Europos lyderiai atsakingai ruošia visuomenę karui su Rusija

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Alexus Grynkewich pareiškė, kad Rusijos sabotažas, kibernetinės atakos, dronų įsiveržimai ir kiti hibridiniai veiksmai turi vieną tikslą – palaužti Vakarų valią remti Ukrainą. Jo teigimu, valstybės turėtų viešai įvardyti Maskvos atsakomybę, kai tam turi pakankamai įrodymų, ir taip didinti tokių operacijų kainą Rusijai.

Dar griežčiau kalba ES užsienio ir saugumo politikos vadovė Kaja Kallas. Ji paskelbė, kad žvalgybos duomenys rodo Rusiją planuojant daugiau sabotažo aktų Europoje. Pasak K. Kallas, tokiais veiksmais Maskva siekia gąsdinti europiečius, skaldyti visuomenes ir priversti jas mažinti paramą Ukrainai. ES jau rengia specialų greito reagavimo mechanizmą hibridinėms atakoms, kurios formaliai dar nepasiekia karinės agresijos slenksčio.

Tačiau perspėjimai tuo nesibaigia. Danijos žvalgyba skelbia, kad Rusijos karinių veiksmų prieš NATO valstybes rizika didėja. Europos gynybos planuose vis dažniau kartojami 2030-ieji – laikotarpis, iki kurio Rusija, įvairių žvalgybos vertinimu, galėtų atkurti pajėgumus galimai agresijai prieš NATO. Todėl Europai nurodoma skubiai stiprinti oro ir priešraketinę gynybą, sausumos pajėgas, amunicijos atsargas ir dronų pajėgumus.

Kartu tie patys Europos pareigūnai pripažįsta, kad šiandien plataus masto Rusijos puolimas prieš NATO nelaikomas artimu. Lietuvos ir Estijos atstovai Reuters teigė, kad Rusijai tam trūksta pajėgumų, nes didelė jos kariuomenės dalis tebėra surišta Ukrainoje. Danijos žvalgyba tiesioginę plataus masto invaziją taip pat vadina labai mažai tikėtina.

Taigi europiečiams vienu metu siunčiamos dvi žinios: karo rytoj nesitikima, tačiau Rusijos grėsmė didėja ir karui reikia ruoštis jau dabar.

Sabotažas, kibernetinės atakos, dronai, oro erdvės pažeidimai ir informacinės operacijos vis dažniau pristatomi ne kaip atskiri epizodai, o kaip tos pačios konfrontacijos dalys. Riba tarp taikos ir karo viešojoje komunikacijoje darosi vis neryškesnė.

Tiesioginis NATO ir Rusijos karas nėra skelbiamas neišvengiamu, tačiau neslepiama, kad jis vyks.

Europiečiams labai atsakingai vis dažniau aiškinama, kad dabartinė ramybė negarantuota, konfrontacija truks ilgai, o pasirengimas būsimam karui turi tapti nuolatine Europos būsena.