Robertas Semeniukas apie naująjį grupės ŽALVARINIS albumą: Jo viršelis primena trispalvę, tautos sunkią istoriją, kraują

Netrukus pasirodys jau šeštasis legenda tapusios grupės ŽALVARINIS albumas. Grupė žavi savo stilistika, nes derina lietuvišką muziką su roku, jos tekstai įdomūs, klipai - taip pat nebanalūs. Kitaip tariant, į melomanų namus ateina dar viena šventė. Apie ją, kas kaip kodėl, pasikalbėjome su grupės ŽALVARINIS lyderiu ROBERTU SEMENIUKU (2018 01 29).

Kiekvieno naujo grupės Žalvarinis albumo pasirodymas - tikra šventė. Jie nėra dažni, tačiau pasižymi ypatinga kokybe. Neabejoju, kad šįsyk nustebinsite ne tik ja. Taigi, kokie pokyčiai naujame kūrinyje? Gal pakeitėte vokalistę, stilių, išleisite jį kokiu nors neįprastu formatu ir pan.?

Žalvarinio albumai gal ne tokie dažni, bet visgi palyginus su kai kuriomis Lietuvos grupėmis, tai mes visai gal ir produktyvūs: 16 metų scenoje - 6 albumai.

Ir šis naujas darbas pasirodo dvigubu formatu - vinilo ir CD. Mums kaip grupei ir atskirai kaip muzikantams tai yra didžiulis žingsnis į priekį, smagus pažymėjimas nueito kelio.

Naujame albume skamba 16 naujų kompozicijų, sukurtų per 2016-2017 metus. Įrašytas albumas keliose Vilniaus studijose, taip pat Amsterdame (Nyderlandai) bei paslaptingoje vietoje Mongolijoje.

Prie šio albumo dirbo daugiau nei 50 muzikantų, tarp jų tokie legendiniai scenos grandai kaip Marijonas Mikutavičius, Veronika Povilionienė, Petras Vyšniauskas, grupė Ugniavijas, grupė iš Mongolijos Marmot Band, labai saviti ir super ultra profesionalai: tabla meistras iš Nyderlandų Heiko Dijker, migruojantis tarp Vokietijos ir Indijos bansuri fleitos meistras Nadaprem, Lietuvos edukologijos universiteto choras Ave Vita ir dirigentas Kastytis Barisas, lūpinės armonikėlės virtuozas Aleksandr Belkin ir kiti.

Viskas rašyta vien tik analogu, gyvi būgnai ir perkusija, viskas taip, kaip senais gerais laikais. Į šį albumą įdėta daug energijos ir širdies, ir, be abejo, išėjo nepigus leidinys.

Šį albumą paskyriau Atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti, proga didelė, tai ir muzikinis palikimas turi būti didingas, tai atsispindi dainų pasirinkime, dominuoja daugiau karinės, istorinės dainos, tačiau, be abejo, neapsiėjome ir be sutartinių, šeimos, ar kalendorinių švenčių dainų. Viena iš tokių pozityvių būtų "Oi ta ta" su MARIJONU MIKUTAVIČIUMI. Šiai dainai nufilmavome ir vaizdo klipą.

Dainos skirsis nuo praėjusių albumų savo skambesiu, dominuojančiais vyriškais balsais, pradėjau daugiau dainuoti, ne tik kurti muziką ir groti gitara. Yra kelios dainos su grupe Ugniavijas, tai karinės dainos, jose skamba vien vyriški balsai. Tai stiprios, prisodrintos gitarų, daug mušamųjų, energingos ir pasunkintos dainos, gal kiek primins "senąjį" Žalvarinį.

Yra jau publikuotos ir dar dvi dainos, kurioms taip pat nufilmavome vaizdo klipus, - tai partizanams ir kovotojams už mūsų laisvę skirti kūriniai "Broliams" bei "Einam tolyn", kurį įrašėme kartu su Veronika Povilioniene, ir tuo pačiu pavadinimu užvadinome albumą.

Tad jeigu taip trumpai apibūdinti šį leidinį, būtų taip: 16 naujų dainų, per 50 atlikėjų, dvigubas sunkus vinilas ir CD digipakas, 63 minutės muzikos, nuo folk metal iki world music, nuo regio iki pop rock stilių, viskas susimaišę - kaip ir dabarties pasaulis.

Grojame tai, kas patiems patinka, kuriu taip, kokią pats muziką klausau, mėgstu, iš ko semiuosi įkvėpimo keliaudamas po užsienyje ir pan.

Ypatingai norėčiau padėkoti mūsų pagrindiniams muzikantams - būgnininkui Jonui Lengvinui ir bosistui Domui Žostautui už didelį darbą.

Taip pat norėčiau pasidžiaugti mūsų nauja grupės nare - Sigita Jonynaite-Būdiene, kuri prisijungė prie grupės įrašų metu. Aš jau anksčiau karts nuo karto vis pakviesdavau pabekint Sigitą, o šįkart beįrašinėjant pradėjome kalbėtis apie galimybę būti pastoviu grupės nariu, nes jai baisiai patiko nauja medžiaga. Taip ir važiuojam dabar nauja sudėtimi, sustiprėję, atsinaujinę.

Sigita yra puiki vokalistė, profesionalė, įrašiusi dainų kartu su a.a. Vytautu Kernagiu, yra išleidusi solinį albumą, koncertuoja ne tik Lietuvoje su Pink Floyd projektu, grupe Kielwater, taip pat mes kartu su ja dirbame pas Marijoną Mikutavičių grupėje.

Kai paskutinįsyk kalbėjomės 2016 m. lapkritį, žadėjote leisti savo solinį vinilą. Ar įgyvendinote svajonę?

Tikrai pamenu tą pokalbį, ir tikrai nepamiršau duotų pažadų apie solinį albumą. Aišku, viskas vyksta ne taip greit, kaip įsivaizdavau, tačiau procesas vyksta, po truputį iriuosi į priekį, jau turiu pusę albumo. Planuoju iki 2018 m. Kalėdų išleisti jeigu ne vinilą, tai bent jau savo solinio albumo CD, kokius 10-12 kūrinių.

Kol kas nenoriu labai atskleisti širmos, kas ten kaip vyksta, bet bus tikrai intriguojančių dalykų. Bus kviestinių vokalistų ir instrumentalistų, kažkiek dainų ir pats dainuosiu, bus perpus instrumentinis albumas.

Šie įrašai mane labai džiugina ir ramina, atitolina nuo kitų darbų, kurie reikalauja daug pastangų ir nervų, o čia aš visiškai atsipalaidavęs dėlioju mozaiką ir dėl nieko nepergyvenu.

Niekada neklausiau, nors gal nesuklysiu spėdamas - ką Jums reiškia grupės Žalvarinis pavadinimas? Ar tik ne tik su Žalvario amžiaus papuošalais, kurie užtvirtina mūsų kaip baltų tapatybę, jis susijęs?

Man šis pavadinimas su metais vis gražesnis ir gražesnis, nežinau, kodėl taip yra.

Šiuo metu pats žalvario nenešioju, labiau auksas ir svarovskiai (juokauju), bet jis puikiai apibūdina mūsų stilistiką ar bent kolektyvo kryptį. Kad tai yra kažkas su folk, world elementais.

Aišku, tai gali suprasti tik lietuviai.

Ar jau esate suplanavę, kada paleisite į pasaulį albumą, kada ir kur bus jo pristatymai?

Taip, o planai yra tokie: šiuo metu vyksta dvigubo vinilo pre-order (išankstinis rezervavimas) iki vasario 16 d.

Albumą "Einam tolyn" planuojame pristatyti Vilniaus knygų mugės Muzikos salėje Vasario 22-25 d. Žalvarinio stende (būtinai užsukite pas mus, pasilabinti, apdovanosim autografais, selfiais, šnektelsim apie muziką, apie gyvenimą).

