Valdžia, aukojanti Lietuvą, bijo Tiesos

Pasirašyti peticiją galima ČIA.

•••••••

Baigiantis 2014 metams, signataras Algirdas Endriukaitis kreipėsi į kolegas, kviesdamas pasakyti savo nuomonę apie tai, kur vedama Lietuvos Respublika, kodėl Tautai prievarta brukamos svetimos vertybės, griaunama šeima, apgaule ir forsuotai Europos Sąjunga verčiama federaline valstybe.

2014 metai į Lietuvos istoriją įeis ne tik kaip Tautos, šios valstybės suvereno, teisių ir Konstitucijos paminimo bei paniekinimo metai. 2014 metai tapo istoriniais, nes Prezidentės pasirašytų sutarčių pagrindu Seimas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstituciją, didžiulę dalį mūsų valstybės suvereno teisių perdavė viršvalstybinėms institucijoms, nepavaldžioms nei ES valstybėms–narėms, nei ES valdymo institucijoms. Europos Centrinis Bankas ir jo sistema, Europos Stabilumo Mechanizmas – institucijos, kurios atskaitingos tik pačios sau ir kurių įtakoti negali net visos ES valstybės–narės drauge. Šios viršvalstybinės institucijos perėmė ne tik Lietuvos Respublikos Lietuvos banką, bet ir visą jo turtą bei valstybės atsargas, prieš metus Seimo perduotas Lietuvos bankui. Europos Stabilumo Mechanizmas įgijo besąlygišką teisę pareikalauti iš mūsų valstybės per 7 dienas bet kokios sumos. Lietuvos Respublikos Seimo kompetencijai palikta tik teisė prašyti iš šių viršvalstybinių institucijų informacijos ir nurodyti mūsų šalies atstovui, kaip balsuoti šių institucijų Valdytojų tarybose, jei jų reikalavimai mums dar didės.

ECB sausio mėnesį priimtas sprendimas emituoti nepadengtus euro (po 60 mlrd. euro kas mėnesį) valstybių skolų supirkimui, nebekreipiant dėmesio net į Vokietijos valdžios prieštaravimą, patvirtino, kad ES valstybių–narių suverenitetas tampa tik formalumu ir iliuzija. Fiskalinės drausmės pretekstu ES reguliuoja ir mūsų valstybės biudžeto sudarymą. Šiemet bus forsuojama komercinių bankų sąjunga, kurios fondą taip pat valdys ECB, vertybinių popierių ir draudimo priežiūros sąjungos. Europrokuratūra kuriama tyliu Lietuvos valdžios pritarimu, net nepasirašant Lisabonos sutartimi numatytą privalomą sutartį dėl jos steigimo. Lietuvos Respublikos valdžia, skirtingai nuo kitų ES šalių–narių, savo nuomonės ir kompetencijos neturi, vienintelė belikusi jos tarptautinė funkcija – vykdyti ES vadovybės ir viršvalstybinių institucijų sprendimus ir nurodymus, Lietuvos viduje skirstyti iš ES gaunamas lėšas. Pati mūsų valdžia net neskaičiuoja, kiek mūsų biudžeto lėšų surenkama į ES biudžetą papildomai, be nario mokesčio.

Atsižvelgiant į šias realijas ir skausmingą Ukrainos patirtį, patvirtinusią, ką reiškia, kai nepriklausoma valstybė tampa didžiųjų geopolitikos žaidėjų poligonu, o jos tauta – įkaitu, grupė signatarų paruošė viešą Kreipimąsi. Mūsų valstybės likimas ir Tautos santykis su valdžia tapo išskirtinės svarbos klausimais. Nutylėdami tai, Kovo 11-osios 25-metį sutiktume veidmainiškai, be jokios atsakomybės dėl mūsų visų atkurtos valstybės likimo.

Paruoštą Kreipimosi projektą korektiškai pateikėme visiems Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos, 1990 metų kovo 11-osios Aktu atkūrusios mūsų valstybės Nepriklausomybę, deputatams, signatarams,

Tikėjomės nevienareikšmiškos kolegų reakcijos, tačiau isterijos bent aš nesitikėjau.

Tai, kad buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Rastauskienė–Juknevičienė nesivaldo, visuotinai žinomas faktas. Ji savo „Veidaknygėje“ jau spėjo viešai pasidalinti savo nusišnekėjimais dėl Kreipimosi. Tačiau nustebino profesionalus žurnalistas Rimvydas Valatka, kurį kviečiu viešai paskelbti savo mintis dėl šio Kreipimosi ir apie mane. Priešingu atveju, p. Rimvydai Valatka, dar kartą patvirtinsite, kad kolega signataras Algirdas Patackas Aukščiausioje Taryboje pelnytai vyriškai įvertino ir paženklino patį.

Įdomiausia yra tai, kad šiais aršiais „kovotojais“ prieš Rusiją tampa tie mūsų politiniai veikėjai, kurie bet kada yra pažeidžiami tos pačios Rusijos spec. tarnybų. Apie Lietuvos Prezidentę nebesikartosiu. Jei Rusijai tikrai reikia tiesioginio ar ekonominio karo prieš Lietuvą, tai p. Dalia Grybauskaitė idealiai atlieka provokatoriaus ar rezidento vaidmenį. Būtent tokiems provokatoriams tarybų valdžia patikėjo komunistinį vadovavimą po kruvinų susidorojimų Vengrijoje 1956 metais ir Čekoslovakijoje 1968 metais.

Tačiau laikas paaiškinti mūsų jaunimui, nežinančiam tarybinių laikų, ir tai, kuo Tarybų Lietuvoje dirbo kolega signataras ir žurnalistas Rimvydas Valatka, kuriam ir šiandien nuolat atviras LRT eteris ir kuris keičia savo viešą nuomonę apie Respublikos Prezidentę ir jos elgesį pagal vėtrungės ar neaišku kieno dar kryptį. Tarybų valdžia Lietuvoje užsienyje gyvenantiems lietuviams leido KGB stropiai prižiūrimą savaitraštį „Gimtasis kraštas“, kurio vyr. redaktoriaus Algimanto Čekuolio pavaduotoju dirbo Rimvydas Valatka. Jei p. R. Valatka panorės ar išdrįs su manimi padiskutuoti šiais klausimais, kviečiu jį pasinaudoti savo įtaka LRT ir padaryti tai su manimi tiesioginiame eteryje. 15min.lt tribūną p. R. Valatka (ar šeimininkai?) valdo tiesiogiai – džentelmeniškai galėtume lygiomis teisėmis pasinaudoti ir šia tribūna. Ar bijote viešos diskusijos?

Tai, kaip kolegos mane apšneka už akių ir kieno paskatinti tai daro, gerai žinau nuo 1991 m. rudens, kada neleidau vogti KGB dokumentų ir juos atiminėjau iš pavogusiųjų. Po 1992 m. vasaros, kada sustabdžiau Vytauto Landsbergio siekį ginklus pirkti iš Rusijos ne Lietuvai, o a.a. G. Konopliovo įmonėms, tai suintensyvėjo – neduokdie, Zigmas pateks į Seimą! Priminsiu, kad šiuo 1992 m. sandoriu siekta ne tik pirmą kartą legaliai nupirkti lengvąją ginkluotę Lietuvai, bet ir padaryti mūsų valstybę nelegalaus Rusijos sunkiosios ginkluotės tiekimo arabų šalims tarpininke. Aferą sustabdžiau, pasinaudojęs Ministro Pirmininko pavaduotojo įgaliojimais. Lengvąją, bet ne sunkiąją ginkluotę iš Rusijos nupirko Lietuvos valstybė. Nepavyko ši G. Konopliovo afera, kurią jis su bendrininkais planavo, naudodamasis Lietuvos vardu ir jo įmonėms mūsų valstybės suteiktais įgaliojimais. Tada ir suintensyvėjo V. Landsbergio ir jo uolių tarnų versijos apie mano „tarnystę“ Rusijai. Tik niekas jų viešai to neišdrįso pasakyti – pasirinko turgaus moteriškių lygmens apkalbas. Jie puikiai žino mano galimą atsaką ir tai, kad tai yra pigus melas.

Beje, Prezidentei D. Grybauskaitei viešai patvirtinus, kad Lietuva parduoda ginklus Ukrainai, tikiuosi, tai daroma legaliai. Mat ginklų sandoriuose yra privalomas galutinio vartotojo sertifikatas. Jei ES ir JAV oficialiai neparduoda ginklų Ukrainai, tai ir tie ginklai, kuriuos Ukrainai perparduoda Lietuva, be galutinio vartotojo sertifikato, kuriame būtų nurodyta Ukraina, negali būti per Lietuvą teisėtai perparduoti Ukrainai. Priešingu atveju, Lietuva pasidabins ne tik Vokietijos masonų ir Vermachto apginklavimo aukų rinkimo kampanijos „neužmirštuolės“ simboliu, bet ir neteisėtos ginklų prekiautojos etikete.

Tai būtų labai panašu į 1992 metų ginklų prekybos aferą. Tais metais dėl tokio nelegalaus rusiškų ginklų perpardavimo atsistatydino Bulgarijos Vyriausybė. Tikiuosi, Prezidentė D. Grybauskaitė, nuolat nesuprantama kodėl apie tai kalbanti viešai, nepakartojo minėtos Bulgarijos Vyriausybės klaidos. Vienaip ar kitaip Lietuvos padėtis tampa nepavydėtina. Tik provokatorius arba tas, kas siekia Lietuvą padaryti vienu svarbiausių trečiojo pasaulinio karo taikinių, gali taip elgtis. Apie viešus mūsų Prezidentės pareiškimus ir aiškinti nereikia – visi, kas nori suprasti, tai supranta. Noriu tik paklausti, koks „proto bokštas“ (ar ji?) sugalvojo NATO štabą įkurdinti Vilniuje – mūsų sostinėje, kurioje yra ne tik visos valdžios institucijos, bet ir daugiausia Lietuvos gyventojų? Ar mažai Tarybinė armija Lietuvoje pristatė požeminių vadaviečių? Ar Prezidentei ir krašto apsaugos ministrui tai nežinoma!? Apie tai, kad tai prieštarauja mūsų Konstitucijai, niekas net nekalba. Konstitucijos pažeidinėjimas tapo kasdienybe. Jei toks sprendimas būtinas, tai pasiūlykite Tautai keisti Konstituciją. Kol kas apsiribota tik atitinkamu Prezidentės Seimui pateiktu įstatymo projektu.

Signatarų klubo narių susirašinėjime kolegoms oponentams, pavadinusiems mane „putinistu“, pasiūliau pradžiai bent patiems sau prisipažinti (dar geriau viešai pasisakyti), kodėl jie tyli dėl Sausio 13-osios bylos nutraukinėjimo ir kodėl tik „putinistui“ Zigmui, skundžiančiam šiuos Generalinės prokuratūros veiksmus, tai terūpi. Buvusi „karo“ ministrė bent patylėtų – viešai paskelbtas pačios atsakymas savanoriams dėl to, kaip „karo“ ministrė išdavė pirmuosius krašto apsaugos pareigūnus. Kodėl, p. „karo“ eksministre“, savo neveikimu padėjote Algirdui Paleckiui „prastuminėti“ Alfa-grupės vado Michailo Golovatovo gynybinę versiją Sausio 13-osios byloje? Kodėl, p. Rasa Rastauskiene - Juknevičiene, aktyviai įgyvendinote antikonstitucinę šauktinių kariuomenės „nudaigojimo“ idėją? Estija kažkodėl vadovavosi sveiku protu ir atvirai mums aiškina, kad jie ne tokie turtingi kaip mes, kad atsisakytų šauktinių kariuomenės.Ir viena geriausių patriotizmo mokyklų. Estai atkreipė dėmesį ir į tai, kad visada atsiras tų, kurie karo samdiniams ryt mokės daugiau už valstybę. Jūs nematote, kad šiandien tai ir vyksta Ukrainoje?

R. Valatkai, 1990 – 1992 m. Aukščiausioje Taryboje drauge su kitais liberalais, LKP ir kitais oponavusiais krašto apsaugos sistemos kūrimui ir šiandien besigiriančiais „patriotizmu“, priminsiu, kad Aukščiausioje Taryboje buvo tokia Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija, kuriai vadovavo toks Zigmas Vaišvila. Ši komisija bene vienintelė įveikė didžiausius jūsų trukdžius ir pasiekė kariuomenės, pasienio apsaugos tarnybos ir muitinės sukūrimo, milicijos reorganizavimo į policiją ir Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus sukūrimo. Tai - institucijos, kurios buvo ir yra privalomos mūsų valstybingumui. Jūs aktyviai ir net isteriškai tam priešinotės. Todėl nevaidinkite šiandien „teisuolių“ ir „visažinių“. 1990 – 1992 m. Lietuvos Aukščiausios Tarybos (ne Atkuriamojo Seimo, nes tokio nebuvo!) posėdžių stenogramos (kad ir paredaguotos) išliko ir jas galima perskaityti. Tik reikia noro. P. Rimvydai Valatka, gal Kovo 11-osios 25-mečio proga pradėtum jų skelbimą savo vadovaujamame 15min.lt? Ar bijai teisybės?

Veidmainiai ir liko veidmainiais, menkystos - menkystomis. Tokie veikėjai ir veikėjos labiausiai bijo viešumo ir pažiūrėti į akis. Tačiau gerai apmokamas propagandisto darbas tokiems ir tokioms buvo ir yra labiausiai prie širdies tiek tarybiniais metais, tiek dabar.

Šiandieniniame karo isterijos fone, ypač, neduokdie, Ukrainoje nutiks taika, ir mūsų „karingoji“ Prezidentė drauge su mumis liks kvailių vietoje, po tokio isterijos protrūkio dalis kolegų signatarų susvyravo. Šiuo metu šį Kreipimąsi, kuriuo konstatuojama mūsų valstybės būklė ir kuriuo kviečiama vienytis valstybės ir Tautos išsaugojimui, pasirašė šeši signatarai – Algirdas Endriukaitis, Vilius Baldišis, Eimantas Grakauskas, Egidijus Klumbys ir Zigmas Vaišvila (Algirdas Patackas pasirašė, o vėliau parašą atsiėmė). Manau, jų bus ir daugiau. Šį signatarų Kreipimąsi jau pasirašė ir kiti mūsų visuomenėje žinomi ir gerbiami asmenys.

Kreipimąsi viešam pasirašymui pateikėme peticijos.com.

Visus neabejingus mūsų Tėvynės likimui kviečiame pasirašyti šį Kreipimąsi raštu ar elektroniniu būdu. Prašome interneto svetaines ir paskelbti šį kreipimąsi, ir pateikti mums informaciją apie pasirašiusius.

KREIPIMASIS VARDAN LIETUVOS!

1990 m. kovo 11-ąją atkurta Lietuvos Respublika buvo pripažinta ir tapo tarptautinių organizacijų nare. Atkurtas privatus ūkis ir galimybė patiems kurti ekonomiką, kultūrą ir mokslą sudarytos prielaidos valstybės vystymui ir Tautos saugumo užtikrinimui. Tačiau valstybės atkūrimo 25-metį sutinkame dvejodami dėl mūsų ateities ir net išlikimo. 1990 metų kovo 11-ąją valstybę atkūrėme kaip būtiną savo klestėjimo ir išlikimo sąlygą. Vis gilesnis šalies įtraukimas į globalias valdymo struktūras, priverstinis Europos Sąjungos federalizavimas nepaliaujamai siaurina ir naikina valstybės suverenitetą – Tautos egzistencijos pagrindą.

Tautos valia vėl pavergta, suvereno teisės atimtos. Tai padarė nepriklausomos Lietuvos valdžia, neprisiimanti atsakomybės dėl Tautos ir valstybės likimo, vėl atidavusi valstybės likimą spręsti svetimiems. Išparduodama ir žemė - Tautos egzistencijos ir dvasinė buveinė.

Sąjūdžio ir Sausio 13-oios vertybės ir principai, Tauta išduoti. Prarandama viltis patiems kurti ir ginti valstybę, kurioje Teisingumas yra vertybė. Valstybės valdymą perėmė politinės grupuotės ir nomenklatūrinis režimas, ignoruojantis ne tik teisingumą, bet ir Konstituciją.

Paminti pamatiniai Sąjūdžio veiklos principai – tiesa ir viešumas, sąžiningumas ir moralė. Lietuvos žmonės vėl nėra laisvi rinktis. Nekompetentinga valdžia vėl bijo Tautos ir mano esanti neklystanti, juoda vadina baltu, atvirai ir ciniškai dangsto nusikaltimus, persekioja už bet kokią valdžios kritiką ir savo nuomonę. Teisė ir teisėsauga Lietuvoje gina ne žmogų, bet valdžią. Melas apie viską ir savivaliaujanti valdžia tapo grėsminga kasdienybe.

Mūsų šalį palieka išgyventi negalintys ir valstybės ateitimi netikintys žmonės.

Mes, pasirašiusieji, atsiribojame nuo tokio Lietuvos valdžios elgesio su Tauta ir valstybe.

Privalome nedelsiant susigrąžinti tautinį orumą ir valstybės savigarbą, nes valstybės padėtis yra kritinė, pasiekusi Tautos egzistencijai pavojingą būklę.

Todėl mes, pasirašiusieji:

- Smerkiame Lietuvos valdžios valstybės žlugdymo ir Tautos naikinimo veiksmus;

- Pasisakome prieš antikonstitucinį valdžios elgesį valstybės suvereno Tautos ir piliečių, jų demokratinės savivaldos atžvilgiu;

- Pareiškiame, kad kartu su jaunąja karta keisime ydingą šalies valdymo politinę sistemą, atkursime ir susigrąžinsime neteisėtai prarastas valstybės suvereniteto dalis;

- Primename, kad valstybės tikslas yra Lietuvos piliečių gerovės ir saugumo užtikrinimas;

- Raginame aktyviąją Tautos dalį, ypač inteligentiją ir jaunimą imtis pilietinės atsakomybės už Tėvynės likimą, šalinti moralinės ir dvasinės degradacijos apraiškas;

- Sieksime apginti ir išsaugoti nacionalines vertybes – šeimą ir Tautą, per amžius telkusias mus valstybingumui – mūsų išlikimo pagrindui.

Tik susitelkę ir drauge atkursime Tautai ir piliečiams šeimininko teisę ir atsakomybę už valstybę, sustabdysime ir pragaištingą mūsų nacionalinės valstybės – Tautos namų - griovimą.

Lietuvos piliečiai, tautiečiai, mes per ilgai buvusioms ir esamoms valdžioms leidome mus vesti į nežinią, per ilgai buvome nušalinti ir nusišalinę nuo tiesioginio mūsų valstybės valdymo. Lietuvos valstybę ir lietuvybę, jos eižėjantį turinį pakeis, sustiprins ir išlaikys tik visais atžvilgiais aktyvi, principinga, sąžininga ir garbinga individo laikysena ir pozicija.

Pripažinkime padarytas klaidas, atsisakyme bevaisio garbinimo ir sakralizacijos.

Tautos ir valstybės išlikimui pražūtingo pavojaus akivaizdoje būtinas visuotinis Lietuvos susitelkimas bei susivienijimas.

Lietuvos ateitis turi būti kuriama Tautos apsisprendimo, bet ne diktato keliu.



Pasirašyti peticiją galima ČIA.