Vienintelis priklausomas tinklalapis LietuvojeValstiečių ir žaliųjų sąjungos atlikta biudžeto projekto analizė rodo: spaudžiama euro lobistų, vyriausybė tęsia ydingą dešiniųjų politiką. Žadėjusi „atverti regionų augimo perspektyvas“, ji atima iš savivaldybių paskatas kurti darbo vietas – kad ir kiek jų sukurtų, savivalda negaus nė cento daugiau mokestinių pajamų.
„Tai nesiskaitymas su žmonių interesais, kuris palies visų savivaldybių gyventojus, – teigia partijos valdybos pirmininkas, Ignalinos meras Bronis Ropė. – Kaip ir Kubiliaus laikais, jokia savivaldybė nenorės kurti darbo vietų, skatinti vietinių verslų, nes visas iš to uždirbtas pajamas nusavina valstybė“.
Iki krizės galiojo tvarka, kad savivaldybėje sumokėtas GPM pasidalijamas tarp valstybės ir savivaldybių biudžeto. Tačiau diržų veržimo politiką paskelbusi Kubiliaus vyriausybė įvedė ydingą praktiką visą įplaukų prieaugį nukreipti į valstybės biudžetą.
Pasak B. Ropės, tai skatina savivaldybes nieko nedaryti, nes iš jų pastangų pasipelnys tik nacionalinis biudžetas, o savivaldai liks nulis. Labiausiai kenčia aktyvios savivaldybės: „Renovacijos dėka 2013 metais rajone sukūrėme 400 darbo vietų, dėl to turėtų augti mūsų biudžeto pajamos, tačiau dėl žalingo metodo prieaugis iš mūsų atimamas“, – sako meras.
Priešingai nei skelbiama, 2014 metais savivaldybių biudžetai sudarys vos 10,8 proc. nuo nacionalinio biudžeto, kai 2013 metais sudarė 11,19 proc. – nors ant savivaldybių pečių užkrauta politiškai jautri socialinių pašalpų mokėjimo pareiga.
Analizės autorių teigimu, šis ministerijose pagimdytas biudžetas neturi nieko bendra su Vyriausybės duotais pažadais, nes atspindi ne žmonių interesą, o tuščią ambiciją užgniaužti šalies ūkį ir mechaniškai surinkti daugiau įplaukų į biudžetą – siekiant atitikti euro įvedimo 2015 metais kriterijus.
„Kyla pagrįstas klausimas: kodėl Butkevičiaus vyriausybė vadovaujasi tais pačiais kabinetiniais konservatorių principais – nesiskaityti su žmonėmis ir aukoti šalies interesus abejotiniems brangiai kainuojantiems projektams? Skuboto euro įvedimo kaštai – tai ne tik laukiantis kainų augimas, bet visų pirma trypiama savivalda, žlugdomos pastangos kurti realią ekonominę naudą ir pridėtinę vertę, didėjantis atotrūkis tarp išrinktųjų ir jų ignoruojamų „pavaldinių“, – teigia Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
ANALIZĖS SANTRAUKA
Vyriausybė patvirtino biudžeto projektą ir pranešime spaudai pasigyrė, kad biudžetas „atveria regionų augimo perspektyvas ir skatina darbo vietų kūrimą“. Deja, giliau analizuojant patvirtintą biudžeto projektą situacijos vertinimas tampa kardinaliai priešingas skelbiamai reklamai.
Dosnūs rinkiminiai pažadai ir nemenkas žmonių palaikymas įpareigoja Vyriausybę peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės sprendimus, nepaisant įvairaus plauko neoliberalių „ekspertų“ ir politinių oponentų spaudimo. Tačiau atrodo, kad pasirinktas lengviausias kelias: norima įteisinti ir palikti viską kaip buvo.
Anot Valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdybos pirmininko Ignalinos mero Bronio Ropės, „Pirmieji įspūdžiai apie Vyriausybės siūlomą biudžetą labai prasti – valstybės pajamos auga apie 200 milijonų lyginant su praeitais metais, tačiau savivaldybių pajamų augimas – nulinis, įvertinus, kad ant savivaldybių pečių užkraunama politiškai labai jautri pareiga – socialinių pašalpų mokėjimas. Skelbiamas kelių šimtų milijonų savivaldybių biudžetų „padidinimas“ tėra socialinių pašalpų perkėlimas iš valstybės biudžeto eilučių į savivaldybių biudžeto eilutes.
Tuo tarpu bet kokios papildomos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio iš savivaldybių atimamos“.
Mero teigimu, priešingai nei skelbiama, iš tiesų 2014 metais savivaldybių biudžetai sudarys vos 10,8 proc. nuo nacionalinio biudžeto, kai 2013 metais savivaldybių biudžetai sudarė 11,19 proc. Apie kokį „pagerėjimą“ kalbama Vyriausybės spaudos pranešime? Mums tiesiog sakoma – taupykite iš skurdžiausiai gyvenančių žmonių kaip išmanote, nemokėkite pašalpų, ir tada atsiras pinigų.
Pats sprendimas perduoti socialinių pašalpų mokėjimą savivaldybėms nėra blogas. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga visada pasisako už sprendimų decentralizaciją.
Tačiau problema yra naujos daugumos sprendimas tęsti ir galutinai įteisinti dešiniųjų išrastą teisiškai netinkamą praktiką kaip papildyti kiaurą valstybės biudžetą savivaldybių pinigais. Teisėtos papildomos savivaldybių pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio tiesiog „nacionalizuojamos“ ir perduodamos valstybės biudžetui.
Toks buhalterinis Kubilius ir Šimonytės „triukas“ realiame gyvenime virsta vėluojančiais atlyginimais, kultūros darbuotojų streikais, „nemokamomis“ atostogomis. Juk būtent dėl spaudimo savivaldybėms taupyti iš paskutiniųjų vis dar neįjungtas šildymas didmiesčių daugiabučiuose, o miestų ir miestelių gatvės vakarais neapšviestos, dažnėja nusikaltimų.
Krizės pradžioje ankstesnioji dauguma teisino tokį elgesį labai prasta valstybės finansine situacija, tačiau dabar norima galutinai įteisinti gyventojų pajamų mokesčio centralizaciją.
Prisidengdami krize, buvę valdantieji nusprendė bet kokį neplanuotą pajamų augimą atimti. Tai buvo daroma pažeidžiant ilgalaikius susitarimus ir biudžeto formavimo metodiką.
Tačiau naujas ministras pirmininkas, užuot nutraukus ydingą praktiką, siūlo Seimui galutinai įteisinti tokį atėmimą. Savivaldybės neturės jokios motyvacijos gauti papildomų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, kurti darbo vietas.
Jeigu žiūrėsime į prieškrizinius 2008 metų rodiklius ir lyginsime su šiandiena, matome, kad valstybės biudžetas išaugo net 1,3 milijardo litų, tuo metu savivaldybių biudžetai sumažėjo maždaug 610 milijonų litų. Savivaldybių asociacijos skaičiavimu, ilgalaikės tokio pajamų perskirstymo pasekmės yra tolesnis savivaldybių biudžetų mažėjimas, prognozuojama, kad 2015 metais „liesi“ savivaldybių biudžetai gali sumažėti dar daugiau.
Šiemet savivaldybių skolos komunalinių, transporto ir kitų paslaugų tiekėjams padidėjo dramatiškai iki 350 mln. , per pastarąjį pusmetį – net 20 proc.
, tuo metu valstybės biudžetinės įstaigos skolų nebeturi. Kitas pavyzdys – valstybiniai vaikų globos ar senelių namai finansuojami bent dvigubai dosniau nei tai gali leisti savivaldybės.
Anot Ignalinos mero Bronio Ropės, alternatyvą dešiniųjų politikai žadėjęs premjeras lieka abejingas šalies savivaldai, iniciatyvos skatinimo poreikiams. Pavyzdžiui, Ignalinos rajonas pirmas pradėjo masinės daugiabučių renovacijos programą.
Mūsų išrastą praktiką ir sprendimus dabar naudoja visi, taip pat ir premjeras. Renovacijos dėka 2013 metais rajone sukūrėme 400 darbo vietų, dėl to turėtų augti mūsų biudžeto pajamos, tačiau dėl žalingo metodo visas GPM prieaugis iš mūsų atimamas.
Todėl jau ketvirtus metus savivaldybės yra nutraukusios visų vietos verslo paramos fondų finansavimą. Anksčiau skirdavome po kelis milijonus vietos verslui, darbo vietų kūrimui, atleisdavome nuo mokesčių atlyginimus keliančius ir sąžiningai rajone dirbančius verslininkus.
Dabar šiam tikslus galime skirti vos keliolika tūkstančių litų.
Patvirtinus tokį biudžetą, savivaldybės turės ne vieno, bet dviejų mėnesių finansavimo trūkumą, didės kreditoriniai įsiskolinimai, neabejotinai vėluos atlyginimai, bus siūloma daugiau naudotis nemokamomis atostogomis, atlyginimo pakėlimai bus įmanomi tik mažinant darbo krūvį, pvz. kultūros darbuotojai gaus tą pačią algą, bet dirbs pusę dienos ir pan.
Vyriausybės programoje kalbama, kad „vietos savivaldos ir bendruomenių veiklos stiprinimas yra svarbi mūsų valstybės raidos sąlyga“. Žadama „skatinti jaunų specialistų migraciją į labiau nuo didžiųjų miestų nutolusias savivaldybes, mažinti ekonominius ir socialinius vystymosi skirtumus“.
Tačiau atrodo, kad valdžiai nereikia iniciatyvos iš apačios, nereikia savivaldybių ir verslo pastangų kurti darbo vietas regionuose, nereikia savarankiškai ūkiškai besitvarkančių miestų ir rajonų. Žinoma, negalima pamiršti, kad naujame biudžete yra pozityvių dalykų – stabdomas kaimo mokyklų naikinimas, žadama kelti atlyginimus pareigūnams ir pan.
Komentarai
Komentarų dar nėra.