Gruodžio 17 d. Krašto apsaugos ministerija kviečia Lietuvos verslo ir pramonės asociacijų atstovus į susitikimą, kuriame pristatys krašto apsaugos sistemos įsigijimų planus, galimybes dalyvauti Europos gynybos fondo projektuose, diskutuos kitais aktualiais klausimais.

„Išaugęs gynybos biudžetas ir išlikęs stabilus finansavimas leis ir toliau siekti efektyvaus Lietuvos kariuomenės pajėgų aprūpinimo ir stiprinimo, tad ir Lietuvos pramonės atstovai, labiau įsitraukdami ir aktyviau dalyvaudami Lietuvos kariuomenės skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose, taip pat gali prisidėti prie Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimo“, – sako krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.

Susitikime Lietuvos pramonės atstovams bus pristatyti pagrindiniai krašto apsaugos įsigijimų planai ir pagrindiniai projektai ginkluotės, infrastruktūros ir materialinio aprūpinimo srityse, išskirta, kur artimiausiu ir vidutiniu laikotarpiu planuojama investuoti daugiausiai ir kurioms sritims bus skiriamas didžiausias dėmesys.

Už krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavimą bei jiems skiriamų lėšų efektyvų naudojimą yra atsakinga nuo 2018 m. pradžios veikianti Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos.

Šiuo metu ji administruoja apie 75 procentus visų krašto apsaugos sistemos pirkimų pagal vertę, tačiau antrajame 2019 metų ketvirtyje ši agentūra pati organizuos arba, skirdama savo atstovus pirkimų procedūroms organizuoti, koordinuos specifinius pirkimus, kuruos apie 95 proc. visų krašto apsaugos sistemos pirkimų procedūrų pagal vertę.

Tuo bus siekiama užtikinti, kad bus laikomasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Gynybos resursų agentūra šiais metais administruoja krašto apsaugos sistemos pirkimų už maždaug 338 mln. eurų.

Apie 70 proc. visų asignavimų, skirtų krašto apsaugai, vienokia ar kitokia forma lieka Lietuvoje. Šie asignavimai apima su infrastruktūra ir karių aprūpinimu susijusius pirkimus, sumokamus mokesčius ir iš Lietuvos gamintojų įsigyjamą ginkluotę ar jos elementus. Likę 30 proc. asignavimų gynybai skiriami ginkluotei pirkti iš užsienio, tačiau dalis šių pinigų grįžta į Lietuvos biudžetą pridėtinės vertės mokesčio forma.

Šaltinis: kam.lt

Naujausi

Komentarai (14)

Rikiuoti
U-2 to 12. Dzukas2018-12-15 23:13

Sakyciau, kad tai puiki iliustracija jusu pamislijimams. Kalba apie walcmano Ukraina bet siuo klausimu, jokiu skirtumu tarp jos ir Grybauskaites Lietuvos nera. youtu.be/ZwGW5LbzmTQ Megaukites.

jeronimas2018-12-15 22:30

Ir taip tesis toliau,ir kaskart Lietuva bus greziama dar daugiau. Lietuvoj nebera protaujanciu,liko tik pataikaujantys arba susipyke su savo proteliu,aisku nekalbant apie valdzios nieksus. Lietuvoj reikia prancuzu geltonas liemenes perkelti. Ten makaronas irgi pries akcija buvo pasiputes ,ir rankas laike kelniu kisenese kaip lietuviskas landsberginis teliokas. Bet per pora menesiu geltonos liemenes atvede i prota. pamate ir skurstancius pensininkus,ir perdidelius akcyzus ,ir permazus atlyginimus. Airijoj irgi geltonos liemenes turejo ytakos. Nuo treciadienio pradejo kurtis airiskos geltonos liemenes del naftos produktu agresyviu kainu. Tai net liemeniu nereikejo,penktadieni kainos krito 10 centu,sendien dar trim centais. Valdzia negalejo anksciau kainu sureguliuoti,bet va pernekti patvarke,kad tik neprasidetu akcijos. Manau Lietuvai irgi butu neprosali tokios akcijos . Gal bent kas desimtas valdzios nieksas savo smegenis idarbintu??

Dzukas2018-12-15 21:26

Kas zino kariniu islaidu struktura ir kaip formuojamas NATO biudzetas, tas zino - tai kas parasyta straipsnyje nera tiesa. Sio straipsnio uzdavinys "nuraminti" visuomene, kas yra beprasmiska. Taip dalis kariniu islaidu lieka Lietuvoje, nes reikia islaikyti karines pajegas, bet eilini pilieti pirmiausia domina socialines islaidos. Jis puikiai supranta, kad ir pasilikusios Lietuvoje karines islaidos, jos yra socialiniu ismoku ir reinvesticiju i ekonomika saskaitos deka. Nepasiekiamas tas "raminantis" efektas.

dar lieka2018-12-15 21:00

otkatu pavidalu .tokia mano nuomone .

nuotraukoje kariai2018-12-15 20:58

su AR 15.rusu tanku nera mums ko bijoti .

kazkaip nesueina galai2018-12-15 20:56

perka boxerius ,pinigai iskeliauja i uzsieni ,perka gaubicas pinigai iskeliauja i uzsieni,perka zydiskus bokstelius pinigai iskeliauja i uzsieni ,perka auksinius saukstus pinigai nuseda privaciose kisenese .... Ka parduodate i uzsieni ,kad pinigai gryztu jei nieko negaminate ?ne salmu ,nei nepersaunamu liemeniu ,nei batu kareiviams ,jau nekalbant apie ginkluotes gamyba .

tikrai2018-12-15 20:51

69.5 procento lieka Nota Benes kiseneje .

Vytas2018-12-15 18:42

Ne paslaptis, kad labiausiai korumpuota Vakarų valstybių, tame tarpe ir JAV, ūkio sritis - karinė pramonė ir su ja susijęs verslas. Ne išimtis šiuo aspektu ir Lietuva, pakanka prisiminti vien "ausinius" šaukštus. Korupciniai skandalai tiekimo kariuomenei srityje lydi visus JAV karus (Afganistanas, Sirija, Livija ir t. t. ), yra iš ko pasimokyti, o Lietuvos verslo elitas - puikus mokinys. Tad kuo daugiau pinigų karinėm reikmėm, tai užtikrins Lietuvos pramonės klestėjimą.

Kokiame pavidale?2018-12-15 18:09

Parako dūmų tvaiko? Tuščių šovinių gilzėmis?

Trigrašis> 32018-12-15 17:25

Taip,daug metų neinvestavo į Lietuvos intelektualinius išteklius,ir atsirado tokie intelektualai,kaip Birkstasiai.

Maidano bumerangas2018-12-15 13:10

Grizo Lietuvai-viniems auksiniais saukstais,kitiems reikia prorestuoti kad gauti normalu atligi uz darba!

stasys2018-12-15 10:37

Daugiausiai kainuoja žmonės , investicijos į žmones . Lietuva daug metu neinvestavo į Lietuvos intelektualinius išteklius , dabar tenka ta daryti du tirs kartus sparčiau . Reikės paieškoti megztu barečiu tobulinimosi kursų .. ten ju programose. :)) Kaip ne kaip pirmos gretos ginant Lietuva nuo jos liežuvautoju ..:)))

Linas Hermanas2018-12-14 23:45

Prispirksime visko - reikia nereikia. O rusas nepuls. Tai visi žino. Bet tie kas apsimeta kad nežino...perka.

trumpai2018-12-14 21:39

Na jei auksiniu šaukštu principu viskas toliau taip vyks tai jokiu pinigu nepakaks.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi