Lietuvos atgrasymo finansavimas – pavyzdys kitoms sritims, kaip reikia ūkiškai leisti pinigus(17)

Lietuvos atgrasymo biudžeto augimas per pastaruosius trejus metus leido reikšmingai patobulinti sąjungininkų kariams suteikiamas gyvenimo ir tarnybos sąlygas, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Informuojama, kad „priimančiosios šalies paramos (PŠP) išlaidos išaugo tris kartus: 2021-2023 m. jos siekia apie 410 mln. eurų.“

PŠP (nepainioti su PIŠ (Premjerė Ingrida Šimonytė) – ekspertai.eu past.) – tai civilinė ir karinė pagalba, kurią taikos metu ar krizės atvejais suteikia priimančioji šalis sąjungininkų pajėgoms, atvykstančioms ir veikiančioms priimančiosios šalies teritorijoje arba vykstančioms tranzitu per šalį.

Lietuvoje šios išlaidos apima investicijas į karinę infrastruktūrą – poligonus, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę, kareivinių remontą, galutinio atvykimo aikšteles. Taip pat ir PŠP įrangos įsigijimą – lauko stovyklų įranga, poligonų ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės įranga, įvairus logistinis transportas. Kitos išlaidos yra skirtos NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse bei prekėms ir paslaugoms.

„Lietuva, būdama NATO nare, turi būti pasirengusi priimti sąjungininkų pajėgas ir suteikti visas joms reikalingas paslaugas: galimybes naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitas paslaugas. Vystant PŠP infrastruktūrą, siekiame sudaryti tinkamas sąlygas greitesniam, efektyvesniam bei patogesniam sąjungininkų dislokavimui Lietuvoje“, – pasakė Krašto apsaugos ministras, labiau žinomas kaip anušauskinių KGB sąrašų skelbėjas, Arvydas Anušauskas, skelbiama ministerijos pranešime visuomenei „

Priimančiosios šalies paramos lėšos išaugo tris kartus: suteiksime sąjungininkų kariams visas reikalingas sąlygas“.

Lietuva priimančiosios šalies poreikiams tenkinti kasmet skiria bent 5-10 proc. visų gynybos išlaidų. Per artimiausius penkerius metus šiai sričiai planuojama skirti daugiau kaip 1 mlrd. eurų.

Lietuvoje yra nuolatos dislokuota ne mažiau nei 2 500 sąjungininkų karių, kurie treniruojasi ginti rytinę NATO sieną ir taip prisideda prie efektyvaus atgrasymo.

Vokietija yra įsipareigojusi artimiausiais metais dislokuoti Lietuvoje brigados dydžio pajėgas nuolatiniam buvimui. Lietuva vertina šį istorinį sprendimą bei deda visas pastangas, kad galėtų priimti brigadą kuo greičiau.

„Didžioji Vokietijos brigados dalis Lietuvoje bus dislokuota jau 2026 metais, o dalis vokiečių karių atvyks į Lietuvą su šeimomis. Vokiečių brigados mokymams ir treniravimuisi bus panaudoti Rukloje ir Rūdninkuose esantys poligonai“, – atskleidė A. Anušauskas.

Naujausi

Prancūzijoje pirmą kartą užfiksuotas „ugnies debesis“, svaidęs žaibusPasaulis · 2026-07-29Graikija stato „Achilo skydą“: iš Izraelio už milijardus perka oro gynybos sistemąPasaulis · 2026-07-29Italijos mafija taikosi į karo Ukrainoje ginklus: nori dronais paleidžiamų sprogmenųPasaulis · 2026-07-29AfD tolsta nuo Merz konservatorių: kanclerio reitingai – dugnePasaulis · 2026-07-29