Birželio 12 dieną galerijoje VARTAI atidaryta šiemet pirmoji projekto „Artscape“ paroda, sudaryta iš dviejų dalių, kurios skiriasi koncepcija ir raiškos būdais.

Pirmojoje ekspozicijos dalyje „Išprakaituotos iliuzijos“ (The Perspiration of Illusion) pristatomi trys Izraelio menininko Ran'o Slavin'o video kūriniai: 2009-iais sukurtas eksperimentinis filmas „Nemigos miesto ciklai“ (The Insomniac City Cycles), 2008-ųjų video darbas „Viskas skubu“ (Everything is Urgent) ir naujausias, 2011-iais gimęs filmas „Ursulimum“.

R. Slavin'as, kurio giminė kilusi iš Vilniaus apylinkių, gimė 1967 metais Jeruzalėje, o šiuo metu gyvena ir dirba Tel Avive.

Jo kūriniuose, dažnai apibūdinamuose urbanistinio siurrealizmo terminu, jungiama fikcija, dokumentika, mokslinė ir grožinė fantastika, išnyksta ribos tarp praeities ir dabarties, virtualaus ir realaus pasaulių. Sapnui artima filmų struktūra ir fiktyvūs pasakojimai su realybės intarpais sukuria savitą emociškai paveikią iliuziją.

Manipuliuodamas vaizdo intensyvumu, spalva ir garsu, menininkas pateikia žiūrovo juslėms ir refleksijai ypatinga ekspresija išsiskiriantį skaitmeninį audiovizualinį kūrinį.

R. Slavin'o kūrybos laukas – filmai, video instaliacijos, eksperimentinė elektroninė muzika, be to, jis rašo scenarijus.

Jo kūryba buvo pristatyta „Ars Electronica“ (Austrija), Venecijos (Italija), Stambulo (Turkija) ir Liverpulio (Jungtinė Karalystė) bienalėse, Turino filmų festivalyje (Italija), festivalyje „Transmediale“ Berlyne bei tokiose prestižinėse šiuolaikinio meno erdvėse kaip Pompidou centras Paryžiuje, Whitechapel galerija Londone, Petah Tikva meno muziejus Izraelyje.

Lietuvio tapytojo Andriaus Zakarausko parodoje „Išvirkščioji ir geroji pusė“ pristatomi šiemet sukurti darbai. Naujausiuose kūriniuose menininkas tęsia savo užsibrėžtą tikslą – sąmoningai naikina figūratyvo likučius, dėmesį sutelkdamas į abstrakciją.

A. Zakarausko kūryboje itin svarbūs pagrindiniai tapybos elementai: potėpis, spalva, kompozicija.

Parodos pavadinimą pasiskolinęs iš Albert'o Camus apybraižų rinkinio, menininkas sakosi jį naudojąs konceptualiai, nesiedamas turinio su žymiojo filosofo įžvalgomis.

A. Zakarauskas gimė 1982 metais Kaune, gyvena ir dirba Vilniuje.

Vertinamas kaip vienas perspektyviausių jaunosios kartos tapytojų, jo kūryba pristatyta Italijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Švedijoje, Lenkijoje. 2001-2005 metais mokėsi Vilniaus dailės akademijoje, Tapybos katedroje, 2010-iais įgijo magistro laipsnį.

2004-iais studijavo Miguel Hernandez universitete, Vaizduojamojo meno fakultete, Altea, Ispanijoje. 2009-iais pelnė geriausio jaunojo tapytojo prizą.

„Artscape“ – 2009 metais pradėtas ilgalaikis tarpdisciplininis projektas, kurį kartu rengia organizacijos „Menų vartai“, „Kino Pavasaris“ bei „Vilniaus džiazo festivalis“. Iš pradžių siekta pristatyti XXI amžiaus Europos šalių meną, bet šiemet „Artscape“ parodų ciklas prasiplėtė – eksponuoti kūrinius kviečiami menininkai ne tik iš Europos, bet ir iš viso pasaulio.

Paroda veiks iki liepos 21 dienos.

Naujausi

Suvereniteto erozija ir elito atotrūkis: Eduardo Vaitkaus politinės maksimos anatomijaNuomonės · 2026-07-02Bloomberg: Rusija kuria alternatyvią informacinę ekosistemąPasaulis · 2026-07-02D. Žalimas: Z. Vaišvila ir A. Nakas neveikė sąžiningai, jiems buvo žinomas tikrasis nutarimų turinysNuomonės · 2026-07-02„Nord Stream“ byla pasiekė Kijevą: Vokietijos prokurorai kalba apie Ukrainos valstybinį pėdsakąTrumpai · 2026-07-02

Komentarai (1)

Rikiuoti
///2014-08-03 07:02

Būtų džiugu, kad tarp „kleptomano“ Patacko neapkentėjų atsirastų akademikų bei budistų vienuolių, tačiau jais apsiskelbusieji išsiduoda, kad nėra tokie, kuriais apsimeta. Jie tikrai neturi kokių nors tuos laipsnius patvirtinančių savo darbų – išleistų monografijų ar dvasinių pratybų rinkinių bei pasiektų rezultatų (Patackas yra išleidęs arti 10 knygų, dalį jų išleidęs pogrindyje, už ką Rusijos agentai jį sodino į kalėjimą – lygiai dabar jį šmeižia kiek pajėgdami). Abejoti budistų vienuolio ir akademiko pasiekimais verčia toks šmeižikiškas jo teiginys apie A. Patacką, kad esą Edvardo „minimas sergantysis toks (pagarsėjęs chuliganas ir vagis) yra visą gyvenimą“. Ką gi, Patacko darbų tautotyrinėje, kultūrfilosofinėje srityje tu beveliji nematyti – o juk jis už juos kovojo dar sovietiniais laikais ir už tai kentėjo KGB „rūmuose“. Paskiau jis drąsiai kovojo už nepriklausomybę Sąjūdžio metais ir ginant Aukščiausiąją Tarybą. Jis tikrai nebuvo toks, kokiu sieki jį pavaizduoti, teigdamas: „iš tikro jam būtina kam nors tarnauti“. Būtent jis tikrai niekam netarnavo, tik Lietuvai ir jos laisvei bei lietuvių savimonei (kartais gal ir per daug suidealizuotai). Jeigu rimčiau pažiūrėsi į A. Patacko biografiją, pamatysi, kad jo dvasia visada buvo priešintis blogiui. A. Patackas dar okupacijos metais dirbo tautinį darbą, už ką buvo kankinamas KGB. Būtent jis vėliau kartu su kitais, tarp jų ir su Rol. Paulausku (vėliau nuvairavusiu į šalį - sąmoningai ar ne, tas aiškėja iš jo "darbų") kovojo už nepriklausomybę dirbdamas Sąjūdyje, tapo Signataru, kovojo už teisinę valstybę, už tautinę sampratą ir savimonę. Ir tik Lietuvos neapkentėjai bei Rusijos šovinizmo garbintojai kiek galėdami skleidžia neapykantą A. Patackui ir jo bendražygiams, kaip ir viskam, kas yra tautiška ir lietuviška, nes tokių, kaip Patackas dėka ir buvo iškovota nepriklausomybė. Tie sudegusio teatro artistai teigia esą Lietuvą „okupavo“ Amerika ar Europos Sąjunga (net nesuprasdami, kad ES tikslai nesutampa su Amerikos interesais, todėl kvailioja, kaip d3, maišydami šiuos du pasaulio ekonomikos milžinus). Patys būdami degradai ir ligoniai, tie artistai gąsdina amerikoniška ar „jewro“ okupacija ar kitokiais „velniais“, taip tarnaudami Rusijai, dar net neprasidėjus okupacijai pasirengę bet kurią minutę ir valandą tarnauti Putino užmačioms. Ačiū Dievui, kad ta "prakeikta" Amerika ar "jewrosojūzas" kažkiek trukdo toms užmačioms išsipildyti. Bet tai tikrai ne šių degradų ir ligonių dėka Lietuva vis dar yra nepriklausoma, nors ir dažnai joje yra daug netvarkos, dėl ko ir susirūpinęs yra A. Patackas. 367 žodžiai Edvardo „minimas sergantysis toks (pagarsėjęs chuliganas ir vagis) yra visą gyvenimą“. Ką gi, Patacko darbų tautotyrinėje, kultūrfilosofinėje srityje tu beveliji nematyti – o juk jis už juos kovojo dar sovietiniais laikais ir už tai kentėjo KGB „rūmuose“. Paskiau jis drąsiai kovojo už nepriklausomybę Sąjūdžio metais ir ginant Aukščiausiąją Tarybą. Jis tikrai nebuvo toks, kokiu sieki jį pavaizduoti, teigdamas: „iš tikro jam būtina kam nors tarnauti“. Būtent jis tikrai niekam netarnavo, tik Lietuvai ir jos laisvei bei lietuvių savimonei (kartais gal ir per daug suidealizuotai). Jeigu rimčiau pažiūrėsi į A. Patacko biografiją, pamatysi, kad jo dvasia visada buvo priešintis blogiui. A. Patackas dar

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi