ŠMKK nutarė pripažinti kultūrą...

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) rugsėjo 12 dienos posėdyje buvo svarstomi Nacionalinės pažangos programos prioritetai kultūros srityje. Po šių svarstymų Lietuvos kultūros darbuotojai 2015 metais galės vėl pradėti gerti kavą su cukrumi. Kodėl? Todėl, kad gavę nurodymą iš sąjunginės valdžios mūsų šalies kultūros politrukai nusprendė siūlyti Vyriausybei pripažinti, jog kultūra yra lygiavertė kitoms ES finansuojamoms žmonių veiklos sritims…

Mat paaiškėjo, kad politiniai kultūros vadybininkai iki šiol klydo kultūrą vertindami tiktai kaip veiklos sritį, galinčią „prisidėti prie kitų problemų sprendimo“. Mat, pasirodo, kad „Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose teigiama, jog pati kultūra generuoja išskirtines vertes, kurios būtinos, norint įveikti šiandien valstybėms narėms kylančius iššūkius“, – rašoma žiniasklaidai ŠMKK išplatintame pareiškime.

Laisvojoje rinkoje išgyvenusiems ir į santechnikus nepersikvalifikavusiems kultūros darbuotojams pagaliau nušvito viltis, kad bent menka dalis pro jų trumpareges akis ir nuleipusias ausis jau beveik 18 metus švilpiančių € banknotų prilips prie kaulėtų delnų ar įdubusių skruostų.

O, kad neblogavaliai, bet tiesiog neatsparūs pagundai kultūrininkai nepultų € ženklais kimšti savo kišenių (juk tokių dalykų kitur pasitaiko), pasirūpins Kultūros ministerija (KM), jau kiek anksčiau ŠMKK siūlymu nusprendusi atsitraukti nuo nelabai kultūringų ir ištroškusių € kultūrininkų „ištiestos rankos“ atstumu. Ir nors ŠMMC siūlymu Lietuvos Vyriausybė € skirstymo veikloje KM suteiks „tarpinės institucijos statusą“, KM savo ruožtu € skirstymo reikalus ketina patikėti Kultūros tarybai (anksčiau dar siūlytai vadinti – Meno taryba, nes teisingas € skirstymas yra menas), nuo savęs pastūmėtai per „ištiestą ranką“, kad būtų viskas gražu ir teisinga. Ne mes juk skirstome €! – jei ką. Tai darote jūs patys, nulėpausiai kultūrininkai…

Taigi, ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji tarėjai ir, kad viskas būtų gražu, legalu ir, taip skant, kultūringa, šioje € skirstymo byloje tereikia tik vieno – kuo greičiau įkurti nuo atsakingos institucijos „ištiestos rankos atstumu“ patrauktą Gyvenimo Meno… atsiprašau – Kultūros tarybą, kad € srautai pajudėtų kaip reikia, kur reikia ir kam reikia.

Kas prieš!? Krescencijus Stoškus, Jonas Staselis, Ramutis Rimeikis, Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, Jonas Rudzinskas, Gintautas Blažiūnas, Vytautas Juozapaitis, Judita Leitaitė, Audronė Žiūraitytė, Ramutis Rimeikis, Regina Kazlauskaitė… ir dar keliolika tuzinų save vadinančių kūrybinių sąjungų atstovais?…

Pasigailės dar. Nes jau į ateinančio antradienio Seimo darbotvarkę mikliai įstumę prieš kelias dienas (rugsėjo 11 d.) to paties Seimo atmestą Gyvenimo Meno.. tfu, atsiprašau, Kultūros Tarybos įstatymą guvūs ŠMKK politrukai jį ir prastums.

Tada ir teks tiesti rankas, kad neištiestumėte kojų, taip vadinamieji kultūros ir meno kūrėjai.

* * *

Visą išsamiai aprašytą džiugią naujieną rasite šiame ŠMKK žiniasklaidai išplatintame pranešime (paryškinimai mano – J. V.):

„Komitetas atkreipė atsakingų institucijų dėmesį, kad pastaraisiais metais Seimo priimti strateginiai valstybės dokumentai (Lietuvos kultūros politikos kaitos gairės, Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“) konstatavo kultūrą esant stipriu partneriu siekiant darnios valstybės ir visuomenės plėtros. Šių dokumentų įgyvendinimas reikalauja naujų kultūros srities finansavimo sprendimų. Sprendžiant visuomenės integracijos ir sanglaudos tikslus, kultūra gali ir privalo turėti savo apibrėžtą strateginę vietą Europos Sąjungos paramos programose – ne tik „prisidėti“ prie kitų sektorių uždavinių sprendimo, bet ir įgyvendinti savo programas, reikšmingai dalyvaujant šalies ekonomikoje, socialinėje integracijoje.

Ankstesniais programavimo laikotarpiais tiesioginės Europos Sąjungos struktūrinės paramos investicijos į kultūros sektorių nebuvo nukreiptos, todėl kultūros institucijos galėjo dalyvauti paramos konkursuose, tik atitikdamos kitų sektorių plėtros strategijas. Todėl buvo neišnaudojamas sektoriaus potencialas, prisidedant prie visuomenės integracijos ir sanglaudos tikslų pasiekimo, be to, kultūros sritis tapo mažiau konkurencinga, nes negalėjo sukaupti kritinės masės resursų ir iš esmės atsinaujinti.

Kultūros objektai ir paslaugos yra iš esmės plėtojamos tik valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, o permainos, kurios yra būtinos siekiant strateginių valstybės tikslų, negali būti tinkamai planuojamos ir įgyvendinamos: infrastruktūros tvarkymas nepagrįstai užsitęsia (net ir palyginti nebrangūs investiciniai projektai įgyvendinami 5 ir daugiau metų), kokybiškos paslaugos nėra prieinamos visoje šalies teritorijoje, taip didinant regionų ir socialinę atskirtį.

Kultūra Lietuvoje iki šiol buvo traktuojama tik kaip galinti prisidėti prie kitų problemų sprendimo. Tačiau Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose teigiama, jog pati kultūra generuoja išskirtines vertes, kurios būtinos, norint įveikti šiandien valstybėms narėms kylančius iššūkius.

Komitetas, išklausęs Kultūros ministerijos ir Finansų ministerijos atstovų pozicijas, nutarė siūlyti Vyriausybei pripažinti kultūrą lygiaverte šalia kitų sričių viešosios infrastruktūros ir numatyti jos modernizavimui ir plėtrai tikslines tiesiogines investicijas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2014–2020 metų perspektyvos, įtraukiant atitinkamas nuostatas į Vyriausybės rengiamą Nacionalinę pažangos programą ir kitus Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimo planavimo dokumentus.

Komitetas taip pat siūlo Vyriausybei sukurti efektyvų kultūros infrastruktūros finansavimo Europos Sąjungos  struktūrinių fondų  lėšomis kontrolės mechanizmą, suteikiant Kultūros ministerijai tarpinės institucijos statusą. Taip pat siūloma išskirti investicijų kryptis kultūros  srityje: 1) infrastruktūros modernizavimas; b) paveldo tvarkymas ir jo išteklių panaudojimas ekonomikos, regionų vystymui; c) kūrybinių industrijų plėtra, su menu ir kultūra susijusių inovacijų skatinimas; d) aukštos kokybės kultūros paslaugų plėtra, užtikrinant jų įvairovę, prieinamumą ir sklaidą.“

* * *

O čia gausimus € skirstysiančios Lietuvos kultūros tarybos projektas kurį taip bandoma prastumti besibaigiant Seimo kadencijai.

Čia Seimo politrukams nereikalingas kultūrininkų parengtas alternatyvus Lietuvos respublikos kultūros įstatymo projektas.