Propaganda „visuomeninėje“ TV: kaip E.Jakilaitis „moderavo“ debatus

Birželio 27 dieną, penktadienį, LRT vyko vienintelė debatų laida, skirta sekmadienį vykusiam referendumui.

Kaip visiems puikiai žinoma, debatai yra formali diskusija, kurioje dalyvauja šalys, besilaikančios skirtingų pozicijų tam tikru klausimu, ir kurioje tos šalys pristato argumentus, pagrindžiančius savąją ir griaunančius svetimą poziciją. Debatuose, šalia diskutuojančių šalių, paprastai būna ir moderatorius. Pastarojo uždavinys yra padėti abiems pusėms diskutuoti produktyviai – palaikyti diskusijos tvarką, neleisti kalbėtojams nukrypti nuo temos, įžeidinėti vieniems kitus, užsiiminėti manipuliacijomis ir pan. Suprantama, kad moderatorius savo vaidmenį tinkamai gali atlikti tik tada, kai yra nešališkas, kompetentingas ir pelnęs visų diskusijos šalių pagarbą.

Aptariamuose debatuose dalyvavo referendumo iniciatoriai Pranciškus Šliužas, Rita Jusienė ir savivaldžios visuomenės idėją palaikantis Darius Kuolys, atstovavę referendumui teikiamo įstatymo šalininkams, ir Seimo nariai Julius Sabatauskas bei Remigijus Šimašius ir Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, atstovavę priešininkams. Debatus moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Jau nebe pirmą kartą LRT vykstančiuose debatuose matėme tą pačią netikusią scenografiją. Debatų samprata reikalautų, kad diskutuojančios pusės stovėtų viena priešais kitą, matytų vienas kito veidus ir diskutuotų. Bet jau kelintą kartą visi debatų dalyviai buvo išrikiuoti prieš „moderatorių“, kuris pačios scenografijos buvo paverstas svarbiausia figūra – valią primetančia, kone tardančia.

Įdomybės prasidėjo nuo pat pirmųjų debatų minučių. E. Jakilaitis net nebandė apsimesti nešališku ir iš karto pasitelkė visą arsenalą priemonių siekdamas, kad žiūrovai viską suprastų „taip, kaip reikia“. Nepretenduodamas atskleisti visus E.Jakilaičio „triukus“, išvardysiu tuos, kurie laidoje panaudoti po keletą sykių ir iškart matomi:

1) primityvios sugestijos;
2) užgauliojimas;
3) melas;
4) neteisėtas įsitraukimas į diskusiją;
5) visažinystės imitavimas;
6) neparankaus kalbėtojo nutraukimas;
7) nuostatos ir klausimų tendencingumas.

Primityvios sugestijos

Po to, kai P. Šliužas ir R. Jusienė poetiškai pasisakė apie žemę ir lietuvių ryšį su žeme, 7: 45, E. Jakilaitis kreipiasi į referendumo oponentus „Konstitucija nėra poezija, tai yra teisės aktas…“ (suprask, žiūrove, ana pusė yra kvaileliai, o pastaroji – ekspertai).

8:00 jis klausia J. Sabatausko „Ar Jūs matote kokį nors poreikį keisti Konstituciją?“ (suprask, žiūrove, jokio poreikio keisti nėra, ir tai tuojau patvirtins ekspertas).



Po to, kai D. Kuolys papasakojo apie įtartiną Vyriausiosios Rinkimų komisijos birželio 25 dienos nutarimą, kuriuo apie 100 000 asmenų padidintas rinkėjų sąrašas, E. Jakilaitis išpūtęs akis 1:02:30 sako „Jūs jų (VRK – Tiesos.lt) klausėt? Jūs jų klausėt?“ (suprask, žiūrove, D. Kuolys ir jos sėbrai šneka nežinia ką, nepasirūpinę paklausti paprasčiausio klausimo, į kurį VRK, be abejo, turi elementarų atsakymą.) Kai paaiškėja, jog vis dėlto klausta ir VRK pateiktas atsakymas (per mėnesį įregistruota 100 000 sulaukusių pilnametystės…) – juokingas, o žiniasklaida ir LRT apie tai tyli, E. Jakilaitis neparankų kalbėtoją nutraukia dar kartą sugestionuodamas, kad šis tiesiog nepagrįstai priekabiauja: „Visuomenė yra delegavusi atstovus į [LRT] tarybą, kreipkitės. Aš negaliu atsakyti, aš čia esu tik vienas žurnalistas… Nesivelkit čia į visuomeninio transliuotojo reikalus, čia debatai, čia visai ne apie tai, nors jum tai labai patinka, pone Kuoly, suprantu, ir jūsų remiamiem kandidatams…“ (suprask, žiūrove, visa tai taip nerimta – jie ne tik šneka ne į temą, bet ir neišmano, kam ir kaip galėtų pareikšti pretenzijas).



Užgauliojimas

Pradėjęs nuo primityvių manipuliacijų E. Jakilaitis po truputį įsismagina ir pereina prie atviro referendumo idėjos šalininkų užgauliojimo. 15:00 vadinamasis moderatorius užsipuola R. Jusienę tokiais žodžiais: „Ponia Jusiene, ar Jūs ketinate tai kartoti visas dvi valandas?“. Deja, negavęs deramo atkirčio, E. Jakilaitis pamano galįs R. Jusienę užgaulioti nuolat. 58:43 laidos vedėjas E. Jakilaitis taip įvertina jos repliką: „Ponia Jusiene, suprantu, nedažnai kalbat viešai, sunku kalbėti nuosekliai… “ 59:10 „Suprantu, dabar kažką atsakėt…“ 1:18:40 „Žinot, nekalbėkim apie viską vienu metu, nes niekas negali atpainioti to minties vingio… na, bandykim…“



D. Kuoliui papasakojus, jog piliečiai negali gauti informacijos apie tai, kiek žemių Lietuvoje jau supirko užsieniečiai, E. Jakilaitis 1:13:57 labai „įžvalgiai“ pastebi: „Tai jūs sprendžiat problemą, apie kurios egzistavimą patys nežinot!“



Kai P.Šliužas pacitavo lenkės Irenos žodžius, debatų vedėjas leido sau taip įvertinti jo pasisakymą: „Kodėl prie tų niekų, kuriuos dabar cituojate, klijuojate lenkų tautybę?“



Neteisėtas įsitraukimas į diskusiją, visažinystės imitavimas, melas

Ilgainiui E. Jakilaičio ima nebetenkinti moderatoriaus vaidmuo ir jis į diskusiją įsitraukia pats. Kai D. Kuolys pateikia valdžios savivalės pavyzdį – Vyriausybė niekam nežinant anksčiau už bet kurią Europos šalį išdavė leidimą skalūnų žvalgybai ir gavybai – E. Jakilaitis 28:13 replikuoja: „Na, paaiškėjo, kad niekas niekam nieko neleido ir nieko nebus, ir Lietuva bus ne pirmutinė, o paskutinė“. Kai D. Kuolys E. Jakilaičiui papriekaištavo: „Tai yra Jūsų interpretacijos, pone Jakilaiti, ir jos nėra sąžiningos“, pastarasis atkirto „Manau jos yra sąžiningos, nes tai yra visiški faktai.“ Svarbu pažymėti, kad čia E. Jakilaitis ne tik įsiterpė į diskusiją, kurioje neturėjo dalyvauti, bet ir melavo – leidimas skalūnų žvalgybai ir gavybai vyriausybės buvo išduotas. Šioje vietoje R. Jusienei trūko kantrybė: „Kodėl vieną pusę atstovauja keturi nariai, o kitą – tik trys?“ Į tai E. Jakilaitis tiesiog atšauna: „Atsiprašau, ką darysi… Jeigu jums taip atrodo, tai jūsų nuomonė.“



Kitame diskusijos epizode E. Jakilaitis vėl neiškentė neįsitraukęs į diskusiją ir nepademonstravęs savojo „visiškų faktų“ išmanymo. Po to, kai P. Šliužas išsakė poziciją, jog Konstitucijoje niekur nekalbama apie rinkimus pagal partinius sąrašus, o Konstitucijoje esanti formuluotė „remiantis visuotine lygia tiesiogine rinkimų teise“ yra nesuderinama su rinkimais pagal partinius sąrašus, E. Jakilaitis 34:30 replikavo „Konstitucijoje yra parašyta 71 Seimo narys renkamas vienmandatėje, 70 – daugiamandatėje, viskas yra parašyta, jūs skaitykite toliau!“. P. Šliužas, suprantama, pareikalavo: „Jūs man parodykite!“. Tada E. Jakilaitis paskelbė reklamos pertraukėlę. Šiame epizode E. Jakilaitis vėl pamelavo žiūrovams: Konstitucijoje nėra nustatytas Seimo narių rinkimas vienmandatėse ir daugiamandatėje apylinkėse. Svarbu pažymėti ir tai, kad turėdamas galimybę čia pat, per reklaminę pertraukėlę, išsiaiškinti šiuo klausimu tiesą, E. Jakilaitis šia galimybe nepasinaudojo ir žiūrovų už savo neišmanymą bei melą neatsiprašė.



D. Kuoliui papasakojus apie tai, kad policija Vilkaviškyje ir Šakiuose tardė žmones, pasirašiusius už referendumo paskelbimą, E. Jakilaitis replikavo: „Ką reiškia „policija tardo“? Ar tai yra oficialu?“ Į Kuolio pasakymą, kad valdžia pereina prie policinės valstybės metodų, o žiniasklaida ir „visuomeninis“ transliuotojas tokius valdžios veiksmus nutyli, jis tesugebėjo arogantiškai atsikirsti: „Gal tai buvo, gal tai ne, kol faktų nėra…“ Šioje vietoje kantrybė trūko D. Kuoliui: „Pone Jakilaiti, šitaip nesielgiama. Sąžiningam žurnalistui šitaip nedera elgtis!“ Tada E. Jakilaitis įžūliai atšovė: „O jūs pateikite faktus“. D. Kuolys: „Faktai buvo išsakyti visuomeniniam transliuotojui ir per tą laiką joks žurnalistas nenuvažiavo, nepasiklausė prokuratūros. Pilietinė žiniasklaida iš karto būtų sureagavusi.“ Šiame epizode E. Jakilaitis ir vėl melavo: tai, kad žmones, pasirašiusius dėl referendumo paskelbimo, apklausinėjo policija, yra faktas, kuriuo įsitikinti, jei žurnalistu prisistatantis E. Jakilaitis būtų norėjęs, buvo labai nesunku – referendumo šalininkų pusė žinojo daugelį minėtų apklausų detalių.



Neparankaus kalbėtojo nutraukimas

Kai diskusijos dalyvis sako, E. Jakilaičio supratimu, ką nors neparankaus, jį galima tiesiog… nutraukti. Štai D. Kuolys iškėlė klausimą, kodėl valdžios partijos skelbia, jog referendumas yra antikonstitucinis, ir jį du kartus – 47:09 ir 48:50 – E. Jakilaitis nutraukė nukreipdamas kalbą kita linkme.



Nuostatos ir klausimų tendencingumas

Visi aukščiau įvardinti Jakilaičio triukai buvo pritaikyti referendumo idėjos šalininkų atžvilgiu. Su referendumo priešininkais E. Jakilaičio elgesys buvo visiškai kitoks, tiesiog priešingas – pastarųjų moderatorius nepertraukinėjo, jiems nereplikavo ir radęs progą vis pritardavo.

Skirtingai buvo pateikinėjami ir klausimai: referendumo šalininkai buvo tardomi, neproporcingai daug laiko skiriant emocionaliajam Šliužui, o intelektualą Kuolį slopinant, triskart nutraukiant. Referendumo idėjos priešininkų E. Jakilaitis tardyti nebandė, net nepaklausė, kuo jie remiasi, pvz., koks konkrečiai ES sutarties straipsnis prieštarauja referendumo iniciatyvai.

Paskaičiuokime

Per laidą, kuri truko 1 valandą 43 minutes, žurnalistas E. Jakilaitis sugebėjo:  bent 4 kartus sugestionuoti, kad referendumo idėjos šalininkai yra visiški kvaileliai, bent 6 kartus juos atvirai užgauliojo, nebūdamas diskusijos dalyvis bent 3 kartus įsitraukė į diskusiją su referendumo idėjos šalininkais, bent 3 kartus melavo, bent 3 kartus šiurkščiai nutraukė jam labiausiai neparankų kalbėtoją.

Kas tai? Debatų moderavimas? Žurnalistika? Visuomeninė televizija? Suprantama, kad ne. Tai yra tipiškas propagandisto, gavusio užduotį bet kokiomis priemonėmis sudoroti valdžiai neįtikusius asmenis ir sumenkinti jų pozicijas, elgesys. Elgesio modelis, gerai pažįstamas iš sovietmečio. Tikros, o ne fasadinės demokratijos visuomenėje šį laida būtų sukėlusi ilgalaikį skandalą, užtraukusi gėdą ir karjeros pabaigą E. Jakilaičiui, LRT direktoriui, LRT tarybos nariams ir daugeliui kitų. Tuo tarpu Lietuvoje E. Jakilaičio ir į jį panašių propaganda, melas ir atviras chamizmas jau įsitvirtino kaip kalbėjimo viešojoje erdvėje norma.

Trumpai apie autorių: Laisvūnas Šopauskas – humanitarinių mokslų daktaras, filosofas, logikas.