Teisėja J. Rasiukevičienė portalą „laisvaslaikrastis.lt“ nurodė uždaryti „už akių”

Oficiali Rusijos Federacijos valstybės paslaptis, prezidentė Dalia Grybauskaitė (kairėje) į Vilniaus apygardos administracinį teismą Jolitą Rasiukevičienę (dešinėje) paskyrė dirbti dar 2013 metais.

Portalo laisvaslaikrastis.lt redaktorius Aurimas Drižius pranešė, kad pavyko gauti teismo nutartį, kuria teisėja Rasiukevičienė „už akių” nurodė uždaryti minėtą tinklalapį.

Beje, šią nutartį teismas atsisakė man pateikti, kadangi aš nesu „šios bylos dalis”, todėl nutartį pavyko gauti iš trečiųjų asmenų.

Kaip žinia, laisvaslaikrastis.lt blokuojamas jau daugiau nei metai, nors jokie įstatymai nenumato tokių sankcijų – priešingai, Visuomenės informavimo įstatymas nurodo, kad už grubius ir daugkartinius šio įstatymo pažeidimus visuomenės informavimo priemonė gali būti sustabdyta trims mėnesiams.

Kaip žinia, mūsų portalą kaip ir visą dar likusią laisvą spaudą nuožmiai persekioja tokia Seimo išperėta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT). ŽEIT dar pernai kovo 18 d. nurodė visiems interneto tiekėjams blokuoti prieigą prie portalo, neva jis platina dezinformaciją.

Tada kreipėmės į teismą, ŽEIT veiksmus teismas pripažino neteisėtus ir panaikino minėtą sankciją. Tačiau ŽEIT nenurimo ir surašė dar vieną „skundą” dėl dezinformacijos.

Šį kartą teismas neleido mums gintis, nieko nepranešė nei apie ŽEIT pretenziją, nei apie teisme nagrinėjamą bylą. Tokia teisėja Rasiukevičienė išnagrinėjo ŽEIT skundą „už akių”, ir jį patenkino.

Tai, kad teismas imasi tokių triukų – nagrinėja bylą atsakovams nieko apie ją nežinant ir jų neinformavus – man nutiko pirmą kartą. Nes visada teismas bent jau įspėdavo apie kažkokias pretenzijas ir leisdavo gintis.

Šį kartą Rasiukevičienė to neleido padaryti, o kai kreipėmės dėl to, kad pateiktų mums tą nutartį, teismas atrėžė, kad „ne, to nedarys, nes mes nesame bylos dalis”.

Su tokia įvykių eiga ir „teisingumu” sutiko ir Vyriausias administracinis teismas ir visų teismų patronas Gitanas Nausėda – jie mano, kad teismas nagrinėja bylas „už akių” ir nieko neteisėto nedaro.

Vienu metu net nežinojau, kaip nuo šitų banditų su sutanomis gintis. Galiausiai kreipiausi į JT Žmogaus teisių komitetą ir prokuratūrą.

Beje, itin ironiška, kad laisvaslaikrastis.lt uždariusi teisėja Jolita Rasiukevičienė (nuotr.) man savo nutartimi nurodė, kad laisvaslaikrastis.lt nėra „bylos šalis” šioje byloje.

Lygiai tokį patį sprendimą jau yra priėmęs ir taip vadinamas Vyriausias administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eAS-659-520/2022. Šioje byloje aš taip pat prašiau teismo pateikti nutartį, kuriuo laisvaslaikrastis.lt buvo pripažinęs pažeidęs LR įstatymus, tačiau teismas taip pat nusprendė, kad aš neturiu tam teisės.

Kitaip sakant, net Stalino laikais teisiamieji bent jau žinojo, kuo yra kaltinami, tačiau demokratinėje ir teisinėje Lietuvos Respublikoje tokia teisė atimama – bylos nagrinėjamas ir nutartys priimamos nieko apie tai nežinant teisiamiesiems. Dar juokingiau, kad „teismai“ atsisako net pateikti savo priimtas nutartis suinteresuotiems asmenims.

