Suomija pavyzdys Lietuvai – ten kariuomenėje tarnauja dauguma(6)

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie pareigą ginti šalį ir tai, kaip kitos valstybės sprendžia šį, aštriu tampantį klausimą. Lietuva ruošia nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos sistemos reformą, kurios kai kurie elementai yra panašūs į tuos, kuriuos taiko ir naujausia NATO narė – Suomija.

„Lietuvoje reformuojant sistemą norima visiškai atsisakyti tarnybos atidėjimo išimčių studentams. Tikimasi, kad įgyvendinus reformą jaunuoliai į karinę tarnybą bus pašaukti sulaukę 18 metų, o paskutinėje mokyklos klasėje galės pasitikrinti sveikatą ir sužinoti, ar bus šaukiami į tarnybą“, – skelbiama Krašto apsaugos ministerijos publikacijoje „Privalomoji karinė tarnyba Suomijoje: pavyzdys mums, nes ten – tarnauja dauguma, o pritaria beveik visi“.

Tikimasi, kad ši reforma leis iki 2030-ųjų Lietuvoje pasiekti apie 47 tūkst. aktyvaus rezervo karių atžymą, nes rezervas – svarbi kiekvienos kariuomenės strateginio plano dalis.

Reforma siekiama padidinti bendrą Lietuvos kariuomenės karių skaičių, pritraukti naują personalą ir išlaikyti profesinėje karo tarnyboje jau esančius žmonės.

Nurodoma, kad kiekvienas Lietuvos pilietis privalo dalyvauti arba padėti krašto gynyboje.

Nes suomių pareiga ginti savo šalį nurodyta Suomijos Konstitucijos 127 skirsnyje, kuris prasideda taip: „Kiekvienas Suomijos pilietis privalo dalyvauti arba padėti krašto gynyboje“.

Jei žmogus nenori tarnauti kariuomenėje, jis gali rinktis civilinę tarnybą. Yra ir kitas kelias – tai visiškas atsisakymas dalyvauti procese – už tokį pasirinkimą baudžiama laisvės atėmimo bausme iki 173 dienų arba beveik puse metų nelaisvės.

Baigę karinę tarnybą, suomių vyrai patenka į rezervą.

Remiantis Suomijos gynybos ministerijos užsakyta apklausa, suomių noras ginti šalį pernai pasiekė istorines aukštumas – 83 proc. apklaustųjų pasakė, kad šalį gintų ginklu.

Taigi šioje srityje Lietuva dar turi kur pasitempti.