Ruginienė – viltis, kuri dar gyva, bet yra ir mirties rizika

Lietuva gyvena laukimo nuotaikomis. Po daugelio metų, kai šalies politinį gyvenimą valdė įsigalėjusios partinės kastos, į premjero postą siūloma socialdemokratė Inga Ruginienė. Iš profsąjungų kilusi politikė, turinti stiprių darbo teisės ir socialinės apsaugos žinių, daugeliui kelia viltį, kad reikalai pajudės teisingesne kryptimi – nuo kalbų apie „ekonomikos augimą“ prie realių darbų, ginant paprastų žmonių interesus.

Tačiau viltis – tik pusė istorijos. Visuomenė turi teisę žinoti ne tik apie Ruginienės socialines iniciatyvas, bet ir apie jos strateginę viziją. Kokios jos politinės pažiūros? Kaip ji mato Lietuvos vietą tarp NATO ir Europos Sąjungos? Kokią vertybinę kryptį pasirinks klausimais, kurie skaldo visuomenę – nuo migracijos iki tapalyčių teisių? Kokią nuomonę turi susidariusi dėl įvairiausių pedofilijos istorijų, politinės korupcijos ar nuolatinio Konstitucijos trypimo? Ir pagaliau – ką ji mano apie Vytautą Landsbergį, žmogų, kuris de facto formavo Lietuvos politinį kursą tris dešimtmečius?



Rugpjūčio 13 d. ryte visuomeniniuose tinkluose I. Ruginienė paskelbė tokio turinio pranešimą:

Taigi, daugelis Lietuvos žmonių viliasi, kad patvirtinus socialdemokratę I. Ruginienę į LR premjero pareigas, reikalai šalyje pajudės teigiama kryptimi.

Ką mes apie šią politikę žinome?

I. Ruginienė yra iš profsąjungų srities, turinti stiprių darbo teisės ir socialinės apsaugos žinių. Manoma, kad ji labai gerai gina darbo žmonių teises.

O kokios yra kandidatės į LR premjeres I. Ruginienės politinės pažiūros, kokios ji laikosi pozicijos dėl, pavyzdžiui, transatlantinės vienybės, kokia jos nuomonė dėl tapalyčių teisių, kokį dėmesį ji skiria Rusijos atgrasymui, ką ji galvoja apie LR faktinį vadovą Vytautą Landsbergį?

Žinoma, kad Rusijos atgrasymas ir nacionalinis saugumas jai yra prioritetas – I. Ruginienė planuoja išlaikyti Vyriausybės numatytas atgrasymui skirtas išlaidas, siekdama šiam reikalui skirti 6 % BVP ir nuolat didinti finansavimą.

Skelbiama, kad politikė priklauso parlamentarų grupei „prieš masinę migraciją“ ir siūlo griežtesnę kontrolę.

Kalbant apie tapalyčių teises, matyti principinė I. Ruginienės pozicija – ji dalyvavo Jungtinių Tautų (JT) Moterų padėties komisijos sesijoje, kur pabrėžė moterų teisių ir lyčių lygybės svarbą formuojant tvarią ateitį.

Politikė teigia, kad Vyriausybė turi rodyti pavyzdį ir skatinti lygybę tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Ji taip pat daug dėmesio skiria kovai su seksualiniu smurtu, darbo užmokesčio atskirtimi tarp lyčių, moterų ekonominei nepriklausomybei.

Lankydamasi minėtoje JT Moterų padėties komisijos 69-ojoje sesijoje, kurioje buvo minimos Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos 30-osios metinės, I. Ruginienė akcentavo, kad tradicinė socialinė politika turi būti permąstyta, siekiant prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio.

„Pasaulinės krizės – nuo geopolitinio ir ekonominio nestabilumo iki ekstremalios klimato kaitos, demokratijos erozijos ir priešingos reakcijos prieš lyčių lygybę – ragina mus įveikti šiuos iššūkius dar atspariau ir ryžtingiau. Tebėra itin svarbu teikti pirmenybę moterų teisėms ir užtikrinti, kad lyčių lygybė būtų mūsų pastangų priešakyje, nepaliekant nė vieno užnugaryje, siekiant teisingo ir nešališko pasaulio. Teikdami pirmenybę į žmogų orientuotoms naujovėms, teisingumui ir visapusiškiems požiūriams, politikos formuotojai gali reikšmingai prisidėti prie geresnės visų piliečių ateities ir užtikrinti pasaulinę gerovę“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Moteris taip pat didelį dėmesį skiria moterų padėčiai ir karo alinamoje Ukrainoje. Į užsienio politiką I. Ruginienė būtent ir žiūri remdama Ukrainą Rusijos invazijos kontekste.

Atkreiptinas dėmesys, kad I. Ruginienė yra išreiškusi didelį susirūpinimą, kai buvo paskelbta, jog per JAV nusikalstama organizacija laikomą USAID nebebus remiami Lietuvos nevyriausybininkai.

Deja, šiuo metu nėra viešai skelbiamų duomenų apie I. Ruginienės požiūrį į NATO bei transatlantinę vienybę. Kaip jau minėta, jos užsienio politikos pasisakymai apsiriboja paramos Ukrainai kontekstu, o viešojoje erdvėje nėra platesnių minčių šia tema.

Taip pat viešoje erdvėje nėra jos nuomonių, komentarų ar vertinimų apie Lietuvos nepriklausomybės patriarchą V. Landsbergį.

Dėl įvairiausių pedofilijos istorijų, politinės korupcijos ar nuolatinio Konstitucijos trypimo, viešojoje erdvėje taip pat nepavyko aptikti I. Ruginienės įžvalgų.

Visa tai, kas išdėstyta aukščiau – tik nedidelė dalis klausimų, į daugelį iš kurių, atsakymų kol kas neturime.

Taigi, šiandien I. Ruginienė dar tik lipa į aukščiausią politinę sceną. Ji turi retą galimybę – būti ne dar vienu partinės nomenklatūros veidu, o tikra permainų lydere. Bet tam reikės ne tik kalbėti apie socialinį teisingumą, bet ir aiškiai apsibrėžti, kur ji veda Lietuvą geopolitinėje arenoje.

Viltis gali būti gyva, bet jei ji liks be atsakymų į esminius klausimus, ji mirs taip pat greitai, kaip ir atsirado.

Apie tai ir daugiau tiesioginėje 2025 08 13 ekspertai.LIVE laidoje „2K+“, kurioje pakalbėsime ir apie kovą su COVID-19 (laidoje dalyvaus ir hematologas Eduardas Vaitkus).

Keli susiję:

Teigiama, esą vakcinų nuo COVID-19 ligos žala galėjo būti didesnė, negu nauda



USAID uždarymas – skausmingas smūgis Lietuvos lyderiams ir dezinformacijos skleidėjams

LRT nekonkretizuoja, kokią nusikalstamą veiką Lietuvoje finansavo USAID

Balkonas 2025. Visa valdovo kalba