Naujo albumo "EINAM TOLYN" dvigubo vinilo ir CD pristatymo koncertinis turas: vasario 16 d. Šilutė (Kultūros rūmai), kovo 9 d. Kaunas ("Sandėlis"), kovo 10 d. Vilnius ("Tamsta"), kovo 17 d. Šiauliai ("Saulė"), kovo 23 d. Palanga ("Vandenis"), kovo 24 d. Klaipėda ("Jazzpilis"), balandžio 14 d. Panevėžys ("Tauros loftas").

Kaip jau minėjau, albumas yra išleidžiamas dvigubo vinilo ir CD digipako formatais.

Vinilo - limituotas tiražas, tik 300 kopijų, tad melomanai turėtų suskubti jį įsigyti.

Ką manote apie "Euroviziją", kuri pritraukia ir labai daug gabių muzikantų? Ar nekilo mintis lietuviškas dainas, atliekamas Žalvarinio maniera, pateikti Europos žiūrovams?

Tokių minčių tikrai buvo ir kartais pasikartoja, tačiau kažkaip visgi netraukia labai smarkiai į tą pusę. Matyt, čia reikia užsibrėžt tikslą sau, kad noriu dalyvauti, noriu nugalėti ir t. t. Sukurti dainą tikrai galiu, bet niekad dar tokių intencijų nebuvo, gal kada ir užsinorėsiu.

Tikiu, kad Europos muzikos kontekste mes labai gerai susiklausytume, bent jau sprendžiant pagal tai, kaip mus priima Kinijoje ar JAV, ar dar kur nors, Žalvarinis pasauliniu mastu yra normalus, standartinis kolektyvas. Žodžiu, ateitis parodys, ką mes galime.

Ar daug Jums reiškia vizualika? Kas rūpinasi naujojo albumo apipavidalinimu?

Vizualas yra labai paveikus dalykas, net ir klausant muziką. Albumų viršelių koncepcija, koloritu, kaip kas bus pavaizduota, rūpinuos aš. Aišku, kreipiuosi į tos srities profus, pats jų nemaketuoju ir nepaišau. Bet dažniausiai tai būna mano kažkokia pradinė idėja, kaip kas turi atrodyti ir pan.

"Einam tolyn" viršelis - tai žymaus lietuvių dailininko Audriaus Gražio paveikslo fragmentas.

Jis labai puikiai tiko prie albume sudėtos muzikinės dalies. Viršelis primena trispalvę, tautos sunkią istoriją, kraują, kadangi nemažai karinių dainų, žodžiu, teisinga abstrakcija, atitinkamai ir nuteikianti. Man šis kūrinys - vientisas.

Jau sukurti trys vaizdo klipai naujojo albumo dainoms. Kiek jų dar planuojate?

Šio albumo dainos beveik visos turės vaizdo klipus, mes jas publikuosim po truputį, ne visas iš karto.

Vaizdo klipų stygius mūsų ankstyvoje raidoje ir paskatino jų gausą dabar.

Ar galima teigti, kad, grodamas tokią muziką, neišvengiamai esate "pagonis", t. y. senojo mūsų tikėjimo atstovas ar bent simpatikas?

Aš gal labiau save priskirčiau simpatikams. Senasis tikėjimas ir baltų pasaulėžiūra man yra labai artimi. O kaip kas ten mus vadina ar kuo laiko, man jokio skirtumo.

Čia kaip ir apie stilius, kokį stilių grupė atlieka, man tai visvien. Svarbu, kad būtų prasminga, pagauli, ilgaamžė muzika, išlaikyta kokybė, prasmė, tai yra svarbiausi dalykai. O vėliau - patinka, nepatinka, - skonio reikaliukai.

Tikiu, kad šis albumas prikaustys ne vieną melomaną, seni mūsų gerbėjai negalės atsiklausyti šių naujų stiprių opusų, suks ir suks iš naujo vinilus, kol jie nebegros, todėl ir leidžiam CD (juokiasi).

Ačiū už įdomų pokalbį.

Šaltinis: radikaliai.lt