Lietuvos ekonomikai stiprinti ir pastaraisiais metais kylantiems sunkumams įveikti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 metų pabaigos planuoja pradėti taikyti priemones, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų.

Finansavimas bus skirtas įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, investicijų, taip pat valstybės ir verslo skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse. Iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų finansinei paramai net už 40 procentų visos šios sumos.

„Akivaizdu, kad greitų priemonių auginti ekonomiškai stipresnę, konkurencingesnę ir turtingesnę Lietuvą nėra, todėl turime pasitelkti ilgalaikius sprendimus. Sieksime didinti našumą tokiomis priemonėmis kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos, skaitmeninių įgūdžių ugdymas, skaitmenizacija ir pažangių technologijų naudojimas.

Šiandienos ekonominių iššūkių kontekste matome ir svarbą pereiti prie žaliosios ekonomikos, todėl norime sukelti žaliąją bangą Lietuvos gamyklose – atsisakyti iškastinio kuro ir neefektyvių įrenginių“, – pasakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, ypač daug dėmesio bus skiriama pokyčių siekiančioms ir persitvarkančioms įmonėms: suplanuota svari parama startuolių plėtrai ir įvairioms inovatyvioms idėjoms įgyvendinti, įmonėms modernizuoti ir skaitmeninti, darbuotojų įgūdžiams tobulinti, energijos efektyvumui didinti.

Šis beveik 1 mlrd. vertės Lietuvos ekonomikos planas susideda iš 3 dalių. Iki 2023 m. pabaigos apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.

Verslo, inovacijų ir investicijų srityje bus kryptingai siekiama aukšto tikslo – išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai iki 2024 metų padidinti iki 1,5 proc. BVP. Iki 2023 metų pabaigos bus paskelbta MTEP veikloms skirtų kvietimų už beveik 144 mln. Eur.

Daug dėmesio bus skiriama startuoliams ir veikiantiems verslams kuriant įrankius, kurie jiems leis lengviau persertifikuoti savo produktus, pasiekti įvairius jiems skirtus finansinius šaltinius, akceleravimo programas, veiklos optimizavimo priemones ir pan. Tam numatoma kvietimų už beveik 60 mln. Eur.

Ir toliau kryptingai bus dirbama siekiant diversifikuoti rinkas ir pritraukti naujų investuotojų. Šioms finansinėms priemonėms numatoma 120,5 mln. Eur. Investicijos į darbuotojų įgūdžių ir gebėjimų ugdymą sieks 15 mln. Eur.

Skaitmenizacijos srityje daugiausia dėmesio bus skiriama naujoms ir esamoms skaitmeninėms paslaugoms verslui ir gyventojams kurti ir tobulinti. Bus plečiamos teikiamos e. paslaugos, daugiau jų bus pritaikyta specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, taip pat numatoma skatinti atvirų duomenų naudojimą. Tam bus pradėtas taikyti įvairių priemonių paketas, kurio bendra vertė sieks 165 milijonus eurų.

Siekiant didesnio duomenų saugumo, bus tęsiamas valstybinių IT išteklių centralizavimas – tam numatyta 95 mln. Eur. Taip pat bus pradėta kurti lietuvių kalbos išteklius, reikalingus dirbtinio intelekto sprendimams (35 mln. eurų), numatoma skatinti e. komercijos modelių naudojimą (12 mln. eurų) ir kt.

Žaliosios ekonomikos srityje didžioji dalis lėšų bus skirta investiciniams projektams, orientuotiems į atsinaujinančius energijos išteklius, atsisakant iškastinio kuro naudojimo, taip pat veiklai efektyvinti. Tai sudarys daugiau nei 170 mln. Eur.

Smulkiajam ir vidutiniam verslui numatoma 13 mln. eurų, kuriuos jis galės panaudoti tvariai pramonės transformacijai, aplinkai palankiems produktams ir technologijoms kurti. Energijos efektyvumo auditams atlikti numatoma 35 mln. Eur.

Naujausi

Komentarai (12)

Rikiuoti
Romas/Dzukas > 10. Ryta2022-09-16 19:17

Nereikia taip sureiksminti Svaba. Svabas yra niekas, smulkus darbu vykdytojas. Pats jis nepriima jokiu sprendimu ir nera globalizmo teoretikas. Savaime aisku, Svabas neturi nieko bendro su PB. Lietuvos skolos atzvilgiu, jus teisi. Kas del Vokietijos skolos, stipriai klistate - Vokietijos skola ne 50 milijardu, o 2 trilijonai 310 milijardu

Romas/Dzukas > 9. idomu2022-09-16 19:09

Siai dienai Lietuva skolinga 28 milijardus ir 846 milijonus tiesioginiu skolu ir apie 10 milijardu netiesioginiu, be palukanu.

Ryta2022-09-16 18:16

Lietuva skolinga pasaulio Švabo bankui 29milijardus.Vokietija 50milijardų.Tiek prasiskoline. O 22milijardus senis Lasbergys pavogęs su Šlezevicium per 32metus is lt.

idomu2022-09-14 22:08

kiek lietuva skolinga,ar kas zino bendra balanca...

Vytas2022-09-14 21:52

Be pėdsakų dingo ir keli milijardai, o čia vienas nepilnas...milijrdų įsisavinimo sistema veikia b priekaištų.

Akivaizdu, kad2022-09-14 20:07

Šwabizacijai pinigų negaila.

Romas/Dzukas2022-09-14 15:58

Tas milijardas niekaip nepalies ekonomikos, bet gerai, kad jie viesai skelbia kiek bus isplauta pinigu is biudzeto. Gresmes lygis ekonomikai padideja, nes tas milijardas, tai skolinti pinigai.

Nora2022-09-14 15:37

Genų redagavimas su vakcinomis reikalingas tam, kad prijungtų žmogų prie dirbtinio intelekto ir tai bus naudojama personalizuotai medicinai. Jie sako, kad dabar visi skiepai, įskaitant ir gripo, bus gaminami mRNA pagrindu. Transhumanizmas skinasi kelią

Darijus2022-09-14 15:28

Prieš tai būtina panaudoti dezinfekcijos priemones.

Ekscesai2022-09-14 14:46

Ekonomikos ir inovacijų ministerija savo tinklalapy eimin.lrv.lt yra paskelbusi "PRAMONĖ 4.0" programą, pagal Klauso Švabo "4-ji pramonės revoliucija".

K. Švabo2022-09-14 14:32

TRANSHUMANIZACIJA

na2022-09-14 12:25

ką, apdalinsim draugus ir pažįstamus bei gimines pinigais:)

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi