KT įstūmęs valstybės politinę sistemą į kampą, bando išsiplauti mundurą, teigdamas, neva būtina keisti Konstituciją(24)

Tarptautinėms žmogaus teisių institucijoms vis labiau spaudžiant Lietuvą dėl tyčinio vilkinimo – Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Jungtinių tautų Žmogaus teisių komiteto (JT ŽTK) sprendimų nevykdymo, LT isteblišmento iš užimamų pareigų 2004 metais apkaltos būdu pašalintas Prezidentas R. Paksas apsisprendė, jog kels savo kandidatūrą kitąmet įvyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose: „Nes man vis dėlto atrodo, kad mūsų valstybė pernelyg ilgai ignoruoja tarptautinių institucijų- EŽTT ir JT ŽTK sprendimus“, – išskirtiniame interviu LL teigia Europos Parlamento narys, Prezidentas Rolandas PAKSAS.

Berods, „žaliųjų valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pagaliau suprato, jog metų metais taikoma vilkinimo taktika nepasiteisino . „Yra EŽTT sprendimas, Lietuva įpareigota priimti sprendimus. Mes teismo sprendimus gerbiame ir palaikysime“, – rugsėjo 20 d. žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

„Žaliųjų valstiečių“ lyderiui pritarė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, manantis, jog opozicijos (konservatorių ir liberalų) siūlymas neleisti R. Paksui siekti Respublikos Prezidento posto neatitinka EŽTT sprendimo.

„Opozicija siūlo kitaip, negu kad siūlo EŽTT. Mes norėtume įgyvendinti EŽTT sprendimą, kuris yra vilkinamas nemažai metų.

Manau, kad tą sprendimą reikėtų vieną kartą priimti galutinai “, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Pranckietis.

- Artėjant partijos TT kongresui, įvyksiančiam rugsėjo 29 dieną Klaipėdoje, situacija partijos valdymo, sakyčiau, jos užvaldymo lygmenyje tebelieka gan įtempta. Turbūt todėl rugsėjo 9 d. Šiauliuose posėdžiavusi „tvarkiečių“ taryba nusprendė kreiptis į jus su prašymu dalyvauti partijos TT pirmininko rinkimuose? Sakykite, prašau, ar jau esate priėmęs vienokį ar kitokį sprendimą?

- Tebesu apmąstymuose, procesas tebevyksta. Tiesą sakant, manęs netenkina dabartinė situacija partijoje, kuri visomis prasmėmis yra daug blogesnė, nei buvo prieš du metus, kai aš jos vairą patikėjau kitiems.

Tikrai nemačiau rimtesnių problemų tuo metu, kai atsistatydinau. Juk aš galėjau ir toliau likti partijos pirmininku, bet mačiau šiek tiek platesnį darinį, visuomeninį – pilietinį judėjimą „Šaukiu aš Tautą“, kuris, netgi apsijungus kelioms partijoms bei visuomeninėms organizacijoms, išsaugotų bendrą idėjinę kryptį būtiniems darbams Lietuvos labui.

Deja, šiuo metu partija „Tvarka ir teisingumas“ faktiškai yra suskaldyta. Aš matau, kad ji neužilgo gali „sėkmingai“ tėkšis į asfaltą.

Jeigu nebus pokyčių, partija po savivaldos rinkimų apskritai gali išnykti. Galėčiau išsakyti ir daugiau motyvų, kurie verčia mane galvoti apie dalyvavimą partijos TT pirmininko rinkimuose.

Todėl apie tai ir mąstau. Taip pat žinau, kad šešiasdešimt ar daugiau partijos tarybos narių man pareiškė palaikymą, prašo dalyvauti pirmininko rinkimuose ir, pasak jų, gelbėti partiją.

- Kaip žinote, partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcija Seime praeitą savaitę prisijungė prie valdančiosios daugumos, tad nuo šiol darbuosis bendroje koalicijoje su „valstiečiais“. Jūsų nuomone, tai sveikintinas žingsnis, vertinant ideologine, partijos programinių nuostatų suderinamumo prasme?

- Aš visada buvau iniciatorius tokio apsijungimo proceso, nors pradžioje pasireiškė tam tikra priešprieša. Manyčiau, kad įvykęs tarpfrakcijinis susitarimas, bendradarbiavimo pasirašymas yra tik pusinis veiksmas.

