TATENA ekspertai įvertino atominės elektrinės statybos Uzbekistane planus

„Uzatom“ generalinis direktorius Džurabekas Mirzamachmudovas (antras iš kairės).

Tarptautinės agentūros monitoringo misija

IntegrateNuclearInfrastructureReview – (Kompleksinė Branduolinės Infrastruktūros Apžvalga) apsilankė šalyje gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje. Oficialiame pranešime spaudai apie misijos rezultatus kalbama apie tai, jog „Uzbekistano branduolinė energetinė programa gavo valstybės paramą ir demonstruoja atvirą ištikimybę saugumo ir neplatinimo principams“.

Toliau tekste eina tradiciškai apibendrintos ir labai miglotos formuluotės apie uzbekų atomo šviesią ateitį ir branduolinės energetikos vystymo regione perspektyvas pagal Uzbekistano pavyzdį. Oficialiame TATENA tinklapyje kol kas nėra pateikta jokių konkrečių faktų ir skaičių, iliustruojančių Uzbekistano branduolinės infrastruktūros objektų patikrinimo rezultatus.

Užtat yra išlyga, kad Uzbekistano vyriausybei dar reikia padirbėti vystant branduolinės sferos teisinę ir institucinę bazę, prisijungti prie konvencijų dėl galimų avarijų ir branduolinės žalos ir, svarbiausia, užbaigti AE projekto tyrimus ekologijos srityje. Įdomu tai, kad šios ištraukos iš pranešimo spaudai mes neradome nė vienoje Uzbekistano MIP. Ten buvo atiduota pirmenybė TATENA teigiamų atsiliepimų citavimui.

Skurdi ir labai apibendrinta TATENA ataskaita apie Uzbekistano branduolinės infrastruktūros įvertinimą visiškai neišsklaidė abejonių dėl AE projekto saugumo, o veikiau sukėlė daugiau klausimų. Mes kelsime juos šiame straipsnyje, paaiškindami, kodėl jie atsirado.

Ir pirmas klausimas: nejaugi misijos 12 dienų (!) darbo rezultatai išsisemia vieno puslapio pranešimu su miglotomis formuluotėmis? Kodėl Agentūra nepateikė detalių, išsamių vertinimo kriterijų, kurie labai svarbūs esant situacijai, kai projektas iššaukia tam tikrus klausimus šalies viduje ir visame regione.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad pagal protokolą TATENA INIR misija visada rengia visavertę ataskaitą apie savo ekspertizės rezultatus vienose arba kitose šalyse ir turi publikuoti ją Agentūros tinklapyje per 90 dienų po jos perdavimo valstybei-narei. Tačiau tik tuo atveju, jei ši valstybė raštu nepareikalaus, kad Agentūra nepublikuotų ataskaitos. Taigi dėl ataskaitos paviešinimo gali iškilti klausimas ir grynai teoriškai jis gali tapti politinės manipuliacijos objektu.

Ir čia antras TATENA adresuojamas klausimas: ar panašios taisyklės neprieštarauja organizacijos vienam pagrindinių skaidrumo branduolinės energetikos srityje užtikrinimo principui? Ar neverta daryti išimtis ataskaitoms, kuriose yra informacija apie saugumo problemas, kurios gali kelti grėsmę šios ir kaimyninių šalių gyventojams? O kai tokių problemų ataskaitose nėra, ar šalis prašys Agentūros atsisakyti nuo publikacijos?

Toliau reikia išsamiai aptarti grupės, kuri vertino Uzbekistano pasirengimą AE statybai, sudėtį. Kaip teigiama tame pačiame skurdžiame pranešime spaudai, finaliniuose misijos renginiuose dalyvavo TATENA generalinio direktoriaus pavaduotojas, Branduolinės energijos departamento vadovas Michailas Čiudakovas. Užbaigdamas misijos darbą, jis pareiškė: "Uzbekistanas jau turi reikšmingą patirtį branduolinėje srityje, kuri sukaupta padedant jo tyriamiesiems reaktoriams ir kitiems branduoliniams tyriamiesiems įrenginiams, ir jo pažanga branduolinės energetikos srityje verta pagyrimo".

Aukštas tarptautinės organizacijos aukščiausios vadovybės įvertinimas - atrodytų, kas ne taip? Reikalas tas, kad toks TATENA vadovo pavaduotojo įvertinimas faktiškai suteikia palaiminimą statybai AE, kurią Uzbekistanas stato kartu su Rusijos „Rosatom“, kurios struktūrose aukštas pareigas ilgą laiką ėjo būtent Michailas Čiudakovas. Nėra abejonės, kad „Rosatom“ šitas projektas yra svarbus ekonomiškai, įvaizdžio prasme ir politiškai.

Ir čia bręsta trečias klausimas TATENA adresu: kaip Agentūra siekia išvengti interesų konflikto situacijose, kuriose jis atrodo akivaizdus? Kaip ir kuo, esant tokioms sąlygoms, yra garantuojami Agentūros misijų nešališkumas ir objektyvumas?

Ir kad mūsų klausimai neatrodytų šališki, norisi priminti apie situaciją, kuri susiklostė Baltarusijos AE, kurią taip pat stato Rusijos kompanija. Atominės elektrinės statybą Baltarusijoje lydi eilė incidentų, kurie kelia pasipiktinimą kaip pačioje respublikoje, taip ir kaimyninėse šalyse. Tuo tarpu TATENA techninių charakteristikų ir saugumo prasme objektą vertina pozityviai.

Neužilgo po to, kai Agentūra nerado problemų Baltarusijos AE, ten įvyko visa eilė incidentų, susietų su reaktoriaus korpuso pažeidimu ir jau paleidimo etape – su priešgaisrinės apsaugos nebuvimu. Oficialusis Minskas jų išsamiai nekomentavo, informacija prasisunkdavo iš įvairių šaltinių, o tai sukeldavo pagrindą turinčius įtarimus, jog realiai incidentų galėjo būti daugiau, paprasčiausiai kai kuriuos pavyko paslėpti.

Šių metų vasario mėnesį Europos Parlamentas, remdamasis Europos Komisijos ir Europos reguliuojančių organų branduolinės saugos srityje grupės (ENSREG) ekspertine apžvalga, priėmė rezoliuciją dėl Baltarusijos AE. Dokumente atominė elektrinė Astrave buvo pavadinta grėsmės šaltiniu visai Europos Sąjungai. EP deputatai pareiškė, kad elektrinė neatitinka saugumo standartų. Ir kokia gi TATENA reakcija? O TATENA vadovybė po mėnesio vėl pareiškė, kad nemato priežasčių, dėl kurių Baltarusijos AE neturi veikti. „Mes aptikome ir geras praktikas, ir tai, ką reikia tobulinti. Bet aš noriu pasakyti vieną svarbų dalyką. Mes neradome kokios nors priežasties, dėl kurios ši elektrinė neturi dirbti“, - pasakė tada TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi.

Ir čia prašosi keliamas ketvirtas klausimas: net tarus, kad Agentūra iš tikrųjų nemato saugumo problemų, kodėl esant situacijai, kai 27 TATENA šalys-narės, pasiremdamos savo mokslininkų vertinimu, skelbia aliarmą, reikalauja stabdyti statybas, Agentūra neatšaukia savo išvadų dėl projekto tam, kad atliktų papildomus tyrimus, patikrintų dar kartą, o užsispyrusiai laikosi savo nusistatymo? Sutikite, kad esant tokiai situacijai, sunku neįtarti, kad dalyko esmė slypi kažkieno interesuose, kurie yra iškelti aukščiau saugumo.

Kiek tokia situacija taikytina Uzbekistanui – parodys laikas, kuris, deja, sprendžiant tokią problemą, gali kainuoti labai daug. O tuo tarpu klausimai TATENA ir Uzbekistano valdžiai kyla ne tik žurnalistams ir visuomenininkams, bet ir paprastiems regiono žmonėms. Be viso to, kas išvardyta aukščiau, labai norisi paklausti, ar kas nors atliko nepriklausomą apklausą dėl AE statybos? Turint omenyje visą aprašytą kontekstą, kiek galima pasitikėti neįtikimai teigiamomis apklausomis, kurias atlieka su valdžia susietos struktūros? Ar buvo atliktas nepriklausomas vertinimas, ar apskritai AE užteks vandens Tuzkano ežere, ant kurio kranto planuojamos statybos? Ar galima garantuoti, kad elektrinė nepadarys įtakos viso regiono vandens ekosistemai?

Šie klausimai kol kas lieka be atsakymo, o pati situacija, ir Uzbekistano AE, ir Baltarusijos AE atveju, akivaizdžiai neskatina TATENA reputacijos, kuri ir be to stipriai sugadinta, gerėjimo.

Organizacijos radikalios transformacijos klausimas aktualioje dienotvarkėje yra jau 10 metų po Fukušimos. Tuomet miglota ir nepateisinamai lėta TATENA reakcija nesuteikė galimybės operatyviai įvertinti katastrofos mastą ir imtis būtinų priemonių. Apie Agentūros reformą kalbama ir žlugusių pastangų dėl branduolinio ginklo neplatinimo (Iranas, Šiaurės Korėja) fone.

Agentūros gynėjai sako, kad ji stipriai apribota sudėtingo mandato ir valstybių-narių nubrėžtų riboženklių. Be to, pagal taisykles TATENA tik teikia rekomendacijas, o ne griežtus nurodymus. Ir tai dar vienas faktorius, kuris verčia Agentūrą „berankiu“ reguliuotoju judrioje sankryžoje. O kai prie šių faktorių prisideda kieno nors politiniai ir ekonominiai interesai, situacija "sankryžoje" tampa labai pavojinga. TATENA reforma būtina, tai akivaizdu. Bet ji gali būti efektyvi tik visiško proceso depolitizavimo atveju ir laikantis pagrindinio principo – skaidrumo. Laikas atsakyti į visus klausimus...

Parengta pagal „CentrAsia“

Susiję:

Ar Uzbekistano Tuzkanas netaps antraja Fukušima?