19:45

Pilnas kažkokios arogancijos, na, tai Norvegijoje, atseit ir specialistų išsilavinimas prastas, tai jie kalbos latvių nesupranta, tik ji, ten atvykusi, tai OHO. Esmę šio puolimo ant Norvegijos paaiškina tai - ši latvė padeda motinoms, iš kurių atimti vaikai, pervežti juos į Latvijos globos namus. Į globos namus, bet ne tėvams auginti. Atseit paslauga apsimokės, nepavyko pagyventi iš norvegiškų pašalpų, tegul vaikas keliauja į globos namus Latvijoje arba pas giminaičius, tai jie gaus globos pinigus. Tai kur čia yra tos " gerietės" mamytės? Savo papasakotoje istorijoje vaiką augins Latvijoje, bet ne motina, o globos namai? O kur motina, gyvens Norvegijoje? Gal nereikia stumti ant norvegų, na, neatima norvegai vaikų iš rūpestingų tėvų, o jos klientės matyt, savo netinkamą elgesį turbūt bando paaiškinti kažkokiais latviškais ypatumais? Tik neaišku, ko tos latvės važiuoja į Norvegiją, jei ten taip viskas blogai?

11-tam2015-03-24 13:27

Jei atsibodo- neskaityk, rašysiu kiek norėsiu, gali ir negrasinti.Tik įdomu, kodėl gi taip tave erzina kita nuomonė, kaip tu vadini "trigrašis"?

10-tam2015-03-24 13:21

Malonu,kad jau atpažįsti mane iš rašymo stiliaus. Na, o jei nepatinka mano nuomonė, tai tamstos reikalas, tik prašyčiau troliais nevadinti. Vis dėl to manau, kad Norvegijoje iš tvarkingų šeimų vaikų neatiminėja, taigi čia klausimas apie netinkamai prižiūrinčias savo vaikus. Matyt, vakarėliai, girtavimai, muštynės ir nuolat besikeičiantys sugyventiniai, tavo nuomone, yra visai normalu, tai norvegams atrodo, kad tokia aplinka yra netinkama vaikui. Žiūrint ką vadinsime ta asocialia ar neasocialia šeima. Gražiai čia paporinai apie kraujo ryšius, meilę vaikams, bet žinok, kad būna ir kitaip- motina su keturiais vaikais, kurių vieną nukankino sugyventinis ( už tai nuteistas), bet kai ateidavo tikrinti vaikų teisės, sugyventinis slėpdavosi spintoje, o sumuštas berniukas būdavo uždaromas vonioje- buvo slepiamos mėlynės ant berniuko kūno. Tai čia iš labai " didelės" meilės vaikui? Ir motina net nebuvo teisiama ir vaikai neatimti, viskas gerai? Tai čia tavo nuomone irgi labai gera šeima? Matyt Norvegijoje taip nemanoma. Nepatinka Norvegijos tvarka, tai nevažiuokit ten, pas save pirma tvarką pasidarykit. Beje, Lietuvoje našlaičių yra labai mažai ( kur tėvai yra mirę), bet labai daug tėvų paliktų nereikalingų vaikų.

taigi2015-03-24 12:32

Pasirodo Norvegija -tokia turtinga salis, o vaikai darzeliuose ir mokyklose valgo tevu iduota maista! Jie neturi valgyklu viesose istaigose o valgo kaip pries simta metu- sausa nekokybiska maista! O ka jau kalbeti apie nemokama maitinima daugiavaikiams ar soc. remtiniems, jiems tai matyt utopija!

Marija2015-03-24 00:12

Jaunom seimom reikia is ten begti.

Jonis To 2,4,5,9 Vaikų teisių tarnybos veikėjui2015-03-23 21:57

Atsibodai! Apie vaikų priežiūrą LIETUVOJE rašyk ataskaitas ir vykdyk savo tiesiogines pareigas (nerašinėjęs), neveltui už tai pinigus gauni. O jeigu įdomu, apie „Barnevernet“ veiklą pateik užklausimą savo viršininkei Vilniuje. Dar įkiši savo trigrašį 77.240.250.227 ...

Troliui 77.240.250.2272015-03-23 20:45

Labai pažįstamas tamstos kalbėjimo braižas :) Tačiau šis tekstas nekalba apie asocialių šeimų problemas. Šis tekstas kalba apie skirtingus suvokimus, kas yra šeima, vaikai, kaip skirtingai vertinama vaikų apsaugos problema. Norvegai stengiasi vaikus nuo mažens socializuoti, nutraukti prigimtinius ryšius tarp šeimos narių. Latviai ir lietuviai puoselėja giminystę ir kraujo ryšius, o motinai nieko nėra brangiau už vaiką. Nes advokaltė nekalba apie gyvulius nei apie norvegų, nei apie latvių. Kalba apie žmones ir normalias šeimas. Tačiau be kontrolės veikianti vaikų inspekcija pavirto unikaliu autonominiu dariniu, kurio veikla skatinama privačių fondų ir privačių rėmėjų. O va auditas jiems kažkodėl negresia - nepavaldūs nei policijai, nei vyriausybei, nei karaliui. Nuostabi institucija. Bet daina ne apie tai. O apie tai, kad vienas trolis nuolat nori visus nuvesti nuo pagrindinės temos, nes turi tokią užduotį. Ir dar apie tai, kad trolis čia nesilankytų, jam per žema ir per šlykštu su tokio lygio publika bendrauti, bet va turi užduotį. Sėkmės, trolinkis, norvegai va su savo trolių mitais nukeliavo iki to įvaizdžio - šlykštaus ir bauginančio tamsos padaro, grobiančio vaikus. O kad čia nesitrolintum, tai klok vardą ir nuopelnus Lietuvos našlaičių labui. Šviesuolis mat, atsirado, liežuviu dumblą iškelt.