Juk negali vykti normalus bendradarbiavimas vien tiktai tarp frakcijų, atsietai nuo partijų. Nors frakcija yra svarbi partijos politinio gyvenimo dalis, bet tai tik dalis, kurios priimami sprendimai turi būti suderinti su partijos valdyba ir taryba.

Jeigu „valstiečiai“ dėl kažkokių priežasčių pradžioje galvojo, kad apsijungimas su „tvarkiečiais“ gali suteršti jų švarų mundurą, tai dabar, pabuvę valdžioje dvejus metus, gerai supranta, kaip yra daroma politika Lietuvoje. Ko gero, dabar politinių dėmių ant „valstiečių“ partijos munduro yra kur kas daugiau nei ant „Tvarkos ir teisingumo“.

Šiuo konkrečiu atveju įvykęs apsijungimas su „valstiečiais“ tegul būna toks, koks yra, tarpfrakcijinis, bet aš vis tiktai rekomenduočiau partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdybai, kuri yra vykdomasis organas, kvestionuoti, t. y. pritarti arba nepritarti neseniai pasirašytai bendradarbiavimo su „valstiečiais“ sutarčiai.

Aš nežinau, kaip šioje situacijoje pasielgs „valstiečiai“. Regis, jie atranda naujas bendravimo formas, kurios juos tenkina, nors paprastai politikoje taip nebūna.

Įsivaizduokite elementarią situaciją: pasirašyta tarprakcijinio bendradarbiavimo sutartis, o partijos vykdomasis organas – valdyba sako ne, mes nesutinkame, esame prieš. Kaip gi tada užtikrinti normalų darbą?

Nei penki, nei devyni!.. Štai kodėl „tvarkiečių“ valdyba ar taryba, mano nuomone, turėtų aprobuoti, pritarti pasirašytam tarpfrakcijiniam susitarimui.

Beje, to reikalauja ir partijos TT statutas. Apeinant, ignoruojant valdybos ir tarybos sprendimus, atsirado kažkoks neaiškus politinis darinys, kai partija veikia sau, frakcija Seime sau, o Seimas sau.

- Tikėtina, jog Klaipėdoje įvyksiantis partijos „Tvarka ir teisingumas“ kongresas turėtų išsklaidyti kilusias abejones ir sutelkti „tvarkiečius“ koordinuotam, konstruktyviam darbui?

- Partijos kongresas yra ataskaitinis, rinkiminis. Kaip to reikalauja partijos įstatai, kongresas šaukiamas kas du metus, renkama nauja partijos vadovybė, su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis, o visa kita – antraeiliai dalykai.

- Dabartinis partijos TT pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikisi būti perrinktas antrai kadencijai, tačiau ar bus Kongresui pateiktos kitos kandidatūros, pretenduojančios į TT pirmininko postą?

- Kol kas man dar neteko girdėti, kad kas nors iš „tvarkiečių“ keltų savo kandidatūrą partijos pirmininko rinkimuose. Pagyvensim – pamatysim.

- Norėčiau, kad patikslintumėte, ar „tvarkiečių“ apsijungimas su „valstiečiais“ vertybine, ideologine ir politine prasme, iš esmės yra suderinamas?

Niekuomet skirtingos politinės partijos neturi analogiškų programų ir nesiekia analogiškų strateginių, ideologinių tikslų. Todėl kiekviena partija partnerius sau renkasi pagal artimiausius kriterijus. Pastarąjį šimtmetį tiek Lietuvos politiniame gyvenime, tiek ir Europoje, iš būtinybės suformuoti valdančiąją daugumą neretai atsiranda įvairios jungtys, koalicijos, kartais būna priversti jungtis netgi tokie amžini priešininkai, kaip krikščionys demokratai su socialdemokratais. Na, o kalbant konkrečiai apie „tvarkiečių“ bendradarbiavimą su „valstiečiais“, aš sakyčiau, nežiūrint į tai, kad pastarieji nėra patys tobuliausi, darė ir daro politines klaidas (politikoje apskritai niekas nėra apsaugotas nuo klaidų), bet vis tiktai esu linkęs galvoti, kad „valstiečiai“ partijai „Tvarka ir teisingumas“ yra vieni iš artimiausių sąjungininkų, o taip pat vieni iš reikalingiausių politikų šiuo metu Lietuvoje. Todėl, manyčiau, kad ir tarpfrakcijinis „tvarkiečių“ ir „valstiečių“ bendradarbiavimo pasirašymas yra savalaikis, reikalingas, abipusiai naudingas.

- Nors dabartinis pirmininkas Remigijus Žemaitaitis nuolat kartoja, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ nekels savo kandidato kitąmet įvyksiančiuose Lietuvos Prezidento rinkimuose, motyvuodamas tuo, esą R. Paksui vis tiek nebus suteikta teisė juose dalyvauti, ar nemanote, kad „tvarkiečių“ frakcijai darbuojantis valdančiojoje koalicijoje išvien su „valstiečiais“, turėtų pagaliau išsispręsti įsisenėjusi problema – Lietuvai privalomų EŽTT ir JT ŽTK sprendimų vykdymas, atstatant pažeistas R.

Pakso pilietines ir politines teises?

- Visų pirma, norėtųsi tikėti, kad R. Žemaitaičio pasisakymai dėl mano galimybių kitąmet dalyvauti Respublikos Prezidento rinkimuose kyla vien tik iš nežinojimo, informacijos neturėjimo, o ne iš piktos valios.

Antras dalykas. JT ŽTK konstatavo, kad mano pilietinės ir politinės teisės buvo pažeistos 2004 metais ir tos teisės turės būti atstatytos būtent nuo 2004 metų. T. y. ne nuo 2018 ar 2019, o nuo 2004 metų. Ir net jeigu šiandien Seimas priimtų kažkokį tai įstatymą ar netgi pakeistų Konstituciją, vis tiek Lietuva bus pažeidusi tarptautinį pilietinių teisių paktą, tad bet kuriuo atveju šį pažeidimą reikės ištaisyti!...

Pagaliau, trečias svarbus dalykas. Lietuva visa laiką atsirašinėja, atsakingiems politikams bei konstitucinės teisės „ekspertams“ plaunant savo mundurą, neva tik Konstitucijos keitimas gali išspręsti R.

Pakso dalyvavimo rinkimuose problemą. Jokiu būdu negaliu sutikti su tokia traktuote!..

Esu tvirtai įsitikinęs, jog Konstitucinis Teismas, 2004 metais įstūmęs mūsų valstybinės politinę sistemą į kampą, bando išsiplauti savo mundurą, teigdamas, neva būtina keisti Konstituciją!.. Atseit, „įsivėlusią klaidą“ galima išspręsti tiktai pakeitus LR Konstituciją, betgi iš tikrųjų taip nėra.

Lietuva visąlaik atsirašinėja tarptautinėms žmogaus teisių institucijoms, kad bendrųjų kompetencijų srityje yra daroma viskas, kad R. Pakso teisės būtų atstatytos, tačiau individualiųjų priemonių srityje, konkrečiai mano atžvilgiu, apskritai nieko nebuvo padaryta.

Todėl dabar tarptautinės teisės eksperto, teisininko dr. Eugen Salpius dėmesio centre išryškinama esminė kryptis: būtent individualiųjų priemonių srityje turi būti ištaisyta klaida, kuri buvo padaryta Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės mėn. 25 d. priimtame sprendime.

(Konstitucinis Teismas 2004-05-25 nutarime konstatavo, kad „Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento <... > pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu <...

>, t. y.

negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“ – autoriaus pastaba).

Štai kodėl būtent Konstitucinis Teismas turėtų ištaisyti savo paties padarytą klaidą, o ne primygtinai aiškinti, jog šiuo konkrečiu atveju, KT „įteisintu“ po apkaltos Lietuvos Prezidentui, būtina keisti Konstituciją. Štai kokia dabartinė situacija.

O ar 2019 metais įvyksiantys Lietuvos Prezidento rinkimai bus pripažinti neteisėti, nelegitiminiai, laikas parodys. Jeigu atsiras grupė žmonių, tarkim, 10-20-30 tūkstančių piliečių, kurie pasakys: mes norime balsuoti už Rolandą Paksą, bet mums yra neleidžiama, todėl kreipiamės į Strasbūro EŽTT dėl pažeistų pilietinių teisių, aš tikrai nesiimu spręsti, ar šiuo atveju nebus priimtas Strasbūro Teismo sprendimas – Lietuvos Prezidento rinkimus pripažinti neteisėtais.

Manau, toks sprendimas labai tikėtinas, EŽTT išnagrinėjus ir patenkinus keliasdešimties tūkstančių Lietuvos piliečių pasirašytą kreipimąsi.

- Matyt, ilgai nelaukiant jau dabar reikėtų pradėti rinkti piliečių parašus, kurie norėtų, kad Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvautų Rolandas Paksas?.. Kol kas vienintelis iš būsimų kandidatų, Seimo narys Naglis Puteikis išdrįso viešai pareikšti, kad Lietuvos Prezidento rinkimai bus nesąžiningi, jeigu R. Paksui nebus suteikta teisė juose dalyvauti...

- Aš dėkingas parlamentarui Nagliui Puteikiui už pilietinę poziciją, kurią jis išsakė, bet tai jokiu būdu nesuponuoja to, ko mums reikia pasiekti. Sąžiningi rinkimai Lietuvoje ar ne, vien tokio supratimo šiuo atveju tikrai nepakanka. Bet legitiminiai ar nelegitiminiai Respublikos Prezidento rinkimai, tai jau visa kas kita!..

Galėčiau dar kartą akcentuoti, ką jau esu sakęs: visą tą laiką nuo pat 2004 metų Lietuva buvo klaidoje, kurią padarė Konstitucinis Teismas, pirmininkaujant Egidijui Kūriui. Negana to, KT savo paties padarytą klaidą užtvirtino, pareikšdamas, neva jos ištaisymui Seimui būtina pakeisti Konstituciją.

Todėl dabar mes siekiame atvirkščio teisinio proceso. Kadangi individualių priemonių srityje Lietuva iki šiol nieko nepadarė, neatstatė mano pilietinių ir politinių teisių, tai būtent šioje srityje esamą klaidą turi ištaisyti Konstitucinis Teismas, tiesiogiai atsakingas už jos atsiradimą.

O kadangi Lietuva laikoma vos ne demokratijos šventove, „eksportuojanti demokratiją“ į kitas šalis, kur tiktai gali ir negali, tai aš įsivaizduoju, kad jeigu mūsų šalyje yra pažeidžiamos pilietinės teisės balsuoti 10 – 30 tūkstančių žmonių, tai Strasbūro Europos Žmogaus Teisių Teismui nėra kitos išeities, o tik pripažinti, kad tokie Respublikos Prezidento rinkimai yra neteisėti.

Juolab, kad tai nevienetinis ir nevienkartinis atvejis. Nes jau ne vieną kartą man buvo neleista dalyvauti rinkimuose Lietuvoje. Ir dabar, jeigu kreipsis į Strasbūro Teismą ne vienas žmogus, o keli tūkstančiai, tai bus daugkartinis ir nevienetinis atvejis, kuomet pažeidžiamos žmonių pilietinės ir politinės teisės.

- Ar nemanote, jog Strasbūro Teismui pripažinus Lietuvos Prezidento rinkimus neteisėtais, kiltų tarptautinio lygio skandalas? Tad kaip tokiu atveju atrodytų Europos Sąjungos šalis Lietuva?

Jau ir dabar Lietuva atrodo neprotinga ir nedemokratiška valstybė, nes elgiasi kaip atsirašinėjanti mokinukė ir kol kas, deja, laikosi tos pačios vilkinimo taktikos, pasitarnaujančios vieninteliam tikslui – EŽTT ir JT ŽTK priimtų sprendimų nevykdymui. Kiekvieną kartą sugriežtintą priežiūrą vykdančiam ET Ministrų komitetui rašoma, neva Lietuva deda visas pastangas, kad būtų atstatytos R. Pakso pilietinės ir politinės teisės. Vis tiktai, aš manau, atėjo laikas baigti šį negarbingą žaidimą ir priimti būtinus sprendimus individualiuoju teisiniu aspektu. Juolab, kad anksčiau ar vėliau, tai turės būti padaryta.

- Dėkoju už pokalbį.

Naujausi

Ukrainos sėkmė fronte: Rusijos puolimas beveik sustabdytas, ukrainiečiai susigrąžina teritorijasPasaulis · 2026-08-09Zelenskis patenkintas: 40 dienų Ukrainos baudžiamoji kampanija Rusijai kainavo trilijoną rubliųPasaulis · 2026-08-09Japonija Nagasakyje patvirtino: branduolinio ginklo neturės, negamins ir neįsileisPasaulis · 2026-08-09Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje registruota mažiau gimusių vaikų nei pernaiPolitika · 2026-08-09