Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Spalio 18-osios rytą Lietuvos oro erdvę kirto neatpažintas objektas. Dėl jo buvo pasitelkti NATO naikintuvai, paskelbtas oro pavojus, laikinai apriboti skrydžiai Kauno oro uoste. Pasvalio rajone objektas sprogo, o jo nuolaužos apgadino civilinį automobilį.
Kitą dieną premjeras Mindaugas Sinkevičius paskelbė, kad tai buvo ukrainietiškas sprogmenų gabenęs dronas, atskridęs iš Lenkijos pusės.
Tačiau Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Ukrainos institucijų pranešimai atskleidė ne tik naujų faktų, bet ir nesutampančių duomenų bei neatsakytų klausimų.
Lietuvos kariuomenė teigia objektą radarais užfiksavusi dar Lenkijos teritorijoje, 05.47 val. Lietuvos sieną jis esą kirto 06.02 val. Kariuomenės nurodymas perspėti gyventojus pateiktas 06.44 val., o pirmasis perspėjimas išsiųstas 07.00 val.
Vadinasi, nuo kariuomenės nurodyto sienos kirtimo iki pirmojo perspėjimo išsiuntimo praėjo 58 minutės.
Tuo metu Lenkijos kariuomenė pranešė savo radarais tokio skrydžio nepatvirtinusi. Spalio 19 d. Lenkijos gynybos ministerija paneigė žiniasklaidoje jai priskirtą informaciją apie galimą drono paleidimą Lietuvoje, tačiau galutinės išvados dėl jo maršruto nepaskelbė.
Pateikiame išsamią spalio 18–19 d. chronologiją, atskirdami įvykių laikus, vėlesnius pareigūnų paaiškinimus ir aplinkybes, kurios iki šiol neišaiškintos.
Spalio 18 d. Drono skrydis per Lietuvą
• 05.47 val. Lietuvos radarai užfiksuoja objektą Lenkijoje
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas Giedrius Premeneckas spalio 19 d. paskelbė, kad pirmoji objekto žyma Lietuvos radaruose užfiksuota Lenkijos teritorijoje, maždaug už 30–40 kilometrų nuo Lietuvos sienos.
Pasak G. Premenecko, Lietuvos kariškiai konsultavosi su Lenkijos kolegomis, tačiau šie savo sistemose atitinkamų žymų nematė.
Taigi pirmasis duomenų neatitikimas atsirado dar objektui nepasiekus Lietuvos sienos.
• 06.02 val. Objektas kerta Lietuvos sieną
G. Premenecko teigimu, Lietuvos radarai užfiksavo objekto įskridimą į šalies oro erdvę ir toliau stebėjo jo judėjimą.
Tačiau nurodymas perspėti gyventojus tuo metu dar nebuvo pateiktas.
• 06.15 val. Apie galimą droną praneša Kalvarijos gyventojai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) oficialiai patvirtino, kad pirmieji pranešimai skubiosios pagalbos numeriu 112 gauti Kalvarijos savivaldybėje.
Gyventojai pranešė apie galimai skrendantį pavojingą objektą.
Nuo kariuomenės užfiksuoto sienos kirtimo jau buvo praėjusios 13 minučių.
Tačiau Kalvarijos savivaldybė vėliau oficialiai išvardytame perspėtų teritorijų sąraše neminima.
• 06.40 val. Priimamas sprendimas pasitelkti NATO naikintuvus
Pagal vėliau paskelbtą kariuomenės informaciją nuspręsta pasitelkti NATO oro policijos misiją vykdančius Italijos naikintuvus „Eurofighter“.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas aiškino, kad naikintuvų pilotai turėjo radarų kontaktą, tačiau dėl rūko negalėjo objekto vizualiai identifikuoti.
Ministro teigimu, taikos metu būtina įvertinti, ar neatpažintas objektas nėra civilinis orlaivis.
Tačiau konkrečios karinės procedūros, apibrėžiančios galimybę neutralizuoti radarais stebimą objektą be vizualinio identifikavimo, visuomenei nepateiktos.
• 06.44 val. Kariuomenė nurodo perspėti gyventojus
PAGD oficialiai patvirtino, kad šią minutę Lietuvos kariuomenė nurodė Kauno apskrities gyventojams išsiųsti geltonojo oro pavojaus pranešimą.
Pagal nustatytą tvarką perspėjimo poreikį ir teritoriją nustato kariuomenė. Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) nurodo, kurį iš anksto parengtą perspėjimo šabloną naudoti, o PAGD suderina tekstą ir organizuoja jo išsiuntimą.
Nuo sienos kirtimo jau buvo praėjusios 42 minutės.
Tačiau 06.44 val. yra tik kariuomenės nurodymo, o ne faktinio perspėjimo išsiuntimo laikas.
• 07.00 val. Išsiunčiamas pirmasis oficialiai užregistruotas perspėjimas
Civilinės saugos svetainėje LT72 nurodyta, kad geltonojo oro pavojaus pranešimas Kauno apskrities gyventojams išsiųstas 07.00 val.
Taigi nuo kariuomenės nurodymo iki išsiuntimo praėjo 16 minučių, nuo sienos kirtimo – 58 minutės, o nuo pirmosios radarų žymos Lenkijoje – 73 minutės.
Kada pranešimas pasiekė konkrečių gyventojų telefonus, viešai nepaskelbta.
• 07.05 val. Laikinai stabdomi skrydžiai Kauno oro uoste
Lenkijos žiniasklaidos paskelbtais duomenimis, 07.05 val. sustabdyti lėktuvų pakilimai ir nusileidimai Kauno oro uoste.
• 07.09 val. Šiaulių ir Panevėžio apskrityse paskelbiamas raudonasis oro pavojus
Oficialioje LT72 sistemoje užregistruota, kad 07.09 val. išsiųstas aukščiausio lygio oro pavojaus perspėjimas.
Gyventojai paraginti nedelsiant ieškoti saugios vietos.
Tuo metu objekto kilmė ir galimas sprogmenų krovinys dar nebuvo viešai nustatyti.
• 07.34 val. Vaizdo kamera Pasvalio rajone užfiksuoja sprogimą
Juodžionių kaimo apylinkėse įrengtos namų vaizdo kameros įraše matyti sprogimas, po kurio pasirodo ugnis ir juodi dūmai.
Įraše nurodytas laikas – 07.34 val.
Tačiau tai kameros rodomas laikas, o ne atskirai oficialios ekspertizės patvirtintas sprogimo momentas.
Vien iš šio vaizdo taip pat negalima nustatyti, ar drono kovinė galvutė detonavo ore, ar jam atsitrenkus į žemę.
• 07.40 val. Latvija perspėja savo gyventojus
Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos paskelbia perspėjimus Bauskės, Aizkrauklės ir Uogrės savivaldybių gyventojams.
Latvijos kariuomenės vertinimu, objektas galėjo patekti į jos oro erdvę.
Jeigu kameros laikas teisingas, Latvijos perspėjimas paskelbtas jau po sprogimo Lietuvoje.
Tačiau nežinoma, kada Latvijos institucijos sužinojo apie objekto nukritimą.
• 07.49 val. Kauno oro uoste atnaujinami skrydžiai
Lenkijos žiniasklaidos duomenimis, po maždaug 44 minučių trukusių ribojimų Kauno oro uostas atnaujina darbą.
• 07.51 val. Pradedamas atšaukti oro pavojus Lietuvoje
Oficialiuose perspėjimuose pavojus palaipsniui atšaukiamas Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse.
Tačiau visuomenei tuo metu dar nebuvo aišku, kur objektas dingo ir kas su juo atsitiko.
• 07.55 val. Dar skelbiama apie objektą prie Biržų
Lenkijos publikacijoje nurodyta, kad Lietuvos civilinės saugos sistemoje 07.55 val. dar buvo skelbiama apie objektą netoli Biržų, judantį Latvijos kryptimi.
Tuo tarpu sprogimo vaizdo kameros įraše nurodytas 07.34 val. laikas.
Tarp šių laikų – 21 minutė.
Tai nebūtinai reiškia, kad institucijos pateikė klaidingą informaciją. Gali būti, kad 07.55 val. paskelbti anksčiau gauti duomenys arba kad kameros laikas buvo netikslus.
Tačiau iki šiol nepateiktas viešas šių laikų sutikrinimas.
• 08.02 val. Atnaujinami skrydžiai Šiaulių oro uoste
Lenkijos žiniasklaidos duomenimis, šiame oro uoste panaikinti anksčiau nustatyti ribojimai.
• 08.11 val. Lietuvoje baigiamas atšaukti oro pavojus
Atšaukiamas paskutinis perspėjimas Panevėžio apskrityje.
• 08.12 val. Latvija atšaukia oro pavojų
Latvijos kariuomenė praneša, kad objektas į šalies oro erdvę neįskrido.
Vėliau paskelbiama preliminari versija, kad jis galėjo pats detonuoti Pasvalio rajone. Taip pat nurodoma, kad NATO naikintuvai jo nenumušė.
• Apie 10 val. Pasvalio rajone randamos nuolaužos
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas patvirtina, kad Juodžionių kaimo apylinkėse aptiktos smulkios galimo drono dalys.
Pagrindinių konstrukcijos dalių dar ieškoma.
Paaiškėja, kad nuolaužos apgadino civilinį automobilį. Žmonės nenukentėjo.
Tuo metu dar nebuvo nustatyta, ar objektas gabeno sprogmenų.
• Iki vidurdienio prezidentas Gitanas Nausėda pareiškia, kad karas persimeta į NATO rytinį flangą
Reaguodamas į incidentą, prezidentas Gitanas Nausėda socialiniame tinkle X pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą plinta į NATO ir Europos Sąjungos rytinį flangą.
Prezidentas atkreipė dėmesį į pakeltus NATO naikintuvus ir Lietuvos gyventojams kilusį pavojų.
Tačiau tuo metu dar nebuvo viešai patvirtinta, kad dronas buvo ukrainietiškas ir gabeno sprogmenų.
Todėl prezidento pareiškimas laikytinas platesniu politiniu karo padarinių vertinimu, o ne technine išvada, kad Rusija tiesiogiai pasiuntė šį droną į Lietuvą.
• Dieną Lenkija pareiškia skrydžio neužfiksavusi
Lenkijos nacionalinės gynybos ministro atstovas spaudai Janusz Sejmej praneša, kad Lenkijos radarų sistemos nepatvirtina drono skrydžio per šalies teritoriją į Lietuvą.
Tai nėra įrodymas, kad dronas tikrai neskrido virš Lenkijos. Tačiau tuo metu Lenkijos kariuomenė neturėjo tokį skrydį patvirtinančių radarų duomenų.
• Popietę Ukraina atsiprašo Lietuvos
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Georgijus Tychas atsiprašo dėl galimo ukrainietiškų dronų nukrypimo į Lietuvos oro erdvę.
Jis paaiškina, kad dronai vykdė operaciją prieš karinius taikinius Rusijoje, tačiau galėjo nukrypti dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių poveikio.
Ukraina pažada perduoti Lietuvos institucijoms tyrimui reikalingą informaciją.
Tačiau konkretaus drono nukrypimo dėl Rusijos elektroninės kovos techniniai įrodymai tuo metu dar nebuvo paskelbti.
• Vakare ministras Robertas Kaunas įvardija preliminarų drono modelį
Ministras susieja incidentą su Ukrainos vykdyta ataka prieš Sankt Peterburgo regioną.
Viešuose jo pasisakymo perteikimuose minimi FP-1 ir FPV-1 pavadinimai.
FP-1 yra Ukrainoje gaminamas tolimojo nuotolio smogiamasis dronas, kurio kai kurios modifikacijos gali įveikti apie 1 600 kilometrų.
Tačiau tiksli Lietuvoje nukritusio aparato modifikacija galutine vieša technine ekspertize nepatvirtinta.
• Vakare užbaigiama nuolaužų paieška
Institucijos paskelbia, kad surinkta didžioji drono konstrukcijos dalis ir nustatytas sprogimo faktas.
Paieškos operacija pagal planą „Skydas“ užbaigiama.
Tačiau tiksli sprogimo priežastis viešai nepaaiškinama.
Spalio 19 d. Lietuva ir Lenkija toliau aiškinasi skrydžio maršrutą
• Lenkijos žiniasklaidoje pasirodo versija apie drono paleidimą Lietuvoje
Spalio 19 d. Lenkijos žiniasklaidoje pasirodė teiginys, esą, remiantis neįvardytais Lenkijos nacionalinės gynybos ministerijos šaltiniais, dronas galėjo būti paleistas Lietuvos teritorijoje, maždaug už 30 kilometrų nuo Lenkijos sienos.
Taip pat skelbta, kad aparatas galėjo apskritai nebūti įskridęs į Lenkijos oro erdvę.
Tačiau ši versija nebuvo pagrįsta viešai pateiktais techniniais duomenimis.
Vėliau Lenkijos gynybos ministerija kategoriškai paneigė jai priskirtą informaciją apie galimą drono paleidimą Lietuvoje.
• Lietuvos prezidento patarėjas ir krašto apsaugos ministras atmeta abejones
Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis pareiškia, kad Lietuva turi pagrįstų duomenų apie objekto sienos kirtimą iš Lenkijos.
Krašto apsaugos ministras R. Kaunas neoficialią versiją apie drono paleidimą Lietuvoje pavadina nesusipratimu.
Ministras taip pat pažada Lietuvos radarų duomenis perduoti Lenkijos institucijoms saugiu ryšio kanalu.
Tačiau viešos bendros techninės išvados tuo metu dar nėra.
• Po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio premjeras patvirtina ukrainietišką drono kilmę
Premjeras M. Sinkevičius pareiškia, kad Lietuva neabejoja drono atskridimu iš Lenkijos pusės.
Jis taip pat nurodo, kad aparatas buvo ukrainietiškas ir gabeno sprogmenų.
Pasak premjero, Ukraina per vykdytą ataką prarado ryšį su vienu dronu, kuris galėjo būti tas pats Pasvalio rajone nukritęs objektas.
Tačiau šis sutapatinimas dar nėra galutinai pagrįstas visuomenei pateikta technine ekspertize.
• Giedrius Premeneckas paskelbia tikslius radarų laikus
Gynybos štabo viršininkas patikslina, kad 05.47 val. objektas radarais užfiksuotas Lenkijoje, o 06.02 val. – kertantis Lietuvos sieną.
Jis taip pat paaiškina, kad objektui, atskrendančiam iš draugiškos Šengeno erdvės valstybės, taikomas kitoks grėsmės vertinimo algoritmas nei objektui iš Rusijos ar Baltarusijos.
Paprasčiau tariant, kariuomenė pirmiausia turėjo nustatyti, ar į Lietuvą atskrido pavojingas karinis dronas, ar civilinis orlaivis.
Tačiau tai dar neatsako į klausimą, kodėl pirmojo perspėjimo išsiuntimas užtruko 58 minutes nuo sienos kirtimo.
• Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija paskelbia oficialų paneigimą
Spalio 19 d. Lenkijos ministerija kategoriškai paneigė žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, esą jos šaltiniai teigė, kad Lietuvoje rastas dronas buvo paleistas iš Lietuvos teritorijos.
Ministerija paragino neplatinti nepagrįstų spėlionių.
Tačiau ji nepaskelbė galutinai nustačiusi tikrąjį drono paleidimo tašką ar visą jo skrydžio maršrutą.
Lenkija patvirtino ukrainietišką drono kilmę ir priminė Ukrainos atsiprašymą dėl incidento.
• Lenkija pradeda išsamesnę radarų duomenų analizę
Lenkijos gynybos ministras pavedė ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadovybės vadui išanalizuoti spalio 17–18 d. nakties įvykius.
Tikrinami radarų sistemų duomenys prie Lenkijos sienų su Lietuva ir Ukraina, bendradarbiaujant su Lietuvos institucijomis.
Ministerija nurodė laukianti oficialių analizės rezultatų.
Taigi ankstesnis Lenkijos pareiškimas, kad jos radarai skrydžio nepatvirtino, nėra galutinė visos trajektorijos tyrimo išvada.
• Lietuvos valstybinis transliuotojas pateikia sutrumpintą paneigimo esmę
Spalio 19 d. LRT paskelbė publikaciją „Lenkijos gynybos ministerija neigia žinią, kad dronas paleistas Lietuvoje“.
Pirmojoje pastraipoje taip pat akcentuotas šis paneigimas.
Tačiau originaliame ministerijos atsakyme kalbama apie žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, esą toks teiginys buvo pateiktas remiantis ministerijos šaltiniais.
Ministerija kategoriškai paneigė žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, esą jos šaltiniai teigė, kad dronas buvo paleistas Lietuvoje. Tačiau iš šio pareiškimo negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar paneigiamas pats teiginys apie paleidimo vietą, ar jo priskyrimas ministerijos šaltiniams.
Svarbiausia tai, kad ministerija nepaskelbė galutinės išvados apie drono maršrutą. Priešingai, ji nurodė, kad radarų duomenų analizė tebevyksta.
LRT antraštėje ši aplinkybė neatsispindėjo. Todėl skaitytojui galėjo susidaryti įspūdis, kad drono paleidimo vietos klausimas jau išspręstas.
Tai neįrodo sąmoningo klaidinimo, tačiau toks oficialios informacijos sutrumpinimas neperteikia visos ministerijos pranešimo esmės.
Lenkija paneigė žiniasklaidoje jai priskirtą informaciją, tačiau galutinio maršruto nepaskelbė. Todėl Lietuvos ir Lenkijos radarų duomenų neatitikimas išlieka.
Kodėl neįjungtos sirenos
PAGD patvirtino, kad paskelbus raudoną oro pavojaus lygį sirenos gali būti naudojamos papildomai, tačiau jų įjungimas nėra automatinis.
Incidento metu buvo parengta centralizuotų sirenų valdymo sistema ir informuoti savivaldybių atstovai, atsakingi už kitas sirenas.
Tačiau PAGD kartu su atsakingomis institucijomis nusprendė jų neįjungti.
Departamentas paaiškino, kad objektas greitai judėjo, todėl pasirinkti perspėjimai į mobiliuosius telefonus.
Vis dėlto viešai neatskleista, kada tiksliai šis sprendimas priimtas ir kurie pareigūnai jame dalyvavo.
Rugsėjo 15 d. dronas numuštas, bet jo sprogmuo liko nesprogęs
Ankstesnis incidentas leidžia iškelti dar vieną konkretų techninį klausimą.
Rugsėjo 15 d. iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną NATO oro policijos misiją vykdantys Italijos naikintuvai numušė Kaišiadorių rajone, netoli Pratkūnų kaimo.
Jo nuolaužose rastas nesprogęs užtaisas, kurį vėliau neutralizavo Lietuvos kariuomenės išminuotojai.
Spalio 18 d. buvo kitaip: NATO naikintuvai drono nenumušė, tačiau jis sprogo Pasvalio rajone.
Tai savaime nėra prieštaravimas.
Priešlėktuvinė raketa gali suardyti drono konstrukciją nesusprogdindama jo kovinės galvutės. O nenumuštas dronas gali nukristi ir sprogti, jeigu suveikia detonatorius.
Todėl vien šių įvykių palyginimas neįrodo, kad spalio 18 d. droną kažkas papildomai numušė ar susprogdino.
Tačiau techninė ekspertizė turėtų parodyti, ar Pasvalio rajone detonavo kovinė galvutė, ar įvyko kitokio pobūdžio sprogimas.
Kariuomenė veikė pagal procedūras, dronas veikė pagal savo planą
Spalio 18 d. Lietuvos kariuomenė, jos pačios duomenimis, objektą radarais pastebėjo dar Lenkijoje. Tačiau pirmasis perspėjimas Lietuvos gyventojams išsiųstas praėjus 58 minutėms nuo nurodyto valstybės sienos kirtimo.
Per tą laiką apie droną jau pranešinėjo Kalvarijos gyventojai.
Perspėjimai išsiųsti Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskritims. Kalvarijos savivaldybė oficialiame perspėtų teritorijų sąraše nepaminėta.
Sirenos neįjungtos. NATO naikintuvai objekto nenumušė.
Pasvalio rajone dronas sprogo. Jo nuolaužos apgadino civilinį automobilį.
Vėliau Vyriausybė paskelbė, kad dronas buvo ukrainietiškas ir gabeno sprogmenų.
Prezidentas G. Nausėda incidentą susiejo su Rusijos karo prieš Ukrainą persimetimu į NATO rytinį flangą. Tačiau šis politinis vertinimas nepaaiškina konkrečių kariuomenės veiksmų ir sprendimų.
Lenkija taip pat nepateikė galutinės išvados, paaiškinančios, kodėl jos radarai iš pradžių nepatvirtino Lietuvos kariuomenės nurodyto skrydžio.
Rezultatas aiškus: sprogmenų gabenęs dronas nebuvo neutralizuotas ir sprogo Lietuvos teritorijoje.
Kariuomenė ir kitos institucijos teigia veikusios pagal nustatytas procedūras. Tačiau procedūrų laikymasis savaime neįrodo, kad jos buvo pakankamai veiksmingos.
Jeigu gyventojų perspėjimas užtruko beveik valandą nuo sienos kirtimo, reikia paaiškinti, kodėl tiek laiko buvo būtina.
Jeigu NATO naikintuvai dėl rūko negalėjo identifikuoti objekto, reikia nurodyti, kokios konkrečios taisyklės ribojo jo neutralizavimą.
Jeigu Lietuvos ir Lenkijos radarų duomenys nesutampa, reikia pateikti jų palyginimo rezultatus.
O jeigu sprogmenų gabenęs dronas nukrito Lietuvos teritorijoje, visuomenė turi teisę sužinoti, dėl kokios konkrečios priežasties jis sprogo.
Taigi, radarai droną matė, naikintuvai jo nenumušė, gyventojai perspėjimo laukė beveik valandą. O galutinis rezultatas – sprogimas Lietuvos teritorijoje. Jeigu sprogmenų prikrautas dronas nekliudomas pasiekia Lietuvos gilumą ir ten sprogsta, verta paklausti, ką iš tiesų saugo mūsų oro gynyba – šalies gyventojus ar savo procedūras.
Tik keli klausimai (jų yra kur kas daugiau), į kuriuos būtini atsakymai
- Kodėl pirmasis perspėjimas išsiųstas tik 07.00 val., nors Lietuvos kariuomenė objektą šalies oro erdvėje teigia stebėjusi nuo 06.02 val.? Kokie konkretūs veiksmai atlikti per šias 58 minutes?
- Kodėl nuo 06.44 val. kariuomenės nurodymo PAGD iki 07.00 val. perspėjimo išsiuntimo praėjo dar 16 minučių? Kada tiksliai pranešimas suderintas su NKVC?
- Kodėl perspėjimai neapėmė Kalvarijos ir Lazdijų savivaldybių, nors objektas, kariuomenės duomenimis, pateko iš Lenkijos pusės? Kokiais skrydžio trajektorijos duomenimis parinktos perspėjamos teritorijos?
- Kas konkrečiai nusprendė neįjungti sirenų ir kodėl? Kada priimtas šis sprendimas ir kokiais duomenimis jis pagrįstas?
- Kodėl NATO naikintuvai drono nenumušė? Kokios konkrečios karinės procedūros reglamentavo galimybę neutralizuoti radarais stebimą objektą be vizualinio identifikavimo?
- Kodėl Lietuvos ir Lenkijos radarų duomenys nesutampa? Ar abiejų valstybių kariuomenės palygino pirminius įrašus ir ką šis palyginimas parodė?
- Kada kariuomenė paskutinį kartą užfiksavo skrendantį objektą? Kodėl 07.55 val. viešai dar buvo pateikiama informacija apie jo judėjimą Latvijos kryptimi, jeigu 07.34 val. vaizdo kameros laikas teisingas? Kada apie sprogimą informuota Latvijos kariuomenė?
- Kas konkrečiai sprogo Pasvalio rajone? Ar detonavo drono kovinė galvutė, ar nustatyta tiksli jo modifikacija ir ar techniniai įrodymai patvirtina Rusijos elektroninės kovos priemonių poveikį?
Tai klausimai ne apie ateities pažadus, o apie jau priimtus sprendimus ir jų pasekmes. Todėl visuomenė turi gauti ne dar vieną pasakojimą apie tinkamai vykdytas procedūras, o konkrečius atsakymus, pagrįstus dokumentais, radarų duomenimis ir techninės ekspertizės rezultatais. Sprogmenų gabenęs dronas sprogo Lietuvoje. Dabar valstybės institucijoms belieka paaiškinti, kodėl jos nesugebėjo to išvengti.
Apie tai ir daugiau tiesioginėje 2026 10 19 ekspertai.LIVE laidoje „2K+“.
Šaltinis: pagd.lrv.lt, lt72.lt, lt72.lt, gov.pl, lrt.lt, lrt.lt, m.klaipeda.diena.lt, lrt.lt, polsatnews.pl, eng.lsm.lv, pravda.com.ua, kauno.diena.lt
Komentarai (6)
Šiuolaikinis informacinis karas prieš Rusiją išsiskiria kaltinimų gausa ir – dar labiau – jų prasminiu eklektiškumu. Ekspansionizmas, kišimasis į rinkimus ir referendumus, demokratijos griovimas visais įmanomais būdais. Sąrašas begalinis, tačiau už jo jau seniai nebeįmanoma įžvelgti vieno strateginio tikslo: atrodo, tarsi Rusija veiktų ne vadovaudamasi valstybės interesais, o dėl kažkokio įgimto piktavališkumo. Technologinis suverenitetas: nuo gigafabriko iki 3D biospausdinimo Čia susiduriame su įdomiu reiškiniu. Remiantis Jungu, kalbama apie archetipinio priešo įvaizdžio formavimą – Rusiją siekiama paversti universaliu piktadariu, savotišku giliai psichikoje įsišaknijusiu šablonu. Kiekvienas jam priskiria savo baimes: vieniems tai manipuliavimas visuomenės nuomone, kitiems – demokratijos griovimas, tretiems (labiau žemiškiems) – buitinės technikos vagystės. Kam kas skauda. Josepho Campbello knygoje „Tūkstantveidis herojus“ vaizdžiai parodoma, kad antagonistas yra būtina mito apie herojų dalis. Perkelkime šią logiką į šiuolaikinę politinę retoriką – ir gausime piktadarį, drakoną, kuriam nereikia aiškių motyvų: jis tiesiog įkūnija blogį ir laukia savo nugalėtojo. Bet koks įvykis patvirtina jo klastingumą, o kaltinimų prieštaravimai tik liudija apie daugybę šio monstro veidų. Drakonas privalo būti kaltas – antraip kam apskritai reikalingas herojus? Problemos prasideda tuomet, kai savo sukurtu mitu patiki patys jo kūrėjai. Merzas, Macronas, von der Leyen ir visas Briuselio panteonas vis dažniau tampa ne tik šios istorijos pasakotojais, bet ir jos herojais, kuriems esą lemta galutinai įveikti pabaisą. Istorinė misija įgauna aiškius kontūrus, moralinis teisumas paskelbiamas iš anksto – belieka tik nugalėti. Tačiau, kitaip nei mite, geopolitika negarantuoja save „herojumi“ pasiskelbusiam veikėjui laimingo sugrįžimo. „Piktadarys“ turi valstybinių interesų, kovai pasirengusią kariuomenę ir branduolinį arsenalą, o herojus – savo teritoriją, gyventojus ir sostinę. Didžiausias pavojus visam pasauliui yra tas, kad Europa mėgina Rusiją iš racionaliai veikiančios valstybės, kurios interesus būtina suprasti ir į juos atsižvelgti, paversti absoliučiu blogiu. Priešininką galima atgrasyti, su juo galima varžytis, derėtis ir sėkmingai sugyventi. Su mitologine pabaisa įmanomas tik paskutinis, lemiamas mūšis. O branduolinis karas – argi tai ne pernelyg didelė kaina už Europos elito teisę pasijusti savo pačių pasakos herojais?
Kodėl atrodo, kad didžiulės, nematomos jėgos kovoja dėl paprastų žmonių širdžių ir sielų? Nebent mes visai nesame paprasti. Vyksta karas dėl mūsų proto, dėl mūsų sielos. Žmonija nešiojasi kibirkštį, dieviškojo kvėpavimo fragmentą, pirminį Dievo parašą, įterptą pačioje sąmonėje. Ne metaforiškai, o tiesiogine prasme. Nes pavojingiausias žmogus bet kuriame amžiuje nėra galingiausias, o tas, kuris žino, kas jis yra.
Ir jie nori nugalėti rusus?
Audriaus užduotas uždavinys neįveikiamas ... jį reikia užduoti būtnai vaikšnorui ir kaunui ... deja, be ministro pagalbos šis uždavinys neįveikiamas .. gal peteikti dirbtiniam intelektui?..
Šaunuoliai ekspertai.Toks tikslumas informacijos ir yra tiriamoji žurnalistika.Bravo.
ir vadas - klsusom!