to marš marš tratata2015-03-23 19:49

Marš marš rūpintis Lietuvos " nereikalingais" vaikais, patyčiomis, vaikų savižudybėmis, o Norvegija puikiausiai išgyvens ir be tų pašalpinių, kur labai nori ten nuvykusios savo betvarkę padaryti. Tegul nejuokina ta advokatė, kad atima vaikus nu tai tik iš idealių šeimų, jos toks biznis, gerai matyt iš to uždirba. Dar vienas nesąmonių rašinėtojas- "Norvegija be norvegų" na čia tai gerai sumąstei. Norėtum. Pasidomėk kokie pinigai sukasi lietuviškoje vaikų priežiūros sistemoje, ir kaip ginamos vaikų teisės? Vis dėl to Norvegijos, o ne Lietuvos vaikų gyvenimo sąlygos vienos geriausių pasaulyje. Lietuva nebent savižudžiais pagarsėjo....

SKVERNELIS2015-03-23 19:47

reikalas rimtas. reikės skirti Viešvilės gerb. direktoriui apsaugą ir rentą iki gyvos galvos. tokia tradicija.

išvada2015-03-23 19:02

geriau vaikų neturėt, nebus problemų

Marš marš tratata2015-03-23 18:38

norvegų auklėjimo sistema privedė prie to,kad norvegai nenori gimdyti ir turėti savų vaikų,jiems svarbiausia kūno malonumai ir visokie iškrypimai,todėl mokyklose ir darželiuose norvegų vaikai sudaro mažumą,jie supranta,kad nyksta, kaip tauta geometrine progresija ir grobdami vaikus pagrinde iš rytų europos emigrantų, perduoda,jeigu pastebėjot,taip vadinamoms homoseksualioms poroms,taip bandydami padidinti savo tautos skaičių. Kita svarbi priežastis,kodėl daromi tokie nusikaltimai žmogiškumui, ši vaikų grobimo schema remiama dideliais pinigais,tai netgi visai neblogas biznis ir pragyvenimo šaltinis. P. S. jeigu viskas būtų gerai ir gražu,kaip norvegai piešia ir suokia, tai valdžia bendrautu ir neišsisukinėtu nuo nepatogių klausimų,o dabar pasislėpe tipo vardan pagrobtų vaikų gerovės. Norvegija bus,bet be norvegų,su tolerantais demografinės problemos neišspręs.

3-iam2015-03-23 17:19

Kadangi tokių lietuviškų patyčių, kaip Lietuvos mokyklose norvegai nenori įdiegti, tai sakai, jau labai labai blogai? O kai Lietuvoje dėl tų patyčių vaikai žudosi, tai gal sakysi, kad gerai, čia jau nebe graudžios istorijos? O gal tragiškos?

1-am2015-03-23 17:14

Užuojautą gali pasilaikyti sau, gal suprask pagaliau, kad Norvegai tą ir daro - kovoja už savo šalyje gyvenančius vaikus ir nepageidauja, kad kažkokios atvykėlės primestų " savo" vaikų auginimo tvarką, kultūrą ir kitus savo įpročius ir gyvenimo būdą.

Mants2015-03-23 17:11

Norvegijoje tai vadinama Janteloven, trumpai niekas negali issikirti vienas is kito ar buti geresnis uz kita, tai yra visiskai prisinga mums lietuviams. Ir kadangi nekompetetingi(netolerantiski) asmenys dirba bv tai ir nutinka graudzios istorijos.

Vaikų auginimas2015-03-23 17:07

Latvijoje skiriasi nuo Norvegijos, o vaikų auginimas Lietuvoje turbūt taip pat skiriasi. Pavyzdys--Lietuvoje 6 vaikų motinos ( pašalpos apie 3000 lt ) vienas vaikas mirė, o kitą mergaitę nusilpusią močiutė pati atnešė į ligoninę. Ekspertai nustatė, kad vaikas mirė nuo išsekimo dėl ilgalaikio badavimo, metais jaunesnei sesutei dėl tų pačių priežasčių išsivystė anemija. Nustatyta, kad vaikai nuolat badaudavo, buvo aptekę utėlėmis, dėvėjo nešvarius drabužius, sirgo anemija, nebuvo vedami pas gydytojus. Taip buvo surašyta byloje, bet vaikų teisių pažymose buvo surašyta, kad jie vaikų nepriežiūros, maisto, švaros trūkumo nepastebėjo. Tai kieno čia išvados buvo " subjektyvios"? Tai nuo ko tada mirė vaikas ir susirgo jo sesutė? Ko gero, Norvegijoje nelaukiama, kol mirs vaikas, juo pasirūpinama anksčiau. Tik neaišku, ko tos latviško ar lietuviško vaikų auginimo būdo mamytės veržiasi į tą Norvegiją ir dar reikalauja kad su jų apsileidimu būtų taikstomasi, bet pašalpos būtų mokamos. Ta autorė giriasi, kad vaikas buvo išvežtas į Latviją, tik kažin ar jo mamytė išvažiavo paskui vaiką į Latviją ir juo rūpinosi Latvijoje, ar vis dėlto liko Norvegijoje " ant gero gyvenimo"? Manau,jei jau labai norit gyventi Norvegijoje, tai vis dėlto teks laikytis Norvegijos tvarkos.

Suvalkas2015-03-23 15:08

Sprendziant is daugelio atsliepimu, norvegu reikia ir bijot ir kartu atjaust, juos dievas nuskriaude nedaves meiles jausmo, juk net gyvunai myli ir iki mirties kovoja uz savo vaikus, o ten kazkokie minkstakuniai iskrype...

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi