Europoje demaskuota milžiniška telefonų klastojimo schema: vienas vadeivų – ukrainietis

Europos prokuratūros (EPPO) tyrime „Troja“ atlikta daugiau kaip 160 kratų ir poėmių 19 valstybių, tarp jų – Lietuvoje. Operacijoje dalyvavo apie 1770 policijos, muitinės ir mokesčių pareigūnų.

Austrijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje sulaikyti septyni įtariamieji. EPPO oficialiai pranešė, kad tarp jų – du įtariami nusikalstamos organizacijos vadovai, tačiau jų tapatybių nepaskelbė.

Daugiau detalių atskleidė Vokietijos WDR ir NDR bei laikraščio „Süddeutsche Zeitung“ žurnalistai, susipažinę su konfidencialiais tyrimo dokumentais ir kalbėję su teisėsaugos šaltiniais.

Jų duomenimis, vienas dviejų pagrindinių įtariamųjų yra 43 metų ukrainietis Aleksejus S. Jį Diuseldorfe sulaikė Vokietijos muitinės specialiosios pajėgos.

Kitu pagrindiniu įtariamuoju įvardijamas moldavas Eugen R. Tyrėjai įtaria, kad A. S. ir E. R. kartu su kitais asmenimis įkūrė nusikalstamą organizaciją ir sukūrė sudėtingą tarptautinį bendrovių, fiktyvių įmonių, tarpininkų ir pinigų srautų tinklą.

Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, abu pagrindiniai įtariamieji jau anksčiau buvo teisti už sukčiavimo nusikaltimus.

Tyrėjų versija – nuo 2017 m. buvo kuriama sistema, leidusi senų mobiliųjų telefonų dalis paversti prekėmis, pirkėjams pateikiamomis kaip visiškai nauji telefonai.

EPPO nurodo, kad naudoti komponentai buvo surenkami į mobiliuosius telefonus Honkonge ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Aparatai būdavo išvalomi, supakuojami kaip nauji ir išsiunčiami į Nyderlandus.

Iš ten jie keliaudavo į sandėlius Vokietijoje ir per internetines prekyvietes būdavo parduodami pirkėjams visoje Europos Sąjungoje.

Vokietijos žurnalistų turimuose tyrimo dokumentuose nurodoma, kad buvo pardavinėjami išoriškai nuo tikrų „Samsung“ modelių sunkiai atskiriami telefonai. Įtariamieji, kaip manoma, senas dalis pirkdavo Azijos ir arabų šalių rinkose, o aparatai būdavo surenkami, valomi, perpakuojami ir profesionaliai užplombuojami dirbtuvėse Dubajuje bei Honkonge.

Tyrėjų duomenimis, vien per mėnesį į Europą galėjo būti atgabenama nuo 10 iki 20 tūkst. tokių telefonų.

Didžioji jų dalis, Vokietijos žurnalistų duomenimis, buvo parduota Vokietijoje. Viena su tinklu siejamų bendrovių – „FBA Services B.V.“ – prekiavo ir per „Amazon“.

Kai kurie pirkėjai vėliau skundėsi, kad telefonai neveikia kaip nauji. Vienas klientas, patikrinęs aparato identifikacinį numerį su „Samsung“, esą sužinojo, kad įsigyta prekė nebuvo nauja.

Tačiau telefonų pardavimas buvo tik viena schemos dalis.

EPPO įtaria, kad fiktyvios bendrovės Austrijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Šveicarijoje piktnaudžiavo naudotoms prekėms taikoma PVM maržos schema. Ji leidžia PVM skaičiuoti tik nuo pardavėjo maržos, tačiau negali būti taikoma prekėms, kurios klientams parduodamos kaip naujos.

Vokietijos tyrėjų dokumentuose taip pat aprašyta kita schemos dalis: telefonai būdavo įvežami per Nyderlandus deklaruojant, kad vėliau keliaus į kitas ES šalis, todėl iš pradžių nebuvo sumokamas importo PVM. Tyrėjai įtaria, kad dalis prekių tik dokumentuose „keliaudavo“ į Rytų Europą, o iš tikrųjų būdavo gabenamos tiesiai į Vokietiją.

Vien Vokietijoje, WDR, NDR ir „Süddeutsche Zeitung“ duomenimis, galėjo būti išvengta mažiausiai 24 mln. eurų mokesčių.

EPPO visoje Europos Sąjungoje patirtus PVM nuostolius vertina daugiau kaip 30 mln. eurų.

Vartotojams padaryta žala, EPPO skaičiavimu, siekia mažiausiai 300 mln. eurų.

Vokietijos tyrimo dokumentuose atskirai nurodoma, kad įtariamos grupuotės prekybos apyvarta nuo 2017 m. galėjo siekti mažiausiai 300 mln. eurų.

Tyrėjai domisi ir tuo, kur galėjo būti naudojami iš schemos gauti pinigai.

Pasiklausant įtariamųjų pokalbių esą buvo užfiksuota, kaip A. S. su nekilnojamojo turto brokeriu kalbėjo apie būsto ar kito nekilnojamojo turto įsigijimą. Ukrainietis brokeriui esą nurodė turintis maždaug 3 mln. eurų biudžetą.

E. R., kuris, šaltinių duomenimis, dažnai būdavo Dubajuje, siejamas su „Rolls-Royce Cullinan Black Badge“, kurio bazinio modelio kaina viršija 400 tūkst. eurų.

Vokietijos žurnalistai taip pat skelbia, kad prie tyrimo prisidėjo anoniminis informatorius. Jis iš pradžių apie įtartiną A. S. ir E. R. veiklą pranešė logistikos bendrovei, o vėliau vidinę informaciją perdavė Vokietijos muitinės tyrėjams.

Oficialiai EPPO nurodo, kad jos tyrimas pradėtas gavus Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pranešimą.

Lietuva buvo viena iš 19 valstybių, kuriose vykdyti procesiniai veiksmai. Tarp operacijoje dalyvavusių nacionalinių institucijų EPPO nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Tyrimas tęsiamas. Visi įtariamieji laikomi nekaltais, kol jų kaltė neįrodyta teisme.

Šaltinis: eppo.europa.eu, tagesschau.de