Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Lietuvos vadovai kol kas tokio pat aiškaus viešo reikalavimo nepateikė, o prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta turintis papildomos informacijos, tačiau jos neatskleidžia.
Ukraina pripažino, kad dronas priklausė jai, ir atsiprašė Lietuvos. Tačiau atsiprašymas neatsako į esminius klausimus – iš kur dronas buvo paleistas, kokiu maršrutu skrido, kodėl nukrypo nuo kurso ir kaip sprogmenų turėjęs bepilotis pasiekė Lietuvos teritoriją.
Spalio 20 d. Lenkijos premjeras Donald Tusk pareiškė, kad reikalaus iš Ukrainos išsamių paaiškinimų ir tikisi visapusiško bendradarbiavimo.
„Tirsime visas aplinkybes ir tikiuosi visapusiško Ukrainos bendradarbiavimo, kad galėtume tiksliai išsiaiškinti, kas įvyko. Be emocijų, be jokių blogų ketinimų, tačiau labai atkakliai reikalausiu išsamių paaiškinimų“, – pareiškė D. Tusk.
Lenkijos premjeras taip pat pabrėžė, kad jo šalis neleidžia vykdyti karinių operacijų savo teritorijoje ar oro erdvėje be aiškaus valstybės sutikimo, nepriklausomai nuo to, kas tokias operacijas vykdytų.
Lenkijos kariuomenė analizuoja radarų duomenis, tikrina skirtingas incidento versijas ir prašo Ukrainos papildomos informacijos.
Tuo metu G. Nausėda spalio 20 d. pripažino, kad apie incidentą jau yra papildomos informacijos, tačiau jos visuomenei neatskleidė.
„Yra papildomos informacijos, bet nenorėčiau užbėgti už akių“, – pareiškė prezidentas.
G. Nausėda nurodė, kad Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministerijos sudarė bendrą grupę incidentui tirti, tačiau nepaaiškino, kokio pobūdžio papildoma informacija jau gauta ir ar ji padeda nustatyti tikrąjį drono skrydžio maršrutą.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas palaiko ryšį su Lenkijos kolega ir yra susitaręs perduoti turimus radarų duomenis. Taigi Lietuva dalyvauja tyrime ir bendradarbiauja su Lenkija, tačiau viešai nepaskelbė, kokių konkrečių duomenų dėl incidento reikalauja iš Ukrainos ir ar apskritai tokius reikalavimus pateikė.
Šis skirtumas ypač iškalbingas, nes Lietuvos kariuomenė teigia užfiksavusi droną Lenkijos teritorijoje, 30–40 kilometrų nuo Lietuvos sienos, tačiau Lenkijos radarai tokio skrydžio nepatvirtino.
Lenkija, kurios teritorijoje dronas nesprogo, jau viešai reikalauja Ukrainos paaiškinimų ir pabrėžia savo oro erdvės neliečiamumą. Lietuvoje, kur sprogo sprogmenų turėjęs bepilotis ir buvo apgadintas civilinis automobilis, visuomenė kol kas nežino net to, ar Vyriausybė oficialiai pareikalavo iš Ukrainos pateikti drono paleidimo vietą ir skrydžio maršrutą.
Taigi Lenkija viešai reikalauja atsakymų iš Ukrainos, o Lietuvoje, kurios teritorijoje sprogo sprogmenų turėjęs ukrainietiškas dronas, visuomenė iki šiol nežino, kokių konkrečių paaiškinimų iš Ukrainos pareikalavo jos pačios valdžia – ir ar apskritai pareikalavo.
Šaltinis: wiadomosci.onet.pl, lrt.lt, tv3.lt
Komentarai (2)
Versija dėliojasi maždaug tokia: Pasvalio droną paleido lietuviai iš Lietuvos pagal dar nuo Medininkų laikų išbandytą schemą "savi šaudė į savus", o ukrainiečiai yra jų bendrininkai, šiai spec. operacijai vykdyti paskolinę droną ir atliekantys priedangos operaciją - "prisipažino", kad tai jų dronas (pasakė gryną tiesą!) ir "atsiprašė", bet - pravalas - neturi jokios versijos, iš kur tas "jų" dronas atskrido, todėl tą legendą gerai "žino" ir pasakoja KGB rezervistas Valionis.
Kai Nauseda tyli, itampa didele, sunku suprasti, kokia paslapti jis bando issaugoti.