Birželio 7 d. Vilniuje susitiko Lpremjerė Ingrida Šimonytė, Latvijos premjeras Krišjanis Karinis ir Estijos premjerė Kaja Kallas.

Susitikime Vyriausybėje premjerai aptarė saugumo situaciją regione, NATO priešakinės gynybos ir atgrasymo stiprinimą Baltijos valstybėse, pagalbą Ukrainai tęsiantis Rusijos pradėtam karui, sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.

Baltijos valstybių premjerai sutarė toliau glaudžiai koordinuoti šalių pozicijas ir vieningai siekti aljanso perėjimo nuo NATO priešakinių pajėgų dislokavimo prie priešakinės gynybos modelio ir kaip galima greitesnio sprendimų priėmimo dėl rytinio flango sustiprinimo.

„Rusijai keliant ilgalaikę grėsmę visos euroatlantinės erdvės saugumui, būtina, kad NATO neatidėliojant priimtų reikiamus sprendimus dėl esminių pajėgų sustiprinimo aljanso rytiniame flange, ypač atsižvelgiant į geografinius ypatumus“, – pasakė I. Šimonytė.

Moteris pabrėžė, kad Lietuva jau dabar gynybos išlaidoms skiria 2,5% BVP ir yra pasirengusi toliau investuoti į ginkluotųjų pajėgų modernizavimą, taip pat didinti investicijas į priimančiosios šalies paramą, kad būtų užtikrintos geriausios sąlygos Lietuvoje dislokuotiems sąjungininkų kariams.

„Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, jeigu Rusijai bus daromos nuolaidos Ukrainos teritorijos sąskaita, Rusija bus tik padrąsinta eiti toliau. Turime padėti Ukrainai laimėti karą, kuriame ukrainiečiai kaunasi ir už visos Europos laisvę. Tik Ukrainos pergalė gali užtikrinti ilgalaikę taiką Europoje“, – atskleidė I. Šimonytė.

Premjerai pažymėjo, kad Europos Sąjungos kandidatės statuso suteikimas Ukrainai būtų svarus ir labai reikalingas ilgalaikės paramos Ukrainai signalas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai taip pat aptarė Rusijos siekius dirbtinai sukelti maisto krizę ir naudoti badą kaip ginklą.

Premjerai pabrėžė Rusijos atsakomybę dėl Ukrainos uostų blokavimo, neleidžiančio eksportuoti grūdų bei kitų Ukrainos prekių.

Naujausi

Komentarai (4)

Rikiuoti
Brisiaus galas2022-06-09 00:17

Lietuvoje infliacija pasiekė rekordines aukštumas ir sudaro 18,9%. Iš ES šalių didesnė infliacija yra tik Estijoje - 20,10%. O Latvijoje infliacija lygi 16,5%. Rusijoje infliacija šiuo metu yra 17,83%.. Reikia pažymėti, jog Rusijos ekonomika yra sankcionuojama didžiosios pasaulio dalies šalių, o kas yra su Lietuva, kad ji atsidūrė sankcionuojamos Rusijos lygyje? Negi, PIŠ vyrisusybė taip gerai įsisavina ES milijardus, tik, matomai, į savo kišenes, jog visiškai išvogė valstybę? Šiaip tai, kalbant apie Baltijos šalis, matosi, kad šios trys šalys aršiausios rusofobės ir yra, kaip nekeista, ES didžiausios infliacijos lyderės. Baltijos šalys, kurie nori karo ir kursto jį, šaukte šaikiasi…

Vytas2022-06-08 22:24

Ką reiškia pereiti prie "priešakinės gynybos modelio"? Ką tai reikš mums, eiliniams piliečiams? Manau, kad tai didžiausia valstybės paslaptis, kurią slėps visokiausių "grėsmių" širma, nors palies kiekvieną iš mūsų įvairių apribojimų bei suvaržymų pavidalu. Ir kam man, eiliniam piliečiui, ta "draugystė" su Ukraina, jei dėl to aš turėsiu gyventi kaip koncentracijos stovykloje? Jau nekalbant apie atlyginimus bei pensijas, kurių sąskaita ponia Šimonytė su ponia Čmilyte pasiryžusios "negailestingai" remti Ukraina. Tegu ji eina ten, kur ukrainietis pasiuntė rusų laivą. Tai bus teisinga ir moralu.

Darijus2022-06-08 20:31

Įdomu, jie skaičiuoja kelintą kartą tai daro?

PandA2022-06-08 14:39

Šimonytė gerai išmoko lįsti nemuiluota Pentagonui... Lietuva jau dabar gynybos išlaidoms skiria 2,5% BVP ir yra pasirengusi toliau .... lįsti Pentagonui ir Lietuvoje dislokuotiems sąjungininkų kariams į ... piniginê...

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi