
Politika
Lietuva ir užsienis per savaitę(29)
Lietuvoje tęsiasi kova už referendumą, o Maskva nori platesnio bevizio režimo Kaliningrado sričiai. Tuo metu Ukraina toliau gyvena krizės sąlygomis, o Rusija ir Vakarai stiprina spaudimą. Apie tai, ir ne tik, – ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje.


Europos Sąjunga (ES) ir Rusija siekia suartėjimo konflikte dėl Rytų partnerystės su Ukraina. Dvišaliai ES ir Rusijos ekspertų grupei pavesta išanalizuoti siekiamos ES laisvosios prekybos sutarties su Ukraina „ekonominius padarinius”, po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompėjus (Herman Van Rompuy). Nuotr. EPA-ELTA
Lietuvoje tęsiasi kova už referendumą, o Maskva nori platesnio bevizio režimo Kaliningrado sričiai. Tuo metu Ukraina toliau gyvena krizės sąlygomis, o Rusija ir Vakarai stiprina spaudimą. Apie tai, ir ne tik, – ekspertai.eu savaitės įvykių apžvalgoje.

Lietuva

Pirmoje vietoje – šiuo metu plačiausiai Lietuvoje aptarinėjama referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams tema. Įdomu, kad kol vyko parašų rinkimų procesas (ir – reikia pripažinti – beveik niekas iš politikų netikėjo tautos aktyvumu), jis buvo ignoruojamas žiniasklaidoje.
Kitu išbandymu iniciatyvinei grupei tapo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK; tiksliau, grupė jos narių, kurie akivaizdžiai norėjo užkirsti kelią „kenkėjiškai idėjai“). Šiame kontekste reikia atskirai paminėti VRK pirmininko Z. Vaigausko vaidmenį. Sunku įsivaizduoti, kokį spaudimą jam teko patirti, tačiau jo susilaikymo pozicija tapo lemiama balsuojant dėl referendumo stabdymo.
Pasiduoti buvo paprasta, bet jis ir šiandien sako: „Aš tikiu, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi turėti ir privalo turėti teisę pareikšti savo pasirinkimą laisvai.“ Sistemai darosi labai „karšta“, ir ji rimtai susirūpino: sakoma, kad referendumo iniciatoriai apgavo žmones; kasdien akcentuojama, kad klausimas dėl žemės yra antikonstitucinis; gąsdinama milijardinėmis Europos Sąjungos (ES) baudomis ir išstojimu iš ES. Daug kas šioje situacijoje priklausys nuo politikų, kurie yra pasidalinę į dvi grupes: sisteminiai – „prieš“, antisisteminiai – „už“, o A. Butkevičius kaip visada blaškosi kažkur viduryje. Mąstant logiškai, galima prognozuoti, kad pragmatinė valdančioji dauguma, nenorėdama prarasti rinkėjų balsų, turėtų leisti surengti referendumą (tiek to jau dėl tų pinigų): jei jis nepasiseks – gerai, o jei pasiseks (juk visokiausi „prokremliški“ veikėjai ar kiti „antipiliečiai“ gali ateiti ir nubalsuoti „už“), liks paskutinis šansas su Konstituciniu Teismu (KT), kurio autoritetas po R. Pakso bylos ir kai kurių kitų sprendimų susvyravo. Laukiame tęsinio.

Antroje vietoje šį kartą – ką tik minėtas „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis R. Paksas, kurį partija nusprendė kelti kandidatu į prezidentus, nepaisant to, kad tam reikalingas teisinis pagrindas Seime sukurtas nebuvo.
Tačiau R. Paksas sako taip: „Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo sausio 24 dienos išaiškinimą, kuriuo pripažinta ES teisės viršenybė, valdyba vienbalsiai nusprendė kelti mano kandidatūrą prezidento rinkimuose.“
VRK pirmininkas Z. Vaigauskas atsargiai vertina galimybę registruoti „tvarkiečių“ lyderį prezidento rinkimams ir nė nemano, kad jis ateis registruotis.
Tačiau R. Paksas greičiausiai ateis, gaus neigiamą atsakymą ir apskųs jį teisme.
Įdomu šiuo atveju yra ne tai, kad tokiu būdu R. Paksas bandys pritraukti didesnį dėmesį savo personai ir partijai (taip pat prieš Europarlamento rinkimus), ir net ne tai, kad jo bendražygis V. Mazuronis neigiamai įvertino partijos sprendimą, nes, jo manymu, tai reiškia, kad partija iš esmės neturi savo kandidato ir netiesiogiai remia D. Grybauskaitę.
Įdomu yra tai, kad teismas, į kurį kreipsis R. Paksas, turbūt pats kreipsis į KT dėl „ES teisės viršenybės“, ir KT tai taps eiliniu politiškai jautriu išbandymu, nes jo sprendimas turės fundamentalias pasekmes (taip pat ir referendumo dėl žemės kontekste).
Štai toks intrigų sūkurys.

Trečioje vietoje šią savaitę – naujojo Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje A. Udalcovo pareiškimai.
Pirmiausia, kai Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas prabilo apie planus steigti užsienyje rusiškas mokyklas, Lietuvoje iš karto atsirado nerimas dėl penktosios kolonos kūrimo.
Todėl ambasadoriui teko raminti aistras ir aiškinti, kad rusiškos mokyklos bus privačios (jeigu dar bus, nes galutinis sprendimas kol kas nepriimtas) ir nekels grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Su tokia pozicija galima sutikti, bet tik todėl, kad rusų tautinė mažuma Lietuvoje yra nedidelė ir toliau mažėja, be to, vis labiau linkusi leisti vaikus į lietuviškas mokyklas.
Kitaip tariant, nerimauti reikia latviams ar estams, nes Latvijoje ir Estijoje rusakalbių yra daug ir nemažai jų nelojalūs šioms valstybėms dėl pastarųjų politikos jų atžvilgiu (kuri suprantama, bet nelabai demokratinė). Antras klausimas, kuriuo pasisakė A. Udalcovas, susijęs su beviziu režimu Kaliningrado sričiai. Lenkijos pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad kuo jis yra platesnis, tuo geriau, bet Lietuva užsispyrusi kalba apie 30-50 km zoną – tarsi jai būtų nenaudinga, jeigu kaliningradiečiai važiuotų apsipirkti į Vilnių taip, kaip tai daro baltarusiai.
Kartais susidaro įspūdis, kad klausimas nesprendžiamas konstruktyviai vien todėl, jog deramasi su Rusija, nors nuolat kalbama apie pragmatinio dvišalio dialogo būtinybę. V. Ušackas pasakė, kad iš paties V. Putino išgirdo nuoširdų nuogąstavimą, jog santykiai su Lietuva nesiklosto. Mes dėl to, atrodo, ypač nesijaudiname ir keliame naują ieškinį „Gazprom“.
Užsienis

Pirmoje vietoje – ir vėl, žinoma, Ukraina. Kol kas taip ir neaišku, ar V. Janukovyčius turi kokį nors planą, skirtą santykiams su opozicija derinti, ar plaukia pasroviui. Jo „liga“ primena M. Gorbačiovo atvejį, kai žlugo Tarybų Sąjunga. Neatsitiktinai susirūpinimą išreiškė Ukrainos armija, paraginusi prezidentą įvesti tvarką, nes dabartinė situacija gresia šalies teritoriniam vientisumui.
Jei pabandytume sudėlioti bendrą vaizdą, pamatytume, kad jis liūdnas: valstybės vadovas „serga“; vyriausybės nėra; teisėsaugos institucijos ir kariuomenė nežino, ką daryti; radikalai Kijevo centre veikia savarankiškai ir nekreipia dėmesio į opozicijos lyderius; regionai gyvena, kaip išeina. Prie viso to prisideda Vakarų spaudimas Ukrainos valdžiai (tik neaišku, kas yra ta valdžia) vykdyti Maidano reikalavimus ir Rusijos viražai su finansine parama.
Po V. Janukovyčiaus nuolaidų opozicijai įtampa tarsi sumažėjo, tačiau iš tikro situacija labai įtempta.
