Trumpa pastaba apie Lietuvos režimo užsienio politikos adekvatumą realybei(17)

Na, del lietuviu, tarnaujanciu armijoje, sutikciau, bet nebuciau toks tikras del nato chaluju... Del to tikslo, jie cia turbut ir laikomi.

Jei mes nepakeisim vyriausybės kvailių , neatiduosim baltarusiam virėjos su kompanija ir nesitarsim su Lukošenka . Tai visa tai už mus padarys pajuodeliai , tik kur mes tada busim ?

Nekiškite savo trigrašio, po galais, mes turime savo patriotus, kurie buvo ugdomi nuo mažumės, o staiga ateinate jūs, greičiausiai komunistų partijos instruktorius ir kišate savo nuomonę. Patylėkite.

O sventas naivume..... Su visa pagarba,Lietuvoje nera armijos is viso,yra kazkoks darinys auksiniu sauktu pirkimams pateisinti.Tiesiai sviesiai-pinigams plauti.Tamsta butum pribloksta keliom savaitem jeigu pabendrautum pusdieni su ten tarnaujanciais.Atsakingai sakau-ten tie,kurie kile 99,9% is asocialiu seimu,su labai rimtais psichiniais ir fiziniais nukrypimais.Pamirskit jus tai is viso,ju tiesiog nera.

Matome, jog valdžios užsienio ir vidaus politika yra eksperimentinė, paremta ne žiniomis, bet bandymų ir klaidų metodu. Be to, savo sprendimais sudegina tiltus atsitraukimui. Pavyzdys — Tichanovskajos paskelbimas prezidente. Jei būtų pavykę LT valdžiai įvykdyti JAV užsakovų užduotį ir nuversti Lukašenką, valdžia galėtų tikėtis iš užsakovų bent jau pagyrimų. To vedina LT valdžia ir priiminėja labiau nei keistus sprendimus. Bet manau, kad tikėtis pagyrimų neverta, nes lūzerių net feodalai nemėgsta. Be to, jau seniai aišku, kad Lukašenka stovi gerokai tvirčiau, nei LT valdžia, o ES praktiškai nepadeda tiems, kas dirba su užsakovais iš JAV. Tad turime tai, kad LT valdžia, galabydama Baltarusiją, nustekens tik pačią Lietuvą, ir mes iš valdžios suorganizuoto Lukašenkos vertimo ir tarpininkavimo Valstijoms diegiant pas kaimynus „demokratiją“, gausime tik ubago lazdą ir terbą. O dar kovido nesuvaldymas. Žodžiu, LT valdžia jau turi pradėti rinkti šmutkes ir laikyti laivo variklį užkurtą. Armija tikrai neis prieš žmones, nebent mažos policijos grupelės.

Mielas Algirdai, ačiū jums už patarimą nusileisti ant žemės, bet dar labiau už komentarą, nes jis suteikia galimybę šviesti visuomenę. Nieko nuostabaus, kad jūs taip manote, nes aš palyginus neseniai irgi taip galvojau — istoriją daro asmenybės, vardai. Dabar manau diametraliai priešingai. Nors, pasakysiu, asmenybių rolė niekur nedingo, tiesiog prasiplečia jų kiekis dešimtimis tūkstančių vietoje kelių tūkstančių. Juk visada buvo tokių, kurie turi labai gerų idėjų ir sprendimų, bet nedrįsta jų ištarti arba paprasčiausiai neturi priėjimo prie viešinimo platformų. Daug neaiškindama, jums rekomenduočiau iš pradžių perskaityti gana senokai pasirodžiusią Džeimso Šurovjeskio knygą „Minių išmintis“ (angl. James Surowiecki. The Wisdom of Crowds: Why the Many Are Smarter Than the Few and How Collective Wisdom Shapes Business, Economies, Societies and Nations; rusiškai: Джеймс Шуровьески. Мудрость толпы. Почему вместе мы умнее, чем поодиночке, и как коллективный разум влияет на бизнес, экономику, общество и государство. ) Knygoje yra daug ir gal net per daug pavyzdžių, kai asmenybės ar lyderiai ne tik kad nepadeda rasti gerų sprendimų, bet trukdo taio daryti. Aišku, knyga nėra platforma, kokią turime sukurtą Lietuvoje. Apie ją jau esu pasakiusi nemažai šiuose komentaruose, nebenoriu kartotis.

miela ponia mano galva plaukiojate iliuzijų pasaulyje, sugrįžkite į reaLIĄ ŽEMĘ, o kad tai padėtų įvykti išdėstikyte savo supratimą apie asmenybės rolę gyvenime. Pagarbiai

Concertina - tai muzikos instrumentas, taipogi ir viela. Kol nepakanka vielos, panelė Šimonytė galės prie Baltaruijos sienos groti tuo instrumentu. Beje, kur tie, kurie šaukė "refugees, welcome !"

ne batka paskelbė hibridinį karą, o gabrielus su gabrieliečiais - batkai kai Balarusijos prezidentu paskelbė moteriškę. Dabar garielynas aklavietėje- derėtis su batka reikštų gabrieliaus durnumyno - feikinės Baltarusijos prezidentės - pripažinimą. O šiaip tai Gabrielius turėtų nedelsiant atsistatydinti dėl savo durnumo, kuriuo sukėlė migrantų antplūdį.

Tai, ką dėstau komentaruose, yra grynas realizmas, nors daug kam gali jis pasirodyti ir fantastiniu realizmu (nepainiokite su Markeso ir Borcheso fantastinio realizmo žanru). Kalbant apie rezultatus, išties jie bus fantastiški ir greiti. Perėjimas į post-demokratiją gali būti tik nuoseklus. Jo trumpame komentare neįmanoma aprašyti, bet aišku, kad bus steigiama decentralizuota ir nehierarchinė partija, joje visi nariai yra to paties statuso (nėra pirmininko, valdybos ir kt. ) ir tik vėliau jų balso svoriai keisis priklausomai nuo to, kaip kiti įvertino pateiktus pasiūlymus ir kt.. Pasiūlymai teikiami ir vertinami anonimiškai, dėl to negali pasireikšti meilės ar nemeilės siūlytojo atžvilgiu ir kt.. Partijos programa susideda iš vieno tikslo — pilna omnikratija Lietuvoje, t. y. (čia citata iš Įstatų) „šalies visų lygių politinį valdymą perduodant tiesiogiai Lietuvos gyventojams, tokiu būdu sudarant realią galimybę Lietuvos visuomenei savo valstybėje įgyvendinti Konstitucijoje numatytas galias.“ Perėjimas nuoseklus ir laipsniškas, prieš tai paruošiant technologinę ir organizacinę dirvą srityje, kur planuojamas perėjimas. Pvz. , kodėl dabar taip sudėtinga modernizuoti viešąjį sektorių, kodėl jis užsikimšęs popierių kilnotojais? Todėl, kad žmonės įsikibę laikosi kėdžių, kurios reiškia pragyvenimo šaltinį, nors pats darbas, kurį „dirba“, beprasmis, ir priešinasi bet kokioms technologinėms inovacijoms. Todėl geriau žmones atleisti iš darbo ir nemažą laiką mokėti geras išeitines, kurios daug nesiskirtų nuo likusių darbe atlyginimų, bet juos įpareigoti užsiimti visuomenei naudinga veikla — mokytis, sveikatintis, kitaip save tobulinti, kažkiek valandų pasavanoriauti, o po metų galės dalyvauti konkurse, bet jau su didesniais reikalavimais ir žymiai didesniu atlyginimu. Tai čia tik vienas iš variantų, kaip sutvarkyti viešąjį sektorių, o tokių schemų esu mačiusi visiems sektoriams. Pradėti galima iškart nuo valstybės valdomų įmonių, valdybą pakeičiant kolektyviniu intelektu, o vadovus parinkti, pasitelkus tą patį kolektyvinį intelektą. Aišku, reikėtų iššifruoti, kas tas KI yra, bet kaip jau esu minėjusi, komentaro formatas to neleidžia padaryti. Todėl turiu atsiprašyti, kad fragmentai gali ir nesudaryti tikrojo modelio vaizdo.

Kalbeti apie Lietuvos rezimo uzsienio politikos adekvatuma (kaip ir neadekvatuma)yra beprasmiska - Lietuva neturi jokios nei uzsienio, nei vidines politikos. Kolonijos negali tureti savo politika.

nežinau kiek ten irako “valdžia“ “keršija“ kažkokiai pindosinei šliundrai litchūanijai, bet kad irako valdžios imitacijai yra n kartų nusispjaut į kažkokio pienburnio iš litchūanijos dejones ir kliedesius, tai faktas :)) - o trečia vertus, tai ir be irako yra pakankamai pabėgėlių tiekimo dilerių , pradedant afganistanu, ir baigiant beveik visa afrika :)) - jei toliau bus šikama prie kaimyno vartų, kaimynas tikrai nė piršto nepajudins, kad ta milijononė masė neprasisunktų pro jo kiemą į šizofreniško šikniaus kiemely, kuriame jau ir taip per fekalijas nėr kur kojos padėti :))

realizmas ir utopizmas tamstos asmenyje dera tiesiog idealiai :) - bet, natūralu, nerezultatyviai - nes toks derinys yra tam pasmerktas iš principo :) - tik smalsu, ar kada nors kam nors bus lemta išgirsti, kaip tamsta įsivaizduoji tą perėjimą nuo “išsigimusios demokratinės infrastrukūros“ prie “kolektyvinio intelekto aplinkos“ ? :))) - kas turėtų inicijuoti, kas ir kaip vykdyti, kiek užrukti, bei kaip tuo metu turėtų funkcionuoti valstybinės institucijos :) - nes nuolatinis padebesinės utopijos kartojimas jau darosi kiek komiškas ...

Sociumas gyvena pagal savo dėsnius, kuriuos labai stipriai veikia per dešimtmečius susiklosčiusi politinė infrastruktūra ir tradicijos. Kas apsprendžia politinę infrastruktūrą, čia nenagrinėsiu, tik pasakysiu, kad ji formuojasi laipsniškai, ir net staigi politinė revoliucija stipriai jos nepakeičia. Jeigu visuomenei reikalingi tokie supurtymai, kaip badas, karas ar migrantų antplūdis, tai iš tokios visuomenės nieko gero tikėtis nevertėtų. Supurtymai, kurie dabar yra, dar gerokai per maži, nebent jie toliau kiekybiškai didėtų. Bendra idėja visada tvyro ore, tačiau jos jokie situatyviniai judėjimai nematerializuos, nes jie susikuria dėl merkantilinių interesų — patekti „į valdžią“. Pavyzdžiui, neaišku, kas bus su referendumo iniciatyva, nes aš jau kažkuriuo jausmu esu užčiuopusi, kad pačių iniciatorių gretose kažkas negerai. Taip, žmonės siekia burtis į grupes, o grupės turi savo interesus, kurie yra ne kokie kiti, kaip grupės lyderių interesai. Juk lyderis yra tas, kuris, prie jo teisingai prisišliejus, numes tau kaulą. Tokia ta žmogaus psichologija. Keisti reikia infrastruktūrą, kuri dabar vadinama demokratijos vardu, o išties yra SISI grupių siautėjimas, prisidengiant tautos „išrinktais“ „atstovais“. Keisti nuosekliai, kantriai, turint aiškią perspektyvą. Svarbiausia — neleisti atsirasti lyderiui, nes lyderis visada bus geras stovintis taikinys SISI grupėms. Esu jau ne kartą minėjusi, kad tokiam judėjimui reikalingas įrankis yra — tai kolektyvinio intelekto aplinka. Joje sprendimų ieškoma ir jie priimami anonimiškai, o tai reiškia, kad bus surasti tik geriausi sprendimai ir jokia SISI grupė visų nepapirks, nes net nežinos, ką papirkinėti.

Geras straipsnis. Tikiuosi, kad jy perskaites #SmallDickEnergy Anukas Broileris jau kraunasi y cemodanus lauktuvems skirata koserine kiauliena, kraujine desra ir skrenda y Bagdada tartis del tiesioginiu skrydziu su pabegeliais is Bagdado y Vilniu. Baltarusijos tarpininkavimas cia akivaidziai perteklinis o ir pabegeliai sunkiai vargsta kol replioja per pasienio miskus ir yveikineja Koncertina Bilotaite.

kažkokį keistą imuniteta įgaunu nuo baranų viruso COV19. Kuo toliau, tuo labiau stiprėja imunitetas tik nuo liandsbergių kirmėlių gaujos

Rytojus visuomet yra formuojama šiandienos darbais. Sociume po truputį auga bendrystės jausmas. Kai tampa nebesvarbūs tarpusavio nesutarimai, grįsti daugiau emocijomis ar pagimdyti pažiūrų inercijos. Kai tampa svarbu tik tai, kas atkritus kaip nereikalingiems lukštams, veda į bendrą idėją, kuri leis nuo sunaikinimo apsaugoti savo Rytojaus egzistenciją, sociumo lygiu. Ir tai yra puiku. Nes tai reiškia, jog Galia visuomet buvo, yra ir bus stpresnė už Jėgą.