Lietuvai rengiantis Baltijos jūroje statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką, Klaipėdos jūrų uostas aktyviai ruošiasi būti pagrindine platforma vėjo jėgainių gamybos pramonei bei jų priežiūros baze.

Klaipėdos uosto pietinėje dalyje, buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje, jau vyksta paruošiamieji darbai.

Buvusi Tarptautinė jūrų perkėla keičiasi iš esmės – čia griaunami pastatai ir rengiamasi naujos veiklos etapui. 1986 m. veiklą pradėjusi jūrų perkėla keltų terminalo funkcijos nebeatlieka nuo 2017 m. „Viskas turi savo pradžią ir pabaigą. Kad ir kokie ilgalaikiai bei svarbūs tikslai bebūtų, veikiant laikui, aplinkybėms, sąlygoms – jie pasiekti ar ne – tam tikru metu jie tampa beverčiais ir ateina laikas siekti naujų.

Vienas iš geriausiai tai iliustruojančių pavyzdžių yra Smeltės pusiasalis Klaipėdos uoste. Neminint istorijos, ro-ro keltai į Vokietiją, Daniją, Švediją rado naują savo buveinę kitame, labiau tokiems modernesniems poreikiams pritaikytame terminale, o šis, vadintas Tarptautinės jūrų perkėlos vardu, transformuojamas iš esmės tiek savo išvaizda, tiek funkcijomis“, – pasakė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Anot A. Latako, Smeltės pusiasalis tampa jūrinių vėjo jėgainių įrengimo platforma Baltijos jūros regione.

„Tai diktuoja šių dienų laikmetis ir poreikis. Pirmiausia, poreikis Lietuvos jūrinių vėjo parkų įrengimui ir uosto rolės kuriant šalies energetinę nepriklausomybę. Tikiuosi, kad daugelis klaipėdiečių ir šalies gyventojų sukurtose naujose darbo vietose ras puikią savo profesinę ateitį“, – atskleidė A. Latakas.

AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) yra pasirašę investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.

Smeltės pusiasalyje bus rekonstruotos krantinės pritaikant jas vėjo jėgainių elektrinių krovai ir surinkimui. Šiai veiklai bus pritaikyta apie 20 ha teritorija. Investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą gali siekti daugiau kaip 30 mln. eurų.

Mokslo įstaigos gali atnaujinti savo studijų programas, įtraukdamos papildomas specializacijas, susijusias su jūriniu vėju.

Planuojama, jog pirmasis maždaug 700 MW galios jūrinio vėjo parkas Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradės veikti 2028 m. Informuojama, kad iki 2030 m. Lietuva planuoja Baltijos jūroje išvystyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkus, kurie užtikrins pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos suvartojimo.

Naujausi

Komentarai (12)

Rikiuoti
11 jell proto bokštui2023-08-14 13:32

Atsakyk p.bokšte,kodel sumažėjus dujų eksportui iš Rusijos Vokietyjos baba ne išnaudojo jūroje pastatytų vėjo elektros gigantu,o paleido šiluminės elektrynes šeriamas anglimi?

yell...NATO GO NAXO to 5. Na v2023-08-13 01:48

tamstai, su tokiu “sveiku“ protu, pats laikas kurti judėjimą/sąjūdį, už visuotinį laivybos draudimą jūrose ir oušinuose :))) - o tuo pačiu - už draudimą virš jūros lyti(ypač liūtims), pūsti vėjams ir vykti uraganams, taifūnams bei tornadams , kurie kelia nežmoniškas bangas ir triukšmą, bei draudimą rengti pliažus, ir įrenginėti gatves arčiau nei koks kilometras nuo jūros kranto :)))))) - tiesiog siaubiakų siaubiakas, kokie somnambulitikai dabar jau nebesigėdyja girtis savo “sveikais“ protais :))))))))))

yell...NATO GO NAXO to 9. Atei2023-08-13 01:09

kokios dar nch nitrinos ? :))) - ar tamsta pats suvoki apie ką tos brolių piligrimų pasakos ? :)))) - blogiausia, kai apie energetinis reikalus pradeda svaičioti visokiausio plauko diletantai, analfabetai, ir tiesiog idiotai :)

yell...NATO GO NAXO2023-08-13 01:02

na, malūnai jūrose (ypač šiaurinėse) yra vienas efektyviausių būdų gaminti el. energiją :) - jei projektas būtų nekorupcinis, kas šizolitchūanijoje praktiškai nerealu, tai būtų rimtas objektas tvartelio ekonomikoje :) - tik klausimas, kiek jame bus lietuviško kapitalo, ir koks jame bus žlobiškumo ir sveiko proto santykis :))) - iliuzijų mažai :))) ------------ vienok, vienas juokingas pliusas tvarteliui tikrai garantuotas - malūnai atims iš vėjo kone 3000000000 W energijos, t. y. bangos, ardančios pajūrio krantus, taps šiek tiek švelnesnės :)))))))

Ateiną nitrinos2023-08-13 00:26

Vėjo,saules elektrines yra brangios ir ne efektyvios reikes utelizuoti. Vokiečių mokslininkai yra išradę elektros gamybai nitrinas,kurios elektros energyją tiekią 24val. per parą. Nereikalingi brangūs akumai,perdavimo linijos vejas ne visadą,saules,Lietuvoje per metus jos nėra šešis menesius. Privatiems namams nitrinos tieks 5kw galios energyją. Vėjo elektrynes pajūryje tai tas pats biznis Kaip pastatytas jūrų uostas Šventojoje į kurį neįplaukią laivai,o dideli mūsų uźdirbti milijonai išleisti.

Xxxx2023-08-12 08:34

"Ten aukštai angelai gyvena ...", o Pinčiukas Vilniuje.

Xxxx2023-08-12 08:30

Ši istorija su vėjo malūnais iš anksto primena "Velnio nuotaką" ir Baltramiejaus monologą: "Dieve, Dieve ką aš padariau? .... .".

Na va2023-08-11 20:42

Aš ne gamtininkas tačiau sveiko proto žmogus, juk judesiai nuo tos įrangos sukels didilį smūgį ekologijai ir būtent visiems padarams kurie plaukioja jūroje , nereikia būti mokslininkų, jei paprastas dalykas žmogus prieina prie prudo žuvis mano kad tai žemės drebėjimas ir sprūnka toliaiu nuo kranto. Arba žėme drebą nuo tokios įrangos darbo O čią tokie aparatai..... Nežinau tiems "proto bokštams " kurie sukurė sau tokia veiklą manau atpildas bus nuo dievo.... , ne tik pinigai sprendžią bet nuo tokiu sprendimų manau egžistavimas mūsų visų abėjotinas. Atsipeikekit????

Lora2023-08-11 18:32

Ar uostą pavers vėjo malūnu? Gal liberkonservai nesijaučia pajėgūs laivininkystei ar tiesiog neranda pirkėjo uostui po bankroto ?

na2023-08-11 18:28

kai krovinių mažėja drastiškai reikia kažką sugalvoti:)

Lora2023-08-11 18:28

Sezono belaukiant. Elektrą dykai duoda - latviai žada https://www.youtube.com/watch?v=Rxu7bZ1eodE https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vilniaus-mazutu-nebesildys-kas-ji-pakeis-ir-kiek-tai-kainuos-vilnieciams-56-2090274

Romas/Dzukas2023-08-11 17:00

Lietuva nuosekliai naikinama.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi