Lietuvos valdžia nutarė savo įvaizdį gerinti ne darbais, o deklaracijomis, todėl ES temas į ugdymą integruos horizontaliai

Dėmesio: šis Lietuvos funkcionierių parašytas didelis rašinėlis pretenduoja tapti ekspertai.eu skilties XXX metų laureatu.

Nuotr. urm.lt

Užsienio reikalų ministeriją išplatino pranešimą „Institucijos vienijasi siekdamos Lietuvoje gerinti švietimą apie ES“.

Jame sakoma:

„Spalio 2 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas pasirašė tarpinstitucinio bendradarbiavimo švietimo ir ugdymo Europos Sąjungos klausimais deklaraciją. Šiuo žingsniu siekiama suvienyti institucijų pajėgas skatinant su Europos Sąjunga susijusių temų integravimą į mokyklų programas.

„Apklausos rodo, kad mūsų piliečiai labai pasitiki Europos Sąjunga. Tačiau ir moksleiviams, ir mokytojams informacijos apie ES vis dar trūksta, pamokose per mažai dėmesio skiriama europietiškų temų gvildenimui. Didžiąją informacijos apie ES dalį jaunimas gauna iš žiniasklaidos. Dažnų informacinių išpuolių, manipuliacijų sąlygomis, manau, tai sukuria tam tikrą riziką, kuriai turėtume užkirsti kelią“, - pasakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Deklaraciją pasirašančių šalių teigimu, apie ES mokyklose reikėtų kalbėti ne tik per pilietinio ugdymo pamokas – europinės temos į ugdymą turėtų būti integruojamos horizontaliai ir ilgainiui atsispindėti istorijos, geografijos, kitų dalykų egzaminų užduotyse.

„Šiuo metu kaip tik startuoja ugdymo turinio atnaujinimas, kurio tikslas – ugdyti XXI amžiaus žmogų, gebantį prisitaikyti globaliame pasaulyje. Europos Sąjunga, narystė joje yra labai svarbi mūsų valstybei. Ne visuomet suprantame, kad beveik kiekviename žingsnyje mes susiduriame su ES ir jos politikos sprendimais, nes dažniau mokyklose apie Europos Sąjungą kalbame atsietai, ne integruodami šią temą į atskirus mokymosi dalykus. Visapusės asmenybės, kuri sugeba suvokti įvairių procesų tarpusavio ryšius, ugdymas yra ir šio memorandumo esmė“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Be to, ES politikos formavime dalyvaujančios institucijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti su mokyklomis, inicijuoti diskusijas su moksleiviais ir pačios jose dalyvauti. Atitinkamą dėmesį reikėtų skirti ir mokytojų tobulinimuisi bei kvalifikacijos kėlimui, kurti patrauklią ir lengvai prieinamą metodinę medžiagą.

Iniciatyvos „Kurk Lietuvai“ pernai rudenį atlikta apklausa parodė, kad net 71 proc. mokytojų nesijaučia turį pakankamai žinių apie Europos Sąjungą. Ypač kritiškai mokytojai įvertino savo žinias apie ES istoriją, ekonominę padėtį ir sprendimų priėmimo procesą.

Tuo tarpu jaunąją kartą labiausiai domina mokslo, darbo ir kitos asmeninio bei profesinio tobulėjimo galimybės Europos Sąjungoje (27 proc. apklaustų moksleivių), ES aktualijos (25 proc.), ES istorija bei sprendimų priėmimo mechanizmas (po 15 proc.).

31 proc. mokytojų ir 30 proc. moksleivių teigia  informaciją apie ES gauną iš žiniasklaidos, nors net 24 proc. jaunuolių pageidautų informaciją gauti renginių, išvykų, tiesioginių susitikimų metu.

Vienas iš apklaustųjų moksleivių savo svajonių pamoką apibūdino taip: „Pakviesčiau svečią, išmanantį daug įdomių dalykų apie ES, kuris apsilankytų mokykloje ir tai pateiktų įdomiu būdu, galbūt informacinėmis technologijomis, nes tai dabar aktualiausias mokymosi būdas“.

Kviestinių svečių paskaitas mokyklose, moksleivių išvykas į įvairias įstaigas kaip patrauklų ir įtaigesnį mokymosi būdą įvardijo ir apklausoje dalyvavę pedagogai.

Naujausiais (2018 m. kovo 17-28 d.) Eurobarometro duomenimis, 66 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki Europos Sąjunga. Tai vienas aukščiausių rodiklių visoje ES“.

Su deklaracijos tekstu galima susipažinti čia:

Susiję:

Tai turi žinoti kiekvienas moksleivis, mokytojas, mokyklos direktorius – kuo juos laiko LT funkcionieriai