Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Į „Ekspertai.eu“ klausimą, ką konkrečiai Lietuvos atstovas pasiūlė dėl gynybos ir pasienio finansavimo, Užsienio reikalų ministerija (URM) atsakė viešo posėdžio vaizdo įrašo nuoroda. Lietuva pasisakė už Europos Komisijos pasiūlyto 2028–2034 metų biudžeto apimties išlaikymą. Kalbama apie maždaug 1,76 trilijono eurų, skaičiuojant 2025 metų kainomis, visoms ES biudžeto sritims per septynerius metus.
S. Mitkus ragino užtikrinti lėšas ir „Rail Baltica“ – geležinkelio jungčiai, turinčiai sujungti Baltijos šalis su Lenkija ir likusiu Europos geležinkelių tinklu. Lietuvos pozicija – augančius gynybos, saugumo ir strateginės infrastruktūros poreikius finansuoti išsaugant paramą regionų išsivystymo skirtumams mažinti bei žemės ūkiui.
Susirūpinimą dėl siūlomų mažinti lėšų gynybai ir kariniam mobilumui URM paaiškino 2026 m. spalio 10 d. ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos pateiktu pasiūlymu deryboms. Jame kariniam mobilumui, apimančiam infrastruktūros pritaikymą kariams ir technikai pervežti, siūloma apie 13,96 mlrd. eurų vietoj Komisijos numatytų 15,75 mlrd. eurų. Bendrai atsparumo, saugumo, gynybos pramonės ir kosmoso sričiai Airija siūlo apie 100,66 mlrd. vietoj 115,70 mlrd. eurų.
„Šiuo metu konkreti bendra finansavimo suma ES rytų pasienio regionų atsparumui nėra nustatyta“, – nurodė ministerija, paklausta, ar Lietuva jau pateikė rašytinį pasiūlymą su konkrečia suma šiam tikslui. URM pridūrė, kad dėl finansavimo deramasi rengiant būsimą biudžetą, o Lietuva su pirmininkaujančia valstybe, kitomis ES narėmis ir institucijomis siekia susitarimo, kuris atitiktų pasienio regionų poreikius.
Ministerija taip pat remiasi 2026 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatu apie ES regionus, besiribojančius su Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Jame numatyta „EastInvest“ iniciatyva, telkianti bankus paskoloms šių regionų projektams finansuoti, ir parama infrastruktūrai, kuri tarnautų tiek civiliams, tiek kariuomenei. Komisija taip pat ketina vertinti galimybę didesnę kariniam mobilumui skirtų projektų išlaidų dalį padengti ES lėšomis ir daugiau pinigų išmokėti iš anksto.
Tačiau pagrindinis klausimas, ar Lietuva pateikė rašytinį pasiūlymą su konkrečia suma, liko neatsakytas. Ministerija taip pat nepateikė redakcijos prašyto dokumento ir nenurodė, ar jis apskritai egzistuoja.
Komentarai
Komentarų dar nėra.