Lenkija siunčia delegaciją į Ukrainą dėl Lietuvoje sprogusio drono – analitikas neatmeta sąmoningo NATO oro erdvės panaudojimo(1)

Lenkija ne tik oficialiai kreipėsi į Ukrainą dėl incidento aplinkybių, bet ir siunčia delegaciją, o šalies žiniasklaidoje jau svarstoma, ar Ukrainos smogiamasis bepilotis galėjo sąmoningai pasinaudoti NATO valstybės oro erdve vykdydamas karinę operaciją prieš Rusiją.

Spalio 22 d. Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk pranešė, kad artimiausiu metu į Ukrainą vyks Lenkijos delegacija. Pasak jo, Lenkija kartu su Lietuva tiria incidentą ir laukia atsakymų į Ukrainos kariuomenei jau išsiųstus oficialius klausimus.

C. Tomczyk pabrėžė, kad kol kas neatmetamas nė vienas drono skrydžio scenarijus. Jis atkreipė dėmesį į intensyvią elektroninę kovą Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos pasienio regione. Navigacijos signalų slopinimas ar klastojimas gali pakeisti dronų trajektorijas, tačiau nepatvirtinta, kad būtent tai nulėmė Lietuvoje sprogusio bepiločio skrydį.

Tuo metu Lenkijos portalas „Wirtualna Polska“ paskelbė karinę analizę, kurioje nagrinėjama ir galimybė, kad Ukrainos dronas sąmoningai pasinaudojo NATO valstybės oro erdve.

Leidinio kalbintas karinis analitikas Łukasz Pacholski iš Karinių tyrimų ir analizės grupės (ZBiAM) pabrėžė, kad būtina nustatyti, ar drono maršrutas buvo suplanuotas iš anksto, ar jis nukrypo dėl techninio gedimo arba elektroninės kovos priemonių poveikio.

Pasak analitiko, nesuderintas NATO valstybės oro erdvės panaudojimas karinei operacijai galėtų turėti rimtų tarptautinių pasekmių. Jis taip pat neatmetė, kad Rusija tokį incidentą galėtų panaudoti kaip pretekstą konfliktui su NATO. Tai analitiko svarstomas scenarijus, o ne nustatyta incidento aplinkybė.

Lietuvos kariuomenė teigia turinti radarų duomenų, rodančių, kad dronas buvo užfiksuotas 30–40 kilometrų Lenkijos teritorijos gilumoje, tačiau Lenkijos radarai tokio skrydžio nepatvirtino. Galutinės bendro tyrimo išvados vis dar nepaskelbtos.

Tuo metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda spalio 21 d. kalbėjo apie būtinybę pakeisti NATO naikintuvų veikimo taisykles, kad pilotai galėtų numušti įtartinus objektus ir be galutinio vizualinio atpažinimo. Prezidentas taip pat pasiūlė anksčiau perspėti gyventojus apie iš sąjungininkių teritorijos atskrendančius neatpažintus objektus. Šiuos klausimus numatoma svarstyti Valstybės gynimo taryboje.

G. Nausėda pripažino, kad Lietuvos institucijas nustebino tai, jog Lenkijos pusė drono nepastebėjo, tačiau pabrėžė nenorintis daryti išvadų, kol vyksta tyrimas.

Kol Lenkija aiškinasi ne tik drono skrydžio aplinkybes, bet ir galimas tarptautines pasekmes, Lietuvoje daugiausia diskutuojama apie būsimus oro gynybos procedūrų pakeitimus. Tačiau nei drono paleidimo vieta, nei tikrasis jo skrydžio maršrutas iki šiol oficialiai nenustatyti.

Šaltinis: wiadomosci.wp.pl, tech.wp.pl, lrytas.lt