Teisinis banditizmas pasiekė tokį lygį, kad visą laiką aš atsimušinėju nuo teismų banditizmo, praktiškai daugiau nieko neveikiu. Juk teismai nepriklausomi nuo įstatymų, ir gali daryti bet kokius nusikaltimus „Lietuvos Respublikos vardu“.

Teisėja Rasiukevičienė skundžiama nutartimi pripažino, kad „spalio 4 d. buvo gautas elektronis laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad „prašau atsiųsti minėtą teismo nutartį, nes mes jos negavome ir procese nedalyvavome“. Teisėja Rasiukevičienė šio prašymo netenkino, nes „iš elektroniniu paštu pateikto prašymo nėra galimybės identifikuoti jį pateikusio asmens“. Po to, kad ši nutartis buvos apskųsta LVAT, ta pati Rasiukevičienė atsisakė priimti skundą, ir nurodė, kad „ABTĮ nėra įteisinta teisė skųsti rezoliucijas“, ir dar kartą mums priminė, kad minėtos nutarties neduos, nes „pareiškėjas nėra proceso dalis“.

Labai keista, kad teismas nurodo, kad bylos nagrinėjimo subjektas neturi teisės žinoti, kuo yra kaltinamas. Visi ši nusikalstama veikla daro mums didelę žalą, kadangi domenų registratorius nurodė nutraukti sutartį dėl domeno registravimo, ir taip yra bandoma apskritai pripažinti, kad domenas laisvaslaikrastis.lt yra neteisėtas.

Primenu, kad Administracinių bylų teisėjos įstatymo 46 straipsnis. Ginčo šalys, proceso šalys ir dalyviai nurodo: 1. Administracinio ginčo šalys yra pareiškėjas ir atsakovas. 2. Administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).

Teismas nutarė, kad mes pažeidėme LT įstatymus, mums nieko apie tai nepranešus ir mums nedalyvaujant. Nors įstatymas aiškiai nurodo, kad turėjome būti traukiami bylon, nes esame tie, kurių „teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos“.

Be to, ABTĮ 49 str. Proceso dalyvių teisė susipažinti su byla : 1. Proceso dalyviai turi teisę teisme susipažinti su byloje esančiais dokumentais, kita medžiaga (įskaitant elektroninę bylą) ir teismo (teisėjo) leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus.

52 straipsnis. Kitos proceso šalių teisės ir pareigos

Proceso šalių procesinės teisės yra lygios. Proceso šalių procesinių teisių ypatumus atskirų kategorijų bylose nustato specialūs įstatymai.

Kaip su mūsų teisėmis?
Dabar apie tai, kodėl portalas „už akių” paskelbtas platinantis dezinformaciją ir karo propagandą.

Kas ta karo propadanda?

Visuotinė lietuvių enciklopedija ją apibūdina taip:

kãro propagánda, vieša veikla per visuomenės informavimo priemones ar kitaip platinant ir populiarinant karo idėjas, viešai raginant ginkluotąsias pajėgas užpulti kitas valstybes ar tautas. Karo propaganda yra abstraktaus pobūdžio idėjų skleidimas, kitu atveju ji gali būti kvalifikuojama kaip ketinimas įvykdyti konkretų agresijos aktą. Ši propaganda nėra tėvynės gynimo idėjų propagavimas, kai visuomenė raginama aktyviai priešintis agresijai ar kitokiam ginkluotam užpuolimui, remti kariuomenės dalyvavimą tarptautinėse taikos ir saugumo palaikymo operacijose. Karo propaganda yra tarptautinis nusikaltimas, už kurį gali būti numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal nacionalinius įstatymus. 1947 Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja rezoliucijoje Dėl priemonių prieš naujo karo propagandą ir kurstytojus pasmerkė visų formų propagandą, kuri gali išprovokuoti ar skatina grėsmę taikai, taikos pažeidimą ar agresijos aktą“, - informavo A. Drižius.





Šaltinis: laisvas.info

Susiję:

Teismas priėmė sprendimą uždrausti „ekspertai.eu“ vaizdo kanalą Youtube platformoje

Prezidentė pasirašė dekretus dėl trijų teisėjų skyrimo