Naujiena: Lietuva, pertvarkydama vaiko teisių apsaugos sistemą, nesirėmė nė viena valstybe

Ministras L. Kukuraitis (kairėje) ir jo atstovė spaudai E. Samoškaitė.

Gruodžio 3 d. ekspertai.eu kreipėsi į Socialinių reikalų ir darbo minsitrą Liną Kukuraitį prašydami atsakyti į labai konkrečius klausimus, susijusius su vaiko teisių apsauga bei gerove.

Apie tai buvo skelbta publikacijoje „Ministro L. Kukuraičio prašoma skubiai atsakyti į klausimus dėl vaikų gerovės ne urmu, o į kiekvieną atskirai“. 

Gruodžio 7 d. ministerija atsiuntė atsakymus. Tačiau paaiškėjo, kad į kiekvieną klausimą atskirai atsakyti nepavyko, atsakyta urmu.

Ir atsakymus ruošė ne pats ministras L. Kukuraitis, o jo atstovė spaudai Eglė Samoškaitė.

„Pateikiu atsakymą į jūsų suformuluotus klausimus. Cituoti reikia mane, ministro atstovę spaudai Eglę Samoškaitę“, - laiške parašė ministro atstovė.

Ekspertai.eu pabandė šį ministerijos atsakymą sudėlioti po konkrečiais klausimais, tačiau misija buvo neįmanoma.

Todėl kviečiame skaitytojus tai pabandyti padaryti patiems – pakartojame konkrečius klausimus lygiai taip, kaip buvo siųsta ministrui.

Teksto apačioje – E. Samoškaitės atsakymas. Pabandykite remdamiesi šiuo ministro atstovės spaudai laišku surašyti atsakymus į pateiktus klausimus. Iš anksto dėkojame.

Ekspertai.eu tik konstatuoja – šio ministerijos atsakymo užskaityti negalime.

Tarnautojams teks bandyti padirbėti padaryti dar kartą ir atsakyti į kiekvieną konkretų klausimą atskirai. Jei ministerija į kurį iš klausimų atsakymo neturi, tegu taip ir parašo – NEŽINOME.



KLAUSIMAS. Kokių valstybių gerąja patirtimi ir specialistų tyrimais buvo remtasi atsirenkant ir keičiant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą? Pateikite sąrašą valstybių ir visų svarstymų protokolus.
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Kiek vaikų atimta iš šeimų per paskutinius penkis metus ir kiek iš jų negrąžinta tėvams?
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Kiek atimtų vaikų gyvena su artimiausiais ar tolimesniais giminaičiais?
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Kiek atimtų vaikų gyvena su globėjais?
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Kiek atimtų vaikų įvaikinta Lietuvoje? Kiek – užsienyje?
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Kiek iš atimtų vaikų yra ne lietuvių tautybės, o, pavyzdžiui, žydų, romų, lenkų, rusų? Pateikite sąrašą
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Kiek žmonių Lietuvoje dirba globėjais? Koks jų išsilavinimas, amžius, kokiuose darbuose dirba?
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Nurodykite argumentus, kodėl netiko Gruzijoje galiojanti Vaiko gerovės tvarka? Kokie jos minusai?
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Lietuvos dainininkė Justė Arlauskaitė Džiazas pranešė, kad kasmet Lietuvos šeimos nužudydavo 20 - 30 vaikų, o po reformos šeimose nežuvo nė vienas vaikas. Pateikite paskutinių bent penkių metų statistiką, patvirtinančią šiuos teiginius.
Vieta atsakymui:

KLAUSIMAS. Šių metų spalio pabaigoje prezidentės Dalios Grybauskaitės įšventintas į teisėjus buvęs laikinasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas Jan Maciejevskij viešai pareiškė, kad tarnyba negali pateikti statistinių duomenų apie per tam tikrą laikotarpį iš tėvų paimtų ir negrąžintų vaikų likimą, nes statistika niekam nėra  žinoma. Tai tiesa ar melas?
Vieta atsakymui:



Ministro L. Kukuraičio atstovės spaudai atsakymas į visus klausimus urmu:

„Pateikiu atsakymą į jūsų suformuluotus klausimus. Cituoti reikia mane, ministro atstovę spaudai Eglę Samoškaitę.
 
Vaiko teisių apsaugos reforma buvo įgyvendinta dėl dviejų priežasčių – Lietuvoje paplitusio smurto artimoje aplinkoje ir problemų, kurios nuolat iškildavo, kai vaiko teisių sistema buvo decentralizuota, tai yra padalinta tarp 60 skirtingų savivaldybių, kurių kiekviena tvarkėsi labai skirtingai: vienos labai gerai, kitos labai prastai.
 
Smurto paplitimą liudija Statistikos departamento duomenys. Vien 2017 m. dėl smurto artimoje aplinkoje (tai yra šeimoje) žuvo 6 vaikai. Policijos departamento pateikiamais duomenimis, 2018 m. iki šiol dėl smurto artimoje aplinkoje nežuvo nė vienas vaikas. Kaip žinoma, smurtas artimoje aplinkoje pradėtas išskirti nuo 2017 m., nes nuo tų metų įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos.
 
Kaip rodo Informatikos ir ryšių departamento duomenys, dažniausiai vaikai nukenčia nuo tėvų. Prisegama diagrama, kuri parodo, kad 2017 m. sausio-spalio mėn. nuo tėvų nukentėjo 875 vaikai, šiais metais per tą patį laikotarpį – 451 vaikas. Kalbant apie kitus pavojaus šaltinius vaikams, tai antroje vietoje yra nepažįstami asmenys, patėviai ar įtėviai, toliau artimi giminaičiai, o gale atsiduria globėjai ir pedagogai (žr. diagramą).
 
Apskritai iš viso 2017 m. dėl smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 1365 vaikai (Statistikos departamentas).
 
Svarbu pažymėti, kad bėgant metams vaikai vis rečiau nukenčia dėl kelių transporto eismo taisyklių (KTES) pažeidimų, daug mažiau nukenčia nuo vagysčių, plėšimų, bet labai auga fizinio skausmo sukėlimo skaičius (lentelė prisegama, duomenys iš Informatikos ir ryšių departamento).
 
Lietuva, pertvarkydama vaiko teisių apsaugos sistemą (centralizuodama ją ir įstatymu uždrausdama smurtą prieš vaikus bei fizines bausmes) nesirėmė nė viena valstybe, buvo susitelkta į problemas, kurios ryškiausios mūsų šalyje.
 
Kalbant apie vaikų apsaugojimą nuo smurto, tai nėra aiškios statistikos iki 2018 m. liepos 1 d., nes, kaip minėta, iki tol galiojo 60 skirtingų sistemų kiekvienoje savivaldybėje, jos statistikos nerinko. Tam tikrą vaizdą susidaryti leidžia laikinosios globos skaičiai, kurie rodo, kad šiais metais vaikų laikinajai globai perduodama mažiau: 2013 m. – 2143 vaikai, 2014 m. – 1916, 2015 m. – 1880, 2016 m. – 2241, 2017 m. – 2524, 2018 m. sausis-spalis – 1801 vaikas.
 
Kaip žinoma, laikinoji globa, gali būti paskiriama tiek giminaičiams, tiek šeimai artimiems žmonėms, tiek globėjams.
 
Prioriteto tvarka stengiamasi vaikus apgyvendinti pirmiausia pas giminaičius ar šeimoms artimus asmenis, kitą iš tėvų (jei tėvai išsiskyrę), tačiau jeigu jų nėra arba jie nesutinka laikinai globoti vaiko, tuomet ieškoma budinčių globėjų, blogiausiu atveju apgyvendinama vaikų globos institucijoje.
 
Šių metų liepos-spalio mėnesiais, vaikai, kuriems buvo nustatytas 2 grėsmės lygis, 289 atvejais apgyvendinti pas giminaičius, 54 atvejais pas emociniais ryšiais susijusius asmenis, 16 atvejų – su kitu iš vaiko tėvų, 287 atvejais – vaikų globos institucijoje, 67 atvejais nuvežti į ligoninę, 133 atvejais pas budinčius globotojus, 13 atvejų šeimynoje, 8 atvejais – pas brolį/seserį globojančias šeimas, 25 atvejais – kitoje socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje. Reikia turėti mintyse, kad čia kalbama apie atvejus, ne vaikų skaičių.
 
Iš viso 2 grėsmės lygis liepos-spalio mėnesiais nustatytas 922 vaikams. Per minimą laikotarpį į šeimas suteikus mobiliosios komandos ir atvejo vadybos suorganizuotą pagalbą grįžo 81 vaikas. Reikia pastebėti, kad vaikai yra apsaugomi tik laikinai, kol šeima praeis pozityvios tėvystės kursus, išmoks nesmurtinio bendravimo su vaiku, lankysis pas psichologą. Jeigu pokytis sėkmingas, vaikas būtinai grįžta pas tėvus, nes šeima yra brangiausia kiekvienam žmogui. Šiuo atveju apie įvaikinimą net negalima kalbėti, nes įvaikinami tik vaikai, kurių tėvai atsisakė arba kurių tėvų valdžią teismas apribojo nuolatinai.
 
Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra 177 budintys globotojai ir 158 šeimos, pasirengusios globoti vaikus savo šeimose. Asmuo ar šeima, norintys tapti budinčiais globotojais ar globėjais turi baigti mokymus ir išlaikyti patikrinimą pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą. Taip pat tikrinama, ar asmuo/asmenys yra veiksnūs, ar jiems nebuvo ir nėra apribota tėvų valdžia, ar nebuvo nušalintas nuo globėjo pareigų, ar neserga ligomis, dėl kurių negalėtų globoti vaiko.
 
Mokymai privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju, ir jo sutuoktiniui ar bendrai gyvenančiam neįregistravus santuokos asmeniui, išskyrus vaiko artimuosius giminaičius, kuriems mokymai nėra privalomi, tačiau rekomenduojami.“



P. S.

Ekspertai.eu primena, kad E. Samoškaitė yra buvusi nepriklausomo portalo delfi.lt žurnalistė 2016 m. paviešinus, kad žaliasis valstietis Ramūnas Karbauskis yra agentas Karabasas, kuris kontaktavo su Nuliepėliu, Rubuiliu ir kitais. Vėliau E. Samoškaitė nuėjo dirbti pas socialdemokratus Infocentro vadove. Apie tai buvoi skelbta ekspertai.eu publikacijoje „Karabasą demaskavusi nepriklausomo portalo žurnalistė dirbs socialdemokratams“. Dabar, kaip matome, moteris jau dirba žaliesiems valstiečiams. 

Keli susiję:

Fiktyvios informacijos skelbėjai, apie nužudytus vaikus Lietuvos šeimose, pripažįsta paviešinę dezinformaciją

Vaikų atiminėjimo iš šeimų klausimas jau išspręstas: Vyriausybė paviešino vaiko paėmimo ar nepaėmimo schemą   

Statistikos departamentas nerado duomenų apie žudomus vaikus, kuriuos jo vardu skelbia Lietuvos influenceriai   

Ministro L. Kukuraičio prašoma skubiai atsakyti į klausimus dėl vaikų gerovės ne urmu, o į kiekvieną atskirai   

Intelektualaus humoro kūrėjas pašiepė valstybės vardu vaikų atiminėjimo iš šeimų priešininkus

Lietuvos konservatorių pozicija atiminėjamų vaikų klausimu aiški  

Stanislovas Tomas apie valstybės vardu atiminėjamus vaikus: tai jau yra nacionalinė tragedija   

Valstybės vardu iš šeimų atiminėjamų vaikų skandalas lyginamas su išgalvotos pedofilijos ir žudymų istorija 

Socialdemokratė R. Šalaševičiūtė apie atiminėjamus iš šeimų vaikus: jų dar bus, čia nepabaiga tų pamokų  

Dėl pasiekimų vaikų teisių gynimo srityje Lietuvą pasveikino net Švedijos karalienė

Skandalas dėl atiminėjamų vaikų nuslopo, tačiau draugiškos Kremliui jėgos nerimsta