Faktinė bevaldystė ir nuolaidžiavimas gali paskatinti ekstremistines jėgas imtis dar ryžtingesnių veiksmų siekiant galutinai užgrobti valdžią. Tada gali įsikišti kariuomenė (kuriai galimai įtaką daro Rusija), o tada...
Nesinori nė galvoti. Mėgstame amerikietiškus filmus, kurių pabaiga dažniausiai laiminga.
Ukrainos istorijos finalas nenuspėjamas – nuo visuotinės taikos iki visuotinio padalinimo (o gal tas planas jau vykdomas? ).

Antroje vietoje šią savaitę – Rusijos ir ES suvažiavimas. Viena iš pagrindinių jo temų tapo jau minėta Ukraina, apie kurią buvo diskutuojama platesniame Rytų partnerystės programos ir Eurazijos Sąjungos priešpriešos kontekste.
Čia vaidmenys ir interesai yra aiškūs. Tačiau įdomu, kad V. Putinas pasiūlė sukurti bendrą ES ir Muitų sąjungos laisvos prekybos zoną. Teoriškai konstruktyvu (tai išspręstų daugybę klausimų), bet praktiškai bent jau artimiausiu metu sunkiai įsivaizduojama.
Todėl dar vienu pagrindu aštriai, bet (kaip siekė pabrėžti dialogo dalyviai) atvirai diskusijai tapo Trečiasis energetikos paketas. Jis netenkina Rusijos, ir nors anksčiau esama situacija jai buvo pakenčiama, dabar, kai vyksta tyrimas dėl „Gazprom“ piktnaudžiavimo monopolininko padėtimi (gresia milijardinės baudos) ir gali komplikuotis „Pietų srovės“ dujotiekio projekto realizavimas, Maskva nervinasi.
V. Putinas išreiškė viltį, kad kompromisinį sprendimą rasti pavyks, bet ES ambasadorius Rusijoje V. Ušackas pabrėžė, kad Trečiasis energetikos paketas yra vienodas visiems, ir jokios čia diskriminacijos. Europos Komisijos prezidentas J. M. Barroso buvo dar atviresnis: „Mes negalime vaizduoti, kad viskas yra gerai, kai yra ne visai taip.
Yra klausimų, – prekyba, energetika, – kurie nuolat tampa mūsų darbotvarkės dalimi. Mes tiesiog privalome sutikti, kad negalime rasti sutarimo šiais klausimais.“
O yra taip todėl, kad (geo)politika ES (Vakarų) ir Rusijos santykiuose pastaruoju metu vis dažniau nustelbia ekonomiką. Kita vertus, tokie jau tie tarptautiniai santykiai, kuriuose nulinės sumos žaidimą laimi stipriausias.

Trečia vieta atitenka JAV prezidento B. Obamos metiniam pranešimui.
Joje verti išskirtinio dėmesio du aspektai. Pirma, Jungtinių Valstijų vadovas pabrėžė, kad „šie metai bus veiklos metai“ ir kur tik įmanoma jis stengsis veikti be įstatymų leidybos, kad pagerintų amerikiečių gyvenimą (pirmiausia mažinant jų nelygybę).
Toks pareiškimas akivaizdžiai susijęs su tuo, kad pastaruoju metu įstatymų leidžiamoji JAV valdžia nuolat kiša pagalius į ratus jo iniciatyvoms arba situacijose, kai reikia greitai susitarti, tempia laiką iki paskutinio momento, taip žlugdydama pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis. Antra, B. Obama aiškiai davė suprasti, kad vetuos bet kokius Kongreso bandymus įvesti naujas sankcijas Iranui. Tai rodo, kad jis rimtai nusiteikęs pakeisti JAV prioritetus regione, pasinaudodamas antros kadencijos galimybėmis.
Na, o pabaigai JAV tematikos kontekste labai norisi pranešti žinią, kad Amerika ir Rusija ruošiasi bendradarbiauti siekdamos apsaugoti Žemę nuo asteroidų. Tai džiugi naujiena, nes ji leidžia tikėtis, kad bendra gyvybinė grėsmė gali suvienyti ir sutaikyti nesutaikomus geopolitinius priešus.
Galbūt tai pirmas mažas žingsnelis į naują žmonių, o ne valstybių pasaulį.
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje










































































































































































































































































































































































































































































































Komentarai (29)
kaire ir desine paskiepyti,o per vidury na sioks toks bet vyras litovcu sarmatu palikuonis.keistas dalykas tautu maisatis imam lietuvius emigracija ar kiti budai vienu zodziu lieziuvio pakeitimas karta kita ir atsukamas ainis pries savo tautieti,kaip priesa tarkim lenkija musiskiu prarijusi ne viena milijona.butu gerai sia filosofija isminties paskaityti
PATS DAVIAU PRIESAIKĄ – PATS IR SULAUŽYSIU :) , bent prisiminkit , persakitykit dar kartelį, ką prisiekėt ? KĄ LAUŽYT RUOŠIATĖS ? IR pagal Konstituciją – KAS UŽ TAI BUS ???????? KAS UŽ TAI BUS????????
Atrodo, kad kai kurie komentatoriai apskritai ne iš Lietuvos rašo, o dirba apmokamą darbą kažkur mums labai "artimame užsienyje". Nes nesugeba susimąstyti slapyvardžio arba gal FSB taip rekomenduoja. Beveidžiai eilės numeriukai, už kurių gal viso labo tik pora asmenų. Na dar tas d3 - šaunuolis, bent pasivadino! Šitoks jų pašalinis triukšmas trukdo suprasti tikras nuomones Lietuvoje, o būtų labai įdomu sužinoti, negi mūsuose niekas nežino, kaip buvo "išrinktas" serijinis ir kaip triumfavo per savo inauguraciją važiuodamas policijos ištuštintomis Maskvos gatvėmis, kai netoliese vyko protestuotojų susirėmimai su policija? O gal visų skaitytojų trumpa atmintis? Be abejo, bet kuri rinkiminė sistema tikro ar suvaidinto parlamentarizmo sąlygomis yra apgaulė, tačiau skirtumas (čia numeriukai 23-26 aptaria nuotraukas) tarp rinkimų Ordoje ir "Vakaruose" yra tas, kad "Vakarų" elitas tik siūlo rinkėjams ką rinkti iš savųjų, bet ne paskiria reikalingą iš anksto, paskui masiškai padirbdamas balsavimo rezultatus, įmesdamas reikalingus biuletenius ir pan (pvz. , "taikioje Čečėnijoe" "už" balsavo daugiau nei yra rinkėjų).
Siūlau paklausyti pres konferensijos įrašą ir įsitikinti, kad Barozas ir Rampėjus-du trintukai, tuo tarpu V.Putino atsakymai buvo tiesūs ir labai konkretūs.
Esminis skirtumas: V.Putiną išrinko piliečiai, o dviejų ES vaikinų niekas nerinko, nebent Bilderbergo klubas ar Izraelio knesetas.
centre - bandantis paaugti iki europos, aukštakulnius užsidėjęs ir "moraliniu pasaulio kompasu" pasiskelbęs žmoną Permės vienuolynan uždaręs ir ledo šokėjai vaiką užtaisęs antikristas tarp dvejų, maloniai šypsančių, bet šėtono gundymams nepasiduodančių Europos angelų sargų.
Du neoliberastai,transnacionalinių bankų chalujai, valstybių, šeimų, moralės naikintojai ir V.Putinas.
Konkrečiai kas bijo Polikarpovnos? Gal FSB-KGB, kuriam VSD puikiausiai išdavė Lietuvos pilietę Kusaitę? O gal Polikarpovna tokia galinga, kad atsako už savo žodį, jog Deimantei nebus taikoma prievarta? Kas paneigė spėjimą, kad Deimantė (gal ir kartu su kvaiša motina) jau fiziškai likviduota, kaip paskutinioji iš svarbiausių liudininkų? O gal Polikarpovna bent laiku sustabdė tarptautinį skandalą ir neleido reikalauti Gatajevų ekstradicijos iš Suomijos į Lietuvą? Jei tautai tokie žmonės yra geriausi kandidatai į savęs prezentaciją, tai gal tikrai nepribrendo Lietuva prie valstybingumo ir ne be reikalo visi taip trokšta atgal į fekalinę ruskių kiaulidę? Kas čia per baudžiauninkų ginčai, kuris ponas geresnis, vakarietiškas ar rytietiškas? Juk pats Jūsų pasakymas "Užtenka tik keleto tokių žmonių kaip Grybauskaitė ir Landsbergis", užuot sakius "tautos valia išstojom iš Rusijos", rodo ruskio cholujaus mentalitetą, kad ir kokį provakarietį čia vaidintumėt. Ir dar pamąstykit, ką "įrodė" Graikijos demokratija: kad absoliuti dauguma neturi jokių teisių, o valdo tik vergvaldžių ("tautos", demo) kolektyvas (ne koks AUTOkratas), iki dantų ginkluotas ir net neleidžiantis teisių savo žmonoms, motinoms ir dukroms? Ar dabar ne oligarchinis demas (kolektyvas) valdo "laisvuose" Vakaruose (apie fekalinę nė kalbėti nereikia, ten nuo amžių valdo tik brutali feodalinių chanų gauja)? O gal "valdo" tas apmulkintas vergas, kuris nueina prie rinkiminės urnos pasirašyti, kad jis laisva valia sutinka, kad jam atstovautų oligarchinės gaujos narys?
'cooperate with us or face the prospect of nuclear chaos and conflict'. The developing situation over North Korea should be carefully watched with this in mind. The late Kim II Sung was a Soviet Korean. The North Koreans would not have acted in a provocative manner without the concealed support of the Russians and of their Chinese comrades-in-arms from the 1950s. In a different context, the Russians may be expected to provoke an incident unattributable to themselves involving the explosion of a nuclear device somewhere in the West not excluding the United States. The purpose would be to reassert or re-emphasise the necessity for the American-Russian partnership now, and to create pressure for eventual World Government. US policy for dealing with the North Korean crisis is inadequate because it focuses on North Korea in isolation as a rogue state, and naively seeks help from the Russians and Chinese to solve the problem. The North Korean situation and any future nuclear incident, wherever it occurs, must be seen against the background of Sino-Soviet 'convergence' strategy: the interaction of Russian and Chinese policy and the moves they make to derive strategic gains from critical situations should be closely studied.
introducing true capitalism or real Western-style democracy but creating an illusion to tempt West European social democrats into new forms of popular front and even- tual alliance with the Soviet Union. They intend to exploit the same illusion to induce the Americans to adopt their own 'restructuring' and convergence of the Soviet and American systems using to this end the fear of nuclear conflict. Arbatov was lying when he said that the USSR had ceased to be an enemy of the United States: the USSR is becoming more formidable, more sophisticated and more dangerous because the new design for Communist world victory is more real- istic than the old. The new design can be described most succinctly as 'cooperation- blackmail'24. Convergence will be accompanied by blood baths and political re-education camps in Western Europe and the United States. The Soviet strategists are counting on an economic depression in the United States and intend to introduce their reformed model of socialism with a human face as an alternative to the American system during the depression. All these points must be publicly revealed. The urgent necessity for exposing the strategy of 'perestroika' is dictated inter alia by the following factors: 1. The anti-Western character of 'perestroika' is not understood by Western policymakers, elites or the general public. 2. The Americans, and to an even greater extent, the Europeans, are euphoric about Gorbachev and Soviet 'perestroika' as a result of the dramatic changes in the USSR and the support for Gorbachev by Western leaders. 3. Gorbachev has captured the political initiative and is actively pursuing an offensive to implement the strategy in Eastern and Western Europe and the USA. 4. The Soviet intelligence and security services and their agents of influence in the USSR and the West are exploiting Western euphoria to shape and influence Western policies and Western public opinion in the interests of their strategy.
THE PRESSING NEED FOR PUBLIC EXPOSURE OF THE STRATEGY OF 'PERESTROIKA' The Soviet strategy of 'perestroika' must be exposed because it is deceptive, aggressive and dangerous. Gorbachev and 'glasnost' have failed to reveal that 'perestroika' is a world- wide political assault against the Western democracies. It has been presented as a purely domestic, spontaneous improvisation by Gorbachev. 77ns deliberate mis- representation must be exposed. It must be revealed that 'perestroika' is the result of thirty years of preparation by the Communist Party, the Soviet Government and the KGB under the guidance of the Party apparatus, that it is not just Soviet domestic renewal but a strategy for 'restructuring' the whole world23.. The KGB's sinister role as a vehicle for implemen- tation of the strategy must be explained. Gorbachev's renunciation of ideological orthodoxy is not sincere or lasting, but a tactical manoeuvre in the cause of the strat- egy. The Soviets are not striving for genuine, lasting accommodation with the Western democracies but for the final world victory of Communism: they are not 23 Editor's Note: The accuracy of this prediction is confirmed, inter alia, by the hyperactive agenda of the Gor- bachev Foundation/USA, which has sponsored schemes focusing on transnational issues ostensibly requiring supranational cooperation, including a so-called 'Global Security Project'. Coordinated from Moscow by Gor- bachev's close associate, Georgiy Shakhnazarov, Director of the 'Center for Global Programs' at the Gorbachev Foundation/Moscow, the project has addressed such 'global control' issues as 'cooperative security arrange- ments', 'global conventional arms control', and 'enhancing the strength of international institutions'. It has brought together many members of the Russian and American elites. According to 'Argumenty i Fakti Moscow, Number 33, August 1991], Shakhnazarov, when asked about Yeltsin's performance during the 'August coup' period, responded: 'He has been marvellous. He has done everything that we expected him to do'. The Author writes: Prior to the introduction of 'perestroika', Shakhnazarov contributed articles to Soviet journals on the future of Soviet society.
O tai kuris čia STIPRIAUSIAS tame žaidime, ponas Vadimai? Gal tas, kuris ginkluotas ligi ausų? Melo imperijos monstras, po perestroikos mutavęsis į mafijinę valstybę, aštonkojo čiuptuvais bandantis globaliai apglėbt pasaulį? Ir kartu besidedantis "moraliniu pasaulio kompasu"? Užtenka tik keleto tokių žmonių kaip Grybauskaitė ir Landsbergis, kad subyrėtų visa melo imperija. Argi ne už tai jų taip ir bijomasi? Tautos nebenori Rusijos diktatūros ir tą aiškiai pasakė MAidanas visam pasauliui. Jau ne kartą carinė Rusija siekė dominuoti Europoje. To paties siekė bolševikinė Rusija. To paties siekia Rusija po perestroikos apgavystės. Nepavyks. Visi brbarai siekdavo užkariausti aukštesnes civilzacijas. Graikų demokratija įrodė, kad laisvas protas yra kur kas didesnis ginklas, nei didžiausia karinė galybė.
"Neatsitiktinai susirūpinimą išreiškė Ukrainos armija, paraginusi prezidentą įvesti tvarką, nes dabartinė situacija gresia šalies teritoriniam vientisumui." ---- Na, sutinku, kad armija gali padėti Rusijai išlaikyti "teritorinį vientisumą". Tačiau ir ta ukrainos "tomaševskinninkų" dalis, kuri grąsina šalies suskaldymu, irgi yra Rusijos strategijos dalis. Tą matome iš mūsų "tomaševskininkų" veikloj bei Lenkijos URM R. Sikorskio, pretendavusio į NATO vadus ir jo giminaičio per savo žydaitę žmoną Applebaum, irgi buvusio URM - Adam Rotfeldo ryšius su Rusijos strategais iš Kremliaus MA. Rotfeldas vadovavo galingam thin-tankui, įkurtam Švedijoje ir priklauso 12 "išminčių grupei, kuri sprendžia NATO reikalus...
Lavrovas, atrodo, pasimokė iš Tomaševskio: mokyklos - labai geras pretekstas kelti skandalus Europiniam lygmeny. Privačios mokyklos ar ne, bet tai būtų pretekstas "legaliai" kurti fondus, kurių lėšos gali būti panaudotos nebūtinai mokyklų kūrimui, bet chaoso darymui, supriešinant tautines bendruomenes. Gruzijos pamokų Europa nepamiršo. Kur Ivanas įkelia vieną koją, įkelia ir antrą. Tas, kas vairuodamas savo automobilį dar bando kontroliuoti ir kitus, baigia savo gyvenimą autoavarijoje. Tesusitvarko Rusija pirmiausia savam kieme. Bevizis režimas su Kaliningradu įmanomas tik po KALININGRADO SRITIES DEMILITARIZAVIMO. Aplamai, baigėsi Pocdamo konferencijoj duotas Rusijai laikas administruoti šią sritį. Bet vietoj to, kad grąžintų Europai šitą laikiną karo grobį, Rusijos strategai suka galvą kaip per šią sritį prasiskverbti į Europą. O KGB verslo priedangos organizacija - Gasprom tėra ekonominio/energetinio karo prieš Europą įrankis, bandantis monopolizuoti ES energetiką, tačiau Lietuvos Lietuvos Prezidentė verčia Gasprom laikytis teisingos konkurencijos sąlygų. Todėl Stogholmo arbitražo teismas turėtų pastatyti Gasprom į teisingą demokratinių principų ir laisvos rinkos kelią. Jokia monopolija neturi teisės žlugdyti laisvos rinkos. Ypač jei ta monopolija yra valstybinė, kaip kad Gasprom.
kelis krtus perskaičiau Nr 2, bet niekaip nesupratau, kodėl ponui Vadimui Volovoj taip baisu, kad neturėdami savo kandidato paksistai, nekenčiantys Prezidentės (tai įrodo kiekvina jų propagandisto Klevečkos laida), tokiu būdu netisiogiai paremtų Prezidentę. Nejau mūsų Prezidentė kelia kokį tai didelį pavojų Izraeliui? :)
Anot Vadim Volovoj, Uspaskio Darbo Partija su Paulausko kgb rezervistais yra "antisisteminiai". Juos papildė "antisisteminiai" DK su tomaševskininkais bei dar papildys ateityje ir dešinieji Pankos radikalai su rusų partija (liaudies) bei A.PAleckio neobolševikais... Juk visos jos labai daug prisidėjo renkant parašus dėl Konstitucijos keitimo... pavadinto "žemės vardu":)
ruskiai okupantai. iš kur jūs ištraukėt, kad jid atsisakė savo kėslų?
kaip smagu, kad "ekspertai" turi tokių rūpestingų draugų Izraelyje, kaip Vadim Volovoj ar Dovid Katz, kurie šitaip rūpinasi Lietuvos žeme.
užteks žaist. PRIVALOMA TIKRINTI PASTIPRINTAI KIEKVIENĄ ĮVAŽIUOJANTI RUSKĮ IR PUSRUSKĮ, NES NEŽINAI SU KOKIA UŽDUOTIM JIS ĮVAŽIUOJA. O Lietuva iki šios dienos neturi šansų nubaust. VIZOS PRIVALOMOS BE KALBŲ. Tikiuosi prezidentei užteks proto
čia matyt vietinių pedofilų ir nusikaltėlių-agentų pritrūko lietuvių šeimoms naikint. reik naujų, kad be vizos įvažiuotų, padarytų juodą darbą ir išvažiuotų? ką? o paskui ruskynas NEIŠDUOTŲ? AR suprantat, avinai? ČIA GRĖSMĖ NACIONALINAM SAUGUMUI!!!
jau taip įsibegėjo nurusiniamo procesas, kad mokxklų prireikė, padloms. tikiuosi nepasprings antibijotikais piene privačiuose, ką. o gal?
kedžio byla ir buvo PARODOMOJI. Kad dar atsilaikę ir pasilikę Lietuvoj lietuviai išvažiuotų. KĄ, NESUPRANTAT, KAD ČIA UŽKARIAVIMO PROCESAS. Tikslingas, kgb tvarko lietuvių šeimas (ir per vaikus ir kitaip), o ruskiai čia šeimom atvažiuoja ir kuriasi
o kas čia jau naudingo, kad ruskiai čia važinės? kelis sušiktus rublius išleis? PARSIDAVĖLIAI! Jau užmišot okupaciją, ištremtas motinas, vaikus, NEBEGERBSIU JŪSŲ, PARSIDAVĖLIAI
ruskiai čia butus, žemes supirkinėja. kuriasi kaip namie. O mūsų vaikai darželiuose prievartaujami, šeimos tyliai evakuojasi. STOP rusiškaskylių mokykloms. Saugokit lietuvių vaikus
gal jūs debilai? gal NEMATOT, KAS DAROS. Mes rusais apėjom kaip blusom. STOP BEVIZIUI REŽIMUI! Stop genocidui
Vadimas rašo apie "ekstremistines jėgas"... Maskvos ir Kijevo valdžios terminologija... Matyt, autorius ją gerai įsisavino...Kiek jį galima laikyti apžvalgininku?
Žiūriu į foto ir stebiuosi. Putinas, o aplink žydai? Briuselio išminčiai? Po protokolų pasirašymo?
Ekspertai labai tiksliai sudeliojo yvikius ir labai gyliai ir logiskai viska interpritavo. Bravo!
Puiki savaitės apžvalga,.. tik įvykius sudėliočiau truputi kita seka .. 1. Pirmoje vietoje įdėčiau Rusijos įdėją steigti privačias rusiškas mokyklas taip skatinant tos šalies rusakalbių gyventojų ... neaišku ką. Bent Lietuvoje tokių mokyklų yra ir jos nėra pustuštės .. Kas matyt rodytų Lavrovo norą dar labiau pakaitinti santykius su Pabaltijo šalimis .. kas tikrai nėra draugiškas žęstas tiems su kuriais tiek daug kylančių problemų . 2. Referendumo klausimas : kartais net juokinga matyti tą preferencinį VRK norą vaizduoti sprendžiant tai kas šeip nepapuola po jų pareigine jurisdikcija .. o tos viešos triznos demonstravimas labiau panašus į užsispyrusio vaiko MAX. rėkimą.. bandant VRK juos raminti žodžiais .. Panašu kad politikai nelinkę tos temos paleisti savitakai,o tyla tik dar vienas laikotarpis pergalvojant kiek gi leisti tautai tos neginčijamos teisės į savo neginčijama nuomonę.. Tik ar ji gali būtį be skaudžių pasekmių tam tikrai visuomenės grupei?? .. jau nekelia abejonių sprendimas turi buti Saliamoniškas " kad vilkai butu sotus ir avys sveikos" o tokio kirvių neišskaptuosi :)... belieka tik "patariamasis" visapusiškai pataikaujant .. tai ir varo į nevilti . Kai protas nustoja kalbėti, jo vieta užima daug žemesni instinktai .. 3 . Paulausko priimta "vabank " taktika gali ir pasiteisinti .. juk nepanašu kad tas politikas galėtu turėti kažkokį rimta ansvori, siekianti oponuoti Gribauskaitei. o jei taip, tai koks tikslas ? o tikslas olimpinis " svarbu ne laimėti o dalyvauti skaičiumi " kartais tokia taktika pasiteisina posakiu "mi ich šapkami zabrasajiem".. naivu ir